Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą.

Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (“MOSTA”) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

“Lietuvoje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindas – abitūra. Ši daugiausia orientuota į siaurų žinių patikrą. Specialiai studijoms reikalingoms kompetencijoms atskleisti organizuojami papildomi konkursai. Tačiau tai daugiausia atlieka tik tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo meno sričių, žurnalistikos ir pedagogikos studijas. Stojant į kitų sričių studijas atitinkamos kompetencijos netikrinamos ir apsiribojama brandos egzaminais”- pastebi LSS akademinio reikalų ir socialių proceso koordinatorius Dovydas Kinderys.

Deja, pasak D. Kinderio, bendrajame priėmime stojant į tokias (pirmosios pakopos) specialybes, kaip teisė, ekonomika, inžinerija, papildomais egzaminais nėra atskleidžiamos stojančiųjų vidinės savybės, įgūdžiai ar motyvacija.

Tikslingesnis studijų pasirinkimas, anot D. Kinderio, būtų galimas pasirengimo studijuoti patikrinimą labiau siejant su konkrečiomis toms studijoms aktualiomis kompetencijomis. Jos galėtų būti atskleidžiamos tikslingai brandos egzaminų metu arba stojant atskirai į visas atitinkamas studijų sritis šalies aukštosiose mokyklose.

Valstybinių brandos egzaminų sesijos metu policija stebės situaciją ir kaups bet kokią informaciją apie bandymus pardavinėti egzaminų užduotis.

Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, susitikęs su Nacionalinio egzaminų centro direktoriumi Sauliumi Zybartu patikino, kad policijos pareigūnai pilnai pasirengę užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms. „Kiekvienais metais atsiranda abiturientų, kurie viliasi paskutinę naktį prieš brandos egzaminą gauti užduotis,“ – teigia S. Zybartas. – „Egzaminų užduotys rengiamos ir administruojamos griežtai vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, todėl egzaminų išvakarėse neverta tikėtis rasti tikrąsias užduotis nei virtualioje erdvėje, nei kituose šaltiniuose.“

Už paslapties paviešinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tiek bandantys egzaminų užduotis parduoti ar kitaip platinti, tiek bandantys jas įsigyti ar gauti asmenys gali būti baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas patikino, kad policijos pareigūnai pasirengę imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų apgaudinėjami Lietuvos gyventojai, o tariamos egzaminų užduotys nebūtų pardavinėjamos. Egzaminų metu policijos pareigūnai prie mokyklų ir jaunimo susibūrimo vietose sustiprins viešosios tvarkos kontrolę, domėsis jaunuolių užsiimama veikla. Prieš kiekvieną egzaminą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai budės naktimis ir stebės interneto erdvę, pareigūnai stebės virtualią erdvę ir bandys užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms.