Praėjusią savaitę Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai sostinės centre esančioje Lukiškių aikštėje stebėjo neįprastą sujudimą – sunkvežimiais į aikštę buvo gabenamas smėlis, o garsūs Latvijos menininkai „Frostiart Baltic“ iš jo statė legendinės grupės „The Beatles“ muzikanto Johno Lennono skulptūrą

Deja, ši Sostinės dienų proga pastatyta skulptūra miesto svečius džiugins tik iki rugsėjo vidurio – vėliau aikštė ir vėl bus apleista bei užmiršta, bent jau iki kitos miesto šventės, o Vilniaus miesto savivaldybė, prisidedanti prie “Sostinės dienų” organizavimo, tikina su ilgalaikiu Lukiškių aikštės sutvarkymu neturinti nieko bendro – tai esą Aplinkos ir Kultūros ministerijų bei Vyriausybės sudarytos komisijos reikalas.
Tiesa, kultūros ministras Arūnas Gelūnas aiškina, kad laikiną skulptūrą Lukiškių aikštėje anksčiau ar vėliau turėtų pakeisti nuolatinis paminklas – jau paskelbtas konkursas paminklui Laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje sukurti. Tačiau kartu A.Gelūnas pažymi, kad pastatytas šis monumentas bus tik sutvarkius aikštę pagal jau seniau išrinktą projektą.
Priminsime, kad ministro minimą konkursą Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisijos pavedimu organizavusi Aplinkos ministerija nugalėtoją paskelbė pernai kovą – juo tapo architektų įmonės „Paleko Archstudijos“ projektas „Ramybė“. Tačiau šios įmonės direktorius Bartas Puzonas pabrėžia, kad maždaug 40 mln. Lt vertės projekto darbai neprasidės anksčiau, nei bus rastas bendras valdžios institucijų sutarimas dėl aikštės koncepcijos.
Deja, nepanašu, kad artėjama prie šios koncepcijos paieškų atomazgos, kurios ieškoma net nuo 1996-ųjų.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybėje rengiamas viešas Lukiškių aikštės sutvarkymo projektų pristatymas ir aptarimas.

Miestiečiai galės susipažinti su Aplinkos ministerijos paskelbtam konkursui pateiktais projektiniais pasiūlymais.

Lietuvos architektų sąjungos duomenimis, pateikti 39 pagrindinės sostinės aikštės sutvarkymo idėjiniai projektai.

Jų autoriai siūlo aikštėje statyti Triumfo arką, įrengti fontanus, stilizuotas skulptūras, apsodinti ąžuolais, aikštę išgrįsti trinkelėmis pavaizduojant joje Gedimino stulpus, sukurti žaliąją oazę, apsodinti stilizuotais gėlynais ir kt.

Konkursui pateiktus projektus įvertinus pagal architektūrinės meninės idėjos originalumą, bus išrinktas geriausias pasiūlymas, kaip suplanuoti aikštę, kad ji deramai atliktų reprezentacinę, memorialinę, visuomeninę ir rekreacinę funkcijas.

Aplinkos ministerija pranešė, kad pirmų trijų vietų laimėtojai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 30 tūkst. litų, antrosios – 20 tūkst. litų, trečiosios – 10 tūkst. litų premija.

Sutvarkytoje aikštėje turėtų atsirasti paminklas Laisvės kovotojams. Paminklui skirtą antrąjį konkursą turi skelbti Kultūros ministerija.

Kultūros paveldo departamento atstovai yra sakę, kad Kultūros ministerija pastarąjį konkursą skelbs vėliau, kai pagal nugalėjusį aikštės sutvarkymo projektą bus aiški paminklo vieta.

Aikštės sutvarkymu besirūpinanti vyriausybinė komisija yra žadėjusi, kad Lukiškių aikštė bus sutvarkyta ir laisvės kovotojų atminimui skirtas paminklas joje bus pastatytas iki 2012 metų.

Lukiškių aikštė įeina į vietinės reikšmės urbanistikos paminklo teritoriją.

Anksčiau aikštės sutvarkymu rūpinosi Vilniaus miesto savivaldybė, bet išrinkti 2008 metais paskelbto konkurso nugalėtojo ilgai diskutavusi Lukiškių aikštės projektų vertinimo darbų komisija nesugebėjo.

Iš viso aikštės rekonstrukcijai anksčiau ketinta skirti apie 45 mln. litų.

Konkursai ir diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

1999 metais Seimas net priėmė nutarimą “Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų”. Jis numatė Lukiškių aikštės sutvarkymą, sukurti šiuolaikinį memorialinį akcentą – skulptūrinę kompoziciją (simbolis “Laisvė”), buvusiuose KGB rūmuose įsteigti kovos už Lietuvos laisvę muziejų bei informacinį centrą, sutvarkyti Aukų gatvę bei Pamėnkalnio gatvės šlaitą.

Lukiškių aikštė kaip miesto aikštė susiformavo XX amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas Leninui. 1991-aisiais jis demontuotas, tačiau aikštės suplanavimas iki šiol nepakeistas.

Nuolatine protesto akcijų vieta Kaune siūloma paskelbti miesto centre esančią Vienybės aikštę.

Kauno savivaldybės tarybai pritarus šiam siūlymui, būtų supaprastinta mitingų, piketų, demonstracijų, procesijų, įvairių eitynių bei kitokių beginklių susirinkimų organizavimo tvarka. Jei susirinkimo dalyvių skaičius neviršytų 100, jo organizatoriams pakaktų informuoti savivaldybės administraciją ir leidimo laukti nereikėtų.

Sprendimo projektą lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog šiuo metu norintieji gauti leidimą protesto akcijai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip iki renginio likus penkioms dienoms.

Galimybę savivaldybėms nustatyti nuolatines susirinkimų vietas ar patalpas numato Susirinkimų įstatymas.

Jame teigiama, kad jei susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), apie susirinkimo organizavimą savivaldybė informuojama, tačiau jos leidimas nėra būtinas.

Birželį nuolatinėmis susirinkimų vietomis Vilniuje paskelbtos Kalnų parko ir “Siemens arenos” aikštelės.