Gruodžio 14 d. Vilniaus Pramogų arenoje koncertavo Lenkijos estrados žvaigždė Maryla Rodowicz.
Atliko populiarias dainas „Kolorowe jarmarki“, „Niech žyje bal“, „Malgoska“, „Kasa i sex“…
Nuotaikingame koncerte nestigo ir humoro: Maryla kvietė ant scenos žiūrovus, kurie drauge su ja galėjo ne tik padainuoti, bet ir pašokti.
Laisvų vietų salėje beveik nebuvo. Marylos Rodowicz atliekamas dainas žiūrovai dainavo drauge su Ja, lydėjo šypsenomis ir aplodismentais.
Gėlių teikė ne tik privatūs asmenys, bet ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.
Po koncerto visuomenė galėjo įsigyti dvi kompaktines plokšteles su Marylos dainomis (Maryla Rodowicz, Agnieszka Osiecka „Buty 2“, „Maryla Rodowicz 50“). Norintieji galėjo ne tik nusifotografuoti su šia dainininke, bet ir gauti Jos autografą.
Maryla Rodowicz ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir kitose šalyse savo dainomis jungia kelių kartų žmones. Vilnius Jai yra labai brangus, kadangi jame iki Antrojo pasaulinio karo gyveno jos šeima – tėvas Wiktoras Rodowiczius, teisės ir gamtos mokslų magistras, dirbo Stepono Batoro vardo universitete (dab. Vilniaus universitetas), Marylos artimiesiems priklausė garsioji Vilniaus „Gulbės“ vaistinė, Vilniaus krašte buvęs dvaras „Kowalki“, namas greta Vilniaus „Rasų kapinių“, kita nuosavybė.
Marylos mama giedojo Vilniaus Dominikonų (Šventosios Dvasios) bažnyčioje, Pirmąją komuniją priėmė Vilniaus Bernardinų (Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino) bažnyčioje.
Po karo, palikusi visą turtą, prekiniu vagonu Marylos šeima persikėlė į Zelona Gora vietovę Lenkijoje, kur 1945 m. gruodžio 08 d. gimė Mayla (Maria Antonina Rodowicz) . Marylos mama Nina Krasucka Rodowicz ten dirbo knygyne.
Maryla Rodowicz yra susijusi ne tik su Vilniumi, bet ir su Lietuva: Jos protėviai yra kilę iš herbo „Rudnica“ Žemaitijos bajorų Radavičių (istoriniuose dokumetuose Rodowicz) giminės. Marylos prosenelis Leopoldas Varnių valsčiuje valdė „Virpylų dvarą“, kurio žemėvaldą sudarė 178 dešimtinės (Kazys Misius, Virginijus Jocys, Albina Auksoriūtė. „Kaltinėnai”. Šilalės kraštas IX. p. 650, Vilnius, 2010). Senelis Wladyslawas Rodowiczius iš Žemaitijos pabėgo ir pasikeitė pavardę todėl, kad nereikėtų tarnauti carinės Rusijos kariuomenėje.Vilnijoje sukūrė šeimą ir kartu tokį nuostabų ne tik Lietuvos, tačiau ir Lenkijos istorijos puslapį.
Marylos Rodowicz veiklos pėdsakas yra ne tik koncertinė veikla Lietuvoje, bet ir istorijos šaltiniuose laikomas stebuklingasis Šv. Didako paveikslas, greta jo – ir altorius Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, kurį 2009, 2010 ir 2013 metais atstatė Radavičių ir Rodovičių Giminė, Lietuvos 1000-mečio ir Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino 800-mečio proga.
Šis projektas įrodo, kad skirtingų tautų žmonės gali jungtis į darbą vardan bendro tikslo, gali turėti bendras vertybes. Parodo puikų pavyzdį kitiems.

Projekto idėjos autorius ir iniciatorius – Žilvinas Radavičius, iniciatoriai – Maryla Rodowicz ir Jan Rodowicz (verslininkas iš Varšuvos).

Tomo Kaunecko nuotr.

„Dainos žodžiuose daug nostalgijos, šiltų prisiminimų ir gražių vaizdinių, kuriuos patiriame artėjant Kalėdoms. Nusprendžiau perdainuoti šį kūrinį lietuvių kalba, kad jis taptų dar artimesnis ir jaukesnis visiems lietuviams“, – pasakojo Erica.

Daina „Coming Home for Christmas“ pirmą kartą pasirodė soliniame Ericos kalėdinių dainų albume 2002 metais. Lietuviškus dainos „Coming Home for Christmas“ žodžius Ericai padėjo sukurti dainininkės draugė Gabrielė Ladygaitė.

Lietuvišką dainos telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pasirinko kaip dovanos dalį savo klientams, nes šis kūrinys Lietuvoje jau tapo klasika ir puikiai atspindi tuos šventinius įspūdžius, kuriuos „Bitė“ vertina.

„Juk visiems pažįstamas tas jausmas Kalėdoms grįžtant namo. Ir visai nesvarbu, jei grįžtate tik mintimis – jausmas išlieka, laiką, dėmesį skiriame šeimai ir draugams, – sakė C. Robbinsas. – Ericos sprendimas įrašyti dainą lietuviškai ir taip padaryti ją artimesnę platesniam ratui žmonių Lietuvoje yra panašus į „Bitės“ požiūrį į išmaniuosius telefonus. Jie turi būti labiau prieinami ir suprantami didesnei Lietuvos visuomenės daliai.“

„Niekada negalvojau, kad ši daina taps tokia populiari. Tačiau jau dešimt metų ją vis girdžiu per kiekvienas Kalėdas prekybos centruose, per radiją. Dabar išleista lietuviška dainos versija – tai tarsi mano dovana visiems klausytojams“, – sakė Erica.

Pasak Ericos, muzika visų pirma turi kelti teigiamas emocijas. „Jei tai pavyksta, tuomet daina esu patenkinta. Tikiuosi, kad lietuviškas kalėdinis kūrinys nuteiks visus šventinei dvasiai, sukels šypseną, gal kas ją net užsidės kaip mobiliojo telefono melodiją. Visiems linkiu ramių Kalėdų, pilnų svarbių dalykų, bendravimo su artimaisiais, kuriam nereikia nieko, tik jūsų laiko“, – sakė Erica.