2013 Spalio 09

Šylantis klimatas karštį pavers kasdienybe

veidas.lt


Mokslininkams skambinant pavojaus varpais dėl sparčiai šylančio klimato, tiksintis laikrodis kelia žmonijai esminį klausimą: ar bus imtasi veiksmų, kol dar galima šiuos procesus paveikti, ar ir toliau rizikuojama ateities sąskaita?

Oro temperatūra ir vandens lygis pasaulyje kyla, o katastrofas sukeliančius gamtos kataklizmus jau greitai galėsime vadinti nebe amžiaus, o tik kelių dešimtmečių masto įvykiu – tokius vertinimus skelbia praėjusią savaitę pristatyta penktoji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) ataskaita. Net dviejų tūkstančių puslapių apimties dokumentas, kurį kelerius metus rengė daugiau nei 800 mokslininkų iš 195 pasaulio valstybių, laikomas svarbiausiu ir nešališkiausiu vertinant klimato kaitos procesus ir atliekant ateities prognozes.
Šios išvados patvirtina geriausių pasaulio mokslininkų jau kurį laiką pateikiamą situacijos vertinimą: nors kai kurie skaičiavimai yra diskutuotini, pats faktas apie realiai vykstančią klimato kaitą ir šio proceso keliamą grėsmę nenuginčijamas. Maža to, IPCC konstatuoja didžiulį neigiamą žmonijos indėlį. Tarkim, 2001 m. mokslininkai teiginį, kad nuo 1950 m. išaugusi paviršiaus temperatūra yra nulemta daugiausia žmonių veiksmų, galėjo patvirtinti 66 proc. tikslumu, o naujausi stebėjimai tikimybę padidino net iki 95 proc.
„Šiandien kyla vienas klausimas: ar tikime mokslu? Prisiminkime, kad tą dieną, kai tokioms išvadoms pritars 100 proc. ekspertų, jau bus per vėlu. Juk jei gydytojas jums praneštų apie sunkią ligą, suteikdamas 95 proc. garantiją, iškart imtumėte ieškoti vaistų, ar ne?“ – sakė už veiksmus klimato srityje atsakinga Europos komisarė Connie Hedegaard.

Grėsmingi skaičiai

Mokslininkų vertinimu, 1981–2010 m. fiksuojamos vidutinės pasaulinės temperatūros yra didžiausios per aštuonis šimtmečius, o 66 proc. tikslumu toks teiginys pritaikomas ištisiems pastariesiems 1,4 tūkstančio metų. „Kiekvienas iš pastarųjų trijų dešimtmečių buvo gerokai šiltesnis nei bet kurie ankstesnieji nuo 1850 metų“, – sakoma ataskaitoje.
Pastebima, kad oro ir vandens temperatūra 1901–2010 m. pakilo 0,8 laipsnio, tačiau didžioji dalis augimo – 0,5 laipsnio – fiksuojama būtent 1979–2010 m. laikotarpiu. Dėl to ateityje reikėtų ne tik tikėtis mažiau vėsių ir daugiau šiltų ar karštų dienų, bet ir baimintis, kad, pavyzdžiui, Arkties vandenyne vasarą nebeliks ledo: jo sluoksnis kiekvieną dešimtmetį mažėja 3,5–4 proc. Nerimą kelia ir vandens lygio didėjimas: konstatuota, kad nuo 1800 m. jis kilo daug sparčiau nei bet kada per pastaruosius du tūkstantmečius, o per šimtą ateinančių metų gali pakilti dar maždaug vienu metru.
Klimato šilimą daugiausia lėmė padidėjusi anglies dioksido koncentracija – jos didėjimas yra beprecedentis per pastaruosius 20 tūkst. metų. Prognozuojama, kad dėl šios priežasties 2100 m. vidutinė temperatūra gali būti dar 1,5–4,5 laipsnio didesnė nei šiandien, tačiau sklando ir dar niūresnių prognozių. Plačiai sutariama, kad du laipsniai yra ta riba, kurią peržengus klimato kaitos padariniai būtų sunkiai suvaldomi.
Niūrių tendencijų nepraskaidrina ir faktas, kad IPCC ataskaitai reikalingas itin platus įvairių šalių ekspertų sutarimas, įprastai sušvelninantis aštriausius ir daugiausiai diskusijų keliančius teiginius.

Kritikai sutrikę

Niekuomet netrūko klimato kaitos skeptikų, teigiančių, kad jei temperatūra ir kyla, tai vyksta natūraliai, o ne dėl žalingos žmonių veiklos. Ne išimtis ir ši ataskaita, sulaukusi kritikos strėlių dėl ankstesniuose IPCC dokumentuose netiksliai nuspėto Himalajų ledynų tirpimo tempo bei gerokai lėtesnio, nei manyta, pastarųjų penkiolikos metų šiltėjimo proceso.
Nepaisant to, šie argumentai yra dažniausiai pakreipiami tam tikroms interesų grupėms palankia linkme arba ištraukiami iš konteksto. Pensilvanijos universiteto meteorologijos profesorius Michaelas Mannas tikina, kad šios IPCC ataskaitos kritikai susipainiojo tarpusavyje ir nesugebėjo suformuluoti aiškios žinios.
„Vieni pripažino, kad nežymūs klimato pokyčiai vyksta, tačiau tikrąjį vaizdą esą iškreips gąsdinantis duomenų pristatymo tonas, kiti nebuvo patenkinti tuo, jog ataskaita – plataus mokslininkų konsensuso rezultatas, nes tokio masto susitarimai esą neleidžia tiksliai įvertinti padėties. Tad jiems vertėtų apsispręsti: ar pokyčiai tik nedideli, ar vis dėlto iškraipyti?“ – klausia amerikietis.
Jam antrina kolega iš Berno universiteto Thomas Stockeris, pridurdamas, kad pastaruosius penkiolika metų beveik nekylantys temperatūros vidurkiai yra normali pauzė ilgame procese, kurio tendencijos – nepaneigiamos. „Jei lipate į dangoraižį ir stabtelite laiptinės aikštelėje, tai dar nereiškia, kad nebekilsite aukštyn, – lygina T.Stockeris. – Trumpuoju laikotarpiu, į kurį atkreipiamas dėmesys, daugiau šilumos teko vandenynams bei gelmėms, kurias mokslininkams pasiekti ir įvertinti sudėtingiau.“
Apžvalgininkai pabrėžia, kad šiltėjimo proceso nėra linkę pastebėti kai kurių didžiųjų kompanijų atstovai, finansuojantys tyrimus, kuriuose taršos keliamas poveikis gamtai dažniausiai vertinamas kaip minimalus.

Ką daryti?

Pasak „The Guardian“, klimato kaita primena procesą, kurį gebame neblogai prognozuoti, tačiau neįsivaizduojame realių pasekmių. „Vykstantys procesai tiesiogiai veikia mūsų verslą, tad įtraukiame šiuos veiksnius į ilgametes strategijas. Naujausia ataskaita rodo, kad verslininkai privalo susiimti ir veikti kartu su vyriausybėmis, mobilizuoti jėgas ir koordinuoti veiksmus, nes tai – svarbiausias aplinkosaugos klausimas mūsų laikais“, – teigia „Coca-Cola Enterprises“ vykdomasis viceprezidentas Hubertas Patricotas.
Išeitis – tik viena: drastiškas iškastinio kuro (dujų, naftos, anglių), lemiančio anglies dioksido išsiskyrimą ir šiltnamio efekto susidarymą, mažinimas. Kol tai nebus daroma, „žaliosios“ ir atominės energetikos plėtra padėties nepakeis. Prie to gali prisidėti ne tik vyriausybės, bet ir kiekvienas gyventojas: patariama asmeninį automobilį iškeisti į viešąjį transportą, taupyti elektros energiją ir vandenį, rūšiuoti šiukšles, mažiau skraidyti lėktuvais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Andrius. Andrius. rašo:

    Tad todel ir vazineju in darbu,dviratukas.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...