2010 Gruodžio 22

Kovas

Svarbiausi 2010-ųjų įvykiai

veidas.lt

3 mlrd. Lt atominė afera

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Kaip tik taip rutuliojosi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai.

Priminsime, kad AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujojo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

Beje, per visus šiuos metus aiškumo nepadaugėjo, atsakingų asmenų taip pat nerasta.

Finansinio generolo žlugimas

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad premjeras kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Beje, šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tebuvo įžanga į rimtą tyrimą, kurį atliekant gali būti atsiskleista daug rimtesnių dalykų. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai gali išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus.

Beje, sukčiavimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose.

Priminsime, jog kovo pabaigoje pranešęs, kad atsistatydins, vėliau R.Boreika dar gana ilgai delsė tai padaryti ir iš FNTT vadovo posto galutinai pasitraukė tik gegužės 18 d.

Pramonė pradėjo atsigauti

Vienas pirmųjų ženklų, kad Lietuvos eksportuotojų padėtis gerėja, pasirodė kovą – po 16 mėnesių trukusio smukimo 1 proc. padidėjo pramonės produkcijos indeksas. Šis rodiklis reiškė, kad dėl atsigaunančių užsienio rinkų lietuvių pramonės produkcija pradėjo brangti. O tokios žinios dar ankstyvą pavasarį leido tikėtis, kad šiemet Lietuvos eksportui krizė baigsis. Taip ir atsitiko.

Maskvą sukrėtė du teroristiniai išpuoliai

Kovo 29-ąją Maskvos metro stotyse nugriaudėjo du galingi sprogimai, kuriuos įvykdė savižudės sprogdintojos, siejamos su teroristinėmis organizacijomis. Per šiuos teroristinius išpuolius 39 žmonės žuvo, daugiau nei 70 buvo sužeista.

Užsienio žiniasklaida konstatavo, kad šis įvykis sudavė didžiulį smūgį Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetui, mat šie buvo paskelbę, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad prie teroristinių išpuolių esą planavo prisidėti ir lietuvė Eglė Kusaitė. Vėliau mergina buvo suimta, jai pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą. Tačiau rugpjūtį E.Kusaitė paleista į laisvę.

Dviratininkių sėkmė

Kovą Lietuvos dviratininkės įvažiavo į sėkmės ruožą ir laikėsi jame visus metus. Iš Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė parsivežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius, brozos medalius pelnė Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Kitas dviračių lenktynes Italijoje laimėjo Rasa Leleivytė. Gegužę Maskvoje vykusiose Europos taurės varžybose S.Krupeckaitė moterų sprinto atrankos lenktynėse užėmė pirmą vietą ir pagerino pasaulio rekordą. O rugpjūtį dviratininkė Urtė Juodvalkytė Prancūzijoje vykusiose daugiadienių moterų lenktynėse užėmė trečią vietą.

Jubiliejinis “Kino pavasaris”

Penkioliktasis “Kino pavasaris”, prestižiškiausias kino festivalis Lietuvoje, sulaukė rekordinio skaičiaus – 54 tūkst. žiūrovų. Šiame festivalyje pristatyti 109 filmai, atkeliavę iš 50 valstybių. Jiems parodyti surengta daugiau nei keturi šimtai kino seansų. Vilniaus savivaldybė pirmąkart atkreipė dėmesį į “Kino pavasarį” ir įsteigė pagrindinį prizą geriausiam festivalio filmui. Tarptautinės žiuri sprendimu jis skirtas bulgaro Kameno Kalevo juostai “Rytų pjesės”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...