"Veido" archyvas

Pinigų kiekis P3 ir būsto paskolos šių metų gegužę didėjo, nors vartojamosios paskolos toliau mažėjo. Po daugiau kaip dvejus metus trukusio kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) paskolų namų ūkiams būstui įsigyti mažėjimo, jos didėjo antrą mėnesį iš eilės: 2011 m. balandžio mėn. – 13,6, gegužės mėn. – 14,7 mln. litų. Tačiau vartojamosios paskolos vis dar mažėja nuo 2008 m. pabaigos, neleisdamos paskolų namų ūkiams kreivei pakilti iš neigiamų pozicijų.

Pinigų kiekis P3 per mėnesį padidėjo 384,3 mln. litų. PFI grynasis išorės turtas (t. y. išorės turtas minus išorės įsipareigojimai) padidėjo 526,3 mln. litų, šeštą mėnesį iš eilės jis buvo teigiamas ir gegužės mėn. pabaigoje sudarė 2,6 mlrd. litų.

Kitų PFI paskolos rezidentams, išskyrus PFI, gegužės mėn. sumažėjo 54,4 mln. litų, o paskolos eurais mėnesio pabaigoje sudarė 69,8 proc. visų paskolų.

Visi trys pinigų junginiai per metus padidėjo: P1 – 16,8, P2 – 7,4 ir P3 – 7,1 proc. Gegužės mėn. pabaigoje pinigai P1 sudarė 27,9, P2 – 47,5 ir P3 – 48,1 mlrd. litų. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. pinigų P3 metiniai augimo tempai nežymiai lėtėjo nuo 10,5 iki 7,1 proc.

Gegužės mėn. pinigų P3 padidėjimui turėjo įtakos atitinkamai 543,4 mln. litų padidėję vienadieniai indėliai, 89,2 mln. litų – skolos vertybiniai popieriai iki 2 metų ir 13,8 mln. litų – įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai. Tačiau P3 mažino 262,4 mln. litų sumažėję sutarto iki 2 metų termino indėliai.

PFI grynasis išorės turtas gegužės mėn. padidėjo 526,3 mln. litų. Šeštą mėnesį iš eilės PFI grynasis išorės turtas buvo teigiamas ir mėnesio pabaigoje buvo lygus 2,6 mlrd. litų. PFI grynojo išorės turto padidėjimą lėmė 1,3 mlrd. litų padidėjęs kitų PFI grynasis išorės turtas. Lietuvos banko grynasis išorės turtas sumažėjo 749,0 mln. litų.

Gegužės mėn. vidaus kreditas sumažėjo 237,8 mln. litų: kreditas valdžiai – 216,5, o kitiems rezidentams – 21,2 mln. litų. Kreditas kitiems rezidentams daugiausia sumažėjo todėl, kad atitinkamai 50,0 ir 14,1 mln. litų sumažėjo kitų PFI paskolos finansiniams tarpininkams ir namų ūkiams, o paskolos nefinansinėms korporacijoms padidėjo 7,2 mln. litų.

Kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms per metus sumažėjo 6,7, namų ūkiams – 4,4 proc.

Vartojamosios kitų PFI paskolos namų ūkiams gegužės mėn. sumažėjo 30,2, o paskolos būstui įsigyti ir kitos paskolos padidėjo atitinkamai 14,7 ir 1,4 mln. litų. Po daugiau kaip dvejus metus trukusio nuosmukio, paskolos būstui įsigyti didėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau jų metinis augimo tempas vis dar išliko neigiamas ir gegužės mėn. pabaigoje buvo lygus -0,8 procento.

Kitų PFI paskolos rezidentams eurais dominavo skolinimo struktūroje pagal valiutas: gegužės mėn. pabaigoje jos sudarė 69,8, o paskolos litais – 27,8 proc. Tokie paskolų pagal valiutas skirtumai yra susidarę dėl kitų PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams struktūros. Kaip antai, gegužės mėn. pabaigoje kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms eurais sudarė 70,7, o litais – 25,8 proc. Kitų PFI paskolos namų ūkiams eurais sudarė 72,4, o litais – 26,4 proc. Toks nuo 2004 m. kovo mėn. stebimas paskolų dalies litais lygis yra mažiausias jau trečią mėnesį iš eilės.

Gegužės mėn. ilgesnės trukmės PFI finansiniai įsipareigojimai padidėjo 181,9 mln. litų: kapitalas ir atsargos padidėjo 150,5, sutarto nuo 2 metų termino indėliai – 19,4 ir skolos vertybiniai popieriai nuo 2 metų – 12,0 mln. litų.

PFI laikomi centrinės valdžios indėliai per mėnesį sumažėjo 490,1 mln. litų: Lietuvos banke – 535,6 mln. litų, o kitose PFI padidėjo 45,4 mln. litų.

Lietuvoje dar tikrai negalime kalbėti apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą – jis prasidės tik tada, kai bankai atsuks per krizę užsuktus paskolų čiaupus, kurie kol kas vis dar sausėja.

Lietuvos banko paskelbta palyginamoji statistika rodo, kad per praėjusius metus būsto paskolų buvo išduota mažiausiai per pastaruosius šešerius metus ir net mažiau nei per giliausios krizės metais laikomus 2009 m. Naujai bankuose išduotų paskolų suma pernai tesudarė mažiau nei trečdalį to, ką bankai būstų pirkėjams buvo išdaliję paskutiniais krizės dar nepaleistais 2007 m.

LB duomenimis, 2010 m. paskolas būstui įsigyti buvo paėmę daugiau kaip 11 proc. Lietuvos namų ūkių. Didžiausia skolininkų grupė (30 proc.) yra 25–29 m. amžiaus jauni žmonės. 65 proc. viso lietuviams išdalytų paskolų portfelio sudaro 2006–2008 m. suteiktos paskolos. Per 2009 ir 2010 m. į bankus dėl būsto paskolos sutarties sąlygų pakeitimo – paskolos mokėjimų atidėjimo, valiutos keitimo, paskolos termino pratęsimo – kreipėsi maždaug trečdalis visų būstui pasiskolinusių žmonių, veikiausiai susidūrusių su finansiniais sunkumais.

Dar vienas rodiklis – vidutinis paskolos būstui dydis taip pat dar nepasiekė prieškrizinio laikotarpio. 2010 m. jis siekė 160 tūkst. Lt ir buvo kiek paaugęs, palyginti su 2009 m. (152 tūkst. Lt). Tiesa, 2008 m. vidutinė būsto paskola siekė 175 tūkst. Lt.

Darbo partijos frakcijos siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų papiktino Lietuvos bankų asociaciją. “Pataisa turės skaudžių pasekmių ne tik kreditų gavėjams ir kreditoriams, tačiau ir atvers galimybes piktnaudžiavimams”, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. S.Kropas.

Asociacija kviečia visas Seimą svarstys siūlymą būsto išieškojimo iš asmens terminą atidėti iki dvejų metų, labai atsakingai pasverti visus šio įstatymo pakeitimo argumentus, visus pliusus ir minusus, įvertinti visas neigiamas jo pasekmes ir kilsiančias problemas bei kaštus, atsirasiančius, jei įstatymas bus pakeistas.

“Šis siūlymas žalingas visiems, o pirmiausia pačiam asmeniui, kurio interesus tariamai norima apginti – juk siūloma pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties. Priešingai, dėl per 2 metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma”, – rašoma pranešime.

Anot S. Kropo, pasiūlymas pažeidžia interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus bei sukelia abejones dėl hipotekos, kaip įsipareigojimo priemonės efektyvumo.

Bankai baiminasi, kad tokia pataisa sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų. “Juolab, kad nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti 2 metų terminas, nėra aptarta ką reiškia sąvoka „paskutinis“ būstas: ar tai vieno kambario butas, ar, pvz., užmiesčio namas su baseinu ir teniso kortais, kurio skolininkas nenori atsisakyti, nors finansinių įsipareigojimų jau kurį laiką nevykdo”, – sakoma pranešime.