2012 Rugpjūčio 29

Sunkmetis perpiešė skolininko portretą

veidas.lt


Per penkerius metus banko skolininko portretas pasikeitė – nebeliko spekuliantų, sumažėjo jaunų ir žemesnio išsilavinimo paskolos gavėjų. Šiuo metu būstui dažniausiai skolinasi susituokęs, aukštąjį išsilavinimą turintis iki 35 metų didmiesčio gyventojas, ketinantis pirkti pagrindinį šeimos būstą ir prašantis 140–150 tūkst. Lt paskolos.

Lietuvos komerciniai bankai skolinti gyventojams jau norėtų, tačiau išgąsdinti žmonės dar nepamiršo, kaip geranoriškas pinigų siūlytojas per kelis mėnesius gali persimainyti į bauginantį priešą. Tad nors po truputį naujų išduodamų paskolų gausėja – per pirmąjį 2012 m. pusmetį naujų paskolų suma siekė 1,13 mlrd. Lt ir buvo du kartus didesnė nei prieš dvejus metus, šie mastai nė iš tolo nepriartėjo prie 2007 m., kai tokią sumą bankai klientams paskolindavo per vieną mėnesį.
„2010 m. bankų vadybininkai atšaudavo klientui: „Jei netinka mūsų sąlygos, eik į kitą banką“, o šiandien to nebėra. Situacija kardinaliai pasikeitė. Žmonės jau gali eiti į banką ir derėtis. Bankai norėtų skolinti ir aktyviai reklamuojasi, nes Europos centrinis bankas suteikė jiems galimybę pigiai pasiskolinti pinigų. Tačiau žmonės šiandien dar atsargūs ir išgąsdinti bankų“, – tvirtina Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Sunkmetis, skaudžios bankų pamokos ir Lietuvos banko pernai įvestos atsakingo skolinimo taisyklės, reikalaujančios turėti mažiausiai 15 proc. sumos pradiniam įnašui, gerokai pakeitė ir paskolos gavėjo portretą – nebeliko spekuliantų, sumažėjo jaunų ir žemesnio išsilavinimo skolininkų.

Besiskolinančiųjų įvairovė mažesnė

Suraitę parašą po sutartimi dėl solidžios paskolos prieš penkerius metus iš banko išeidavo įvairiausi klientai. Šiandien ta įvairovė gerokai sumažėjusi. DNB banko Pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė išskiria dvi būsto paskolas šiuo metu imančias gyventojų grupes.
„Pirmoji – mieste gyvenančios jaunos šeimos iki 35 metų, kurių mėnesio pajamos Vilniuje dažniausiai prasideda nuo maždaug 4 tūkst. Lt. Pernai rudenį įsigaliojus atsakingo skolinimo taisyklėms, kurios reikalauja turėti pradinį įnašą, matome, kad jaunos šeimos dažniau ieško jau įrengto, kad ir šiek tiek senesnės statybos ekonominės klasės buto, kurio šildymo išlaidos nebūtų didelės. Dažnai pinigų pradiniam įnašui padeda sutaupyti tėvai“, – besiskolinančiojo portretą piešia L.Žmoginaitė.
M.Jansonas papildo, kad neretai paskolas ima tie iki 35 metų dirbantys ir geras pajamas gaunantys žmonės, kurie ketino skolintis per ekonomikos pakilimą, bet susilaikė. „Tokie žmonės pastebėjo, kad dabar geras momentas, nekilnojamojo turto kainos nukritusios, todėl naudojasi proga įsigyti būstą, nes už nuomą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje šiandien mokėti brangiau nei už būsto paskolą“, – dėsto M.Jansonas.
Antra DNB banko išskirta šiuo metu besiskolinančiųjų grupė – turintys stabilias, dažnai didesnes nei vidutines pajamas šiek tiek vyresnio amžiaus žmonės nuo 45 metų, gerinantys savo gyvenimo sąlygas. Jie ima paskolas didesniam ar naujos statybos butui geresniame rajone pirkti, kotedžui ar namui įsigyti, kartais ankstesnį būstą palikdami vaikams. (…)

Paskolos dydis sumažėjo

Šiuo metu būsto paskolomis labiausiai domisi pagrindinio būsto ieškantys didmiesčių gyventojai, o mažesniuose miestuose paskolų poreikis itin mažas. Pavyzdžiui, būsto paskolos Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskričių gyventojams pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė vos 8 proc. naujų SEB banko išduotų būsto paskolų (2007 m. – 12 proc.). V.Doveika šią tendenciją sieja su maža nekilnojamojo turto rinka šiuose miestuose ir sunkesne finansine gyventojų padėtimi.
Kita vertus, mažesniuose miestuose nekilnojamasis turtas pigesnis, tad jei yra galimybė, žmonės dabar stengiasi apeiti bankus lanku ir pirkti būstą iš santaupų ar verčiau skolintis iš artimųjų. Pasak L.Žmoginaitės, regionuose žmonės neretai ima vartojimo paskolas būstui pirkti, nes nepaisant to, kad vartojimo paskolų palūkanos didesnės, nereikia įkeisti būsto.
Akivaizdu, kad šiandien į paskolą žiūrima kur kas atsargiau: žmonėms tapo labai svarbu ne tik pats palūkanų lygis, bet ir kitos sąlygos, kaip galimybė paskolą grąžinti anksčiau laiko. Didesnis atsargumas matyti net iš tokio fakto, kad šiandien net 74 proc. vartojimo paskolą imančių „Swedbank“ klientų yra susituokę, o 2008 m. tokių klientų buvo 52 proc.
Bankininkai taip pat stebi pasikeitusį žmonių požiūrį į paskolų panaudojimą. „Dabar gyventojai banko teikiamą finansavimą kur kas rečiau naudoja ir būsto statybai ar remontui – didžioji dalis būsto paskolų imama būstui įsigyti“, – į dar vieną pokytį dėmesį atkreipia V.Doveika.
Pirmąjį 2012 m. ketvirtį 84 proc. SEB banko suteiktų būsto paskolų buvo skirtos būstui pirkti (2007 m. – 72 proc.), apie 13 proc. – jam statyti (2007 m. – 18 proc.), o apie 3 proc. – remontuoti ar rekonstruoti (2007 m. – 10 proc.). Ir vartojimo paskolos, pasak L.Žmoginaitės, dažniausiai imamos rimtiems tikslams – buto remontui, buitinei technikai, baldams ar naudotiems automobiliams įsigyti, vaikų studijoms, o ne atostogoms ar kelionėms. (…)

Per aštuonerius metus skolos padidėjo penkis kartus

Šiuo metu bankams įsipareigoję beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų (456 tūkst.) – 170 tūkst. mažiau negu 2007 m. Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas tvirtina, kad, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos gyventojų skolos nėra didelės. Šiemet Lietuvoje namų ūkių skolos bankams, palyginti su BVP, siekia 25 proc. ir tai yra trečias mažiausias įsiskolinimas tarp ES šalių – mažiau skolų turi tik rumunai ir slovakai. O štai Vokietijoje namų ūkių skolos bankams, palyginti su BVP, siekia 54,8 proc., Didžiojoje Britanijoje – 77 proc., Danijoje – net 130 proc.
Kita vertus, vos per šešerius metus mes įsiskolinome pusę tiek, kiek vokiečiai, suomiai, prancūzai, skolinęsi daugybę metų: 2004 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos namų ūkių skolos bankams, palyginti su BVP, siekė tik 5 proc., o 2010 m. – jau 31 proc. „Per aštuonerius metus mūsų įsipareigojimai padidėjo penkis kartus – tie tempai gana įspūdingi. Estų ir latvių įsipareigojimai padidėjo apie tris kartus“, – skaičiuoja V.Rutkauskas.
Sprogęs pigių paskolų burbulas ir atslinkusi krizė pristabdė gyvenimu skolon susigundžiusių ir jokių pavojų neįžvelgusių lietuvių skolinimąsi, kuris iki 2008 m. didėjo kosminiu greičiu. Jei ne 2009 m. ištikusi krizė, šiandien jau gal būtume prisiviję ir senąsias ES šalis. Tačiau dabar gyventojai jau suprato, kad paskola gali reikšti ne tik naujus namus dabar, bet ir naštą, baimę bei nemigą ateityje, tad gyventojų skolinimosi didėjimas nebus spartus.
„Namų ūkiai išlieka atsargūs, neskuba skolintis, nors ekonomika atsigauna. Pamažu, mėnesis po mėnesis pradedame matyti tiek būsto, tiek vartojimo paskolų atsigavimo ženklų, bet reikšmingo atsigavimo tikėtis neverta. Mūsų apklausti bankai prognozuoja, kad paskolų portfelio augimas bus subalansuotas su BVP plėtra. To, ką matėme anksčiau, – dviženklio paskolų portfelio augimo, dabar tikėtis neverta. Šių metų apklausa rodo, kad paskolų būstui įsigyti gali pagausėti iki 3 proc.“, – prognozes dėlioja V.Rutkauskas. (…)

Lietuvių įsiskolinimo lygis

Metai    Lietuvos gyventojų paskolų santykis su BVP

2004    5,5
2005    8,9
2006    14,3
2007    20,4
2008    25,6
2009    27,3
2010    31,2
2011    28,5
2012    25,2

Šaltinis: Europos centrinis bankas, “Eurostat” ir Lietuvos banko skaičiavimai

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...