Sergejus Kanovičius

1941 m. birželio 23 d. sukilimo metinių belaukiant Briuselyje gyvenantis poetas ir eseistas Sergejus Kanovičius (nuotr.) paneigia įsišaknijusius mitinius stereotipus apie šį įvykį.

15-a MITŲ:

1. Tą 1941 m. birželio 14-ąją trėmė tik lietuvius.

2. Žydai į Lietuvą atvežė Stalino saulę.

3. Žydai sudarė didesnę represinių struktūrų dalį

4. Jūs mus vežėt – mes jus šaudėm.

5. Dėl visko kalti vokiečiai.

6. Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) nebuvo antisemitinė organizacija.

7. Birželio sukilimas apsiėjo be žydų kraujo.

8. Sukilėliai atstovavo visiems be išimties Lietuvos žmonėms, nepaisant jų tautinės ar religinės priklausomybės.

9. LAF suformuota Laikinoji Vyriausybė nekolaboravo su nacių valdžia.

10. Kolaboruoti su ruduoju (naciais) okupantu yra mažesnė nuodėmė nei su raudonuoju (komunistais) okupantu.

11. Laikinoji Vyriausybė nieko antisemitiško nedarė, nes antisemitiniai „Žydų padėties nuostatai“ nebuvo priimti – rudieji paleido Laikinąją Vyriausybę.

12. Ir LAF, ir Laikinoji Vyriausybė, ir generolas Vėtra buvo priversti aplinkybių (neginti žydų, kviesti naikinti ir dalyvauti žydų naikinime, getų kūrime, vogto turto dalybos).

13. Kazys Škirpa ir Laikinosios Vyriausybės nariai ar generolas Vėtra nieko nenužudė, todėl prie Holokausto niekaip neprisidėjo.

14. Vidkunui Quislingui (Kvislingui) yra pastatyti paminklai ir atminimo lentos Norvegijoje, o Prancūzija didvyriu laiko Philippe’ą Pétainą ir jo vyriausybę.

15. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras padeda objektyviai nušviesti su Holokaustu susijusius istorinius įvykius.

Jurbarko baltaraiščiai

15-a FAKTŲ:

1. Birželio trėmimų metu buvo ištremta beveik 3 000 žydų, 2 000 lenkų, 12 000 lietuvių. Buvo ištremtų rusų ir totorių. Trėmimai vyko pagal socialinį tremiamųjų statusą, ne pagal tautinį.

2. Delegacijoje, važiavusioje į Maskvą parduoti Lietuvos iš 20 narių buvo vienas žydas.

3. 1941 metų trėmimo išvakarėse buvo sudarytas centrinis operatyvinis štabas, vadovauti trėmimo operacijai, ir apskričių vietiniai štabai. Iš 7 respublikinio štabo narių žydų nebuvo nė vieno, o apskrityse, miestuose, vietinėse operatyvinėse tarnybose, iš esmės štabuose, buvo maždaug 5-6 žydai iš 75.

4. Kvailiams ir antisemitų komentarams paliekama.

5. Kalti visada būna kiti…

6. Komisijos sovietų ir nacių nusikaltimams tirti išvadose LAF pripažinta kaip antisemitinė organizacija, o Laikinosios Vyriausybės veikloje taip pat nustatyta antisemitinio pobūdžio veiksmų.

7. Pirmieji žydus naikinti pradėjo LAF nurodymu baltaraiščiai, dar vokiečiams neįžengus.

8. Melas.

9. Kolaboravo nuo pirmos iki paskutinės gyvavimo dienos – nėra jokių duomenų apie kokius nors su nacių vykdoma politiką susijusius protestus.

10. Paliekama komentuojančių (ne)sąžinei.

11. Laikinoji Vyriausybė nesvarstė kitų su žydais ar jų naikinimu susijusių klausimų – buvo svarstoma, kaip geriau tuos žydus izoliuoti, kad padėti vykdyti vokiečių žydų naikinimo planą. Laikinoji Vyriausybė nesvarstė jokių kitų klausimų, kurie galėtų liudyti tą Vyriausybę mėginusią kaip nors apginti Lietuvos žydus ar protestuoti prieš jų žudynes.

12. Trėmimų sąrašus sudarinėjo aplinkybių priversti žmonės, iš esmės atlikę paštininkų vaidmenį?

13. Hitleris taip pat nieko asmeniškai nenužudė.

14. Painiojate Norvegiją bei Prancūziją su Lietuva, o Laikinąją Vyriausybę, LAF, generolą Vėtrą ir panašius veikėjus, nacių kolaborantus su ostrakizmui Norvegijoje pasmerktu Kvislingu ir su parsidavėliška Petaino vyriausybe Prancūzijoje.

15. Rytoj Vilniuje numatoma pūga.

Autorius naudojosi www.genocid.lt konfernecijų medžiaga (prof L.Truskos pranešimu), Tarptautinės komisijos sovietų ir nacių nusikaltimas tirti prof.S.Sužiedelio ir Ch.Dieckmanno pateiktomis išvadomis apie Holokausto ir žydų naikinimo aplinkybes Lietuvoje.

BFL

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune.

Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą.

Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje.

Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte rengiamas sukilimo minėjimas, bus atidengtas atnaujintas memorialas žuvusiems sukilėliams. Iškilmes organizuoja Kauno miesto savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga. Memorialą atidengs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto savivaldybės meras Rimantas Mikaitis, Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas. Dainuos vyrų ansamblis “Židinys”.

Pavakare M. Žilinsko dailės galerijoje bus rodomas filmas “Pavergtųjų sukilimas”.

1941 metų birželio 23 dieną, traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant Vokietijos nacių daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Pusę dešimtos ryto Leono Prapuolenio per Kauno radiofoną ištarti žodžiai “Saulelė raudona, vakaras netoli” davė ženklą sukilimą pradėti visoje šalyje. Sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė per radiją paskelbė atkurianti Nepriklausomybę.

Lietuvos aktyvistų fronto suvienytų pasipriešinimo organizacijų partizanai, palaikomi spontaniškai prisijungusiųjų, per savaitę trukusį sukilimą perėmė valdžią šalyje iki pasirodant vokiečių kareiviams. Sukilime dalyvavo apie šimtas tūkstančių gyventojų, daugiausia jaunimo.

Istorikai teigia, kad prieš 70 metų įvykęs Birželio sukilimas parodė, jog Lietuva nesusitaikė su sovietų primesta valdžia. Istorikas Arvydas Anušauskas pažymi, kad prieštaringai vertinamas sukilimas vyko sudėtingų istorinių įvykių fone, jis susijęs su žydų genocido Lietuvoje pradžia.

“Sukilimo vertinimo prieštaringumas visada susijęs su įvykiais, kurie vyko greta sukilimo ir prieš sukilimą, t. y. prasidėjo karas, žydų holokaustas ir raudonasis teroras. Iki šiol yra nemažai gyvų žmonių, kurie ir matė sukilimą, ir dalyvavo tame sukilime, ir ši diena jiems yra svarbi, kadangi jie patys mano, kad būtent tuo jie parodė, jog Lietuva nesusitaikė su 1940-ųjų primesta valdžia”, – Lietuvos radijui yra sakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.