2013 Gruodžio 17

Gimtasis Vilnius pasveikino Marylą

veidas.lt


Gruodžio 14 d. Vilniaus Pramogų arenoje koncertavo Lenkijos estrados žvaigždė Maryla Rodowicz.
Atliko populiarias dainas „Kolorowe jarmarki“, „Niech žyje bal“, „Malgoska“, „Kasa i sex“…
Nuotaikingame koncerte nestigo ir humoro: Maryla kvietė ant scenos žiūrovus, kurie drauge su ja galėjo ne tik padainuoti, bet ir pašokti.
Laisvų vietų salėje beveik nebuvo. Marylos Rodowicz atliekamas dainas žiūrovai dainavo drauge su Ja, lydėjo šypsenomis ir aplodismentais.
Gėlių teikė ne tik privatūs asmenys, bet ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.
Po koncerto visuomenė galėjo įsigyti dvi kompaktines plokšteles su Marylos dainomis (Maryla Rodowicz, Agnieszka Osiecka „Buty 2“, „Maryla Rodowicz 50“). Norintieji galėjo ne tik nusifotografuoti su šia dainininke, bet ir gauti Jos autografą.
Maryla Rodowicz ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir kitose šalyse savo dainomis jungia kelių kartų žmones. Vilnius Jai yra labai brangus, kadangi jame iki Antrojo pasaulinio karo gyveno jos šeima – tėvas Wiktoras Rodowiczius, teisės ir gamtos mokslų magistras, dirbo Stepono Batoro vardo universitete (dab. Vilniaus universitetas), Marylos artimiesiems priklausė garsioji Vilniaus „Gulbės“ vaistinė, Vilniaus krašte buvęs dvaras „Kowalki“, namas greta Vilniaus „Rasų kapinių“, kita nuosavybė.
Marylos mama giedojo Vilniaus Dominikonų (Šventosios Dvasios) bažnyčioje, Pirmąją komuniją priėmė Vilniaus Bernardinų (Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino) bažnyčioje.
Po karo, palikusi visą turtą, prekiniu vagonu Marylos šeima persikėlė į Zelona Gora vietovę Lenkijoje, kur 1945 m. gruodžio 08 d. gimė Mayla (Maria Antonina Rodowicz) . Marylos mama Nina Krasucka Rodowicz ten dirbo knygyne.
Maryla Rodowicz yra susijusi ne tik su Vilniumi, bet ir su Lietuva: Jos protėviai yra kilę iš herbo „Rudnica“ Žemaitijos bajorų Radavičių (istoriniuose dokumetuose Rodowicz) giminės. Marylos prosenelis Leopoldas Varnių valsčiuje valdė „Virpylų dvarą“, kurio žemėvaldą sudarė 178 dešimtinės (Kazys Misius, Virginijus Jocys, Albina Auksoriūtė. „Kaltinėnai”. Šilalės kraštas IX. p. 650, Vilnius, 2010). Senelis Wladyslawas Rodowiczius iš Žemaitijos pabėgo ir pasikeitė pavardę todėl, kad nereikėtų tarnauti carinės Rusijos kariuomenėje.Vilnijoje sukūrė šeimą ir kartu tokį nuostabų ne tik Lietuvos, tačiau ir Lenkijos istorijos puslapį.
Marylos Rodowicz veiklos pėdsakas yra ne tik koncertinė veikla Lietuvoje, bet ir istorijos šaltiniuose laikomas stebuklingasis Šv. Didako paveikslas, greta jo – ir altorius Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, kurį 2009, 2010 ir 2013 metais atstatė Radavičių ir Rodovičių Giminė, Lietuvos 1000-mečio ir Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino 800-mečio proga.
Šis projektas įrodo, kad skirtingų tautų žmonės gali jungtis į darbą vardan bendro tikslo, gali turėti bendras vertybes. Parodo puikų pavyzdį kitiems.

Projekto idėjos autorius ir iniciatorius – Žilvinas Radavičius, iniciatoriai – Maryla Rodowicz ir Jan Rodowicz (verslininkas iš Varšuvos).

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...