2012 Sausio 04

Sugriežtinti įstatymai bando griebti korupciją už gerklės

veidas.lt

Korupcijos mastas Lietuvoje nemažėja jau dešimtmetį. Kas šią situaciją gali keisti 2012-aisiais?

 

Kai likus kelioms savaitėms iki Kalėdų kilo panika dėl „Swedbank“ finansinės būklės, socialiniuose tinkluose išplito karikatūra, vaizduojanti pinigus atsiimti norinčius žmones. „Pažiūrėk, kokios eilės prie bankomatų“, – piešinyje sako vienas. „Kvailiai, gautų atlyginimus vokeliuose – dabar būtų ramūs“, – atsako kitas. Tada eina išvada: „Atlyginimų vokeliuose privalumai: nereikia mokėti mokesčių valstybei, norint išsigryninti pinigus nereikia mokėti mokesčių bankui, nieko neprarandi bankui „užsilenkus“, visuomet turi grynųjų, nereikia stovėti pašto eilėse norint įsigyti vokų kalėdiniams sveikinimams.“

Kiekviename juoke yra tiesos. Kaip parodė 2011 m. Lietuvos korupcijos žemėlapis, didelė dalis gyventojų išties sugeba įžvelgti korupcijos pranašumų: net 79 proc. pripažįsta, kad kyšiai padeda spręsti problemas, 57 proc. yra pasirengę duoti kyšį, jei tik prireiktų, 22 proc. yra jį davę per pastaruosius dvylika mėnesių. Dar penktadalis gyventojų kyšio nedavė tik dėl to, kad neturėjo tam pakankamai pinigų. Labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis gyventojai laiko kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba ir nepotizmą (giminių ir bičiulių protegavimą).

Galima guostis nebent tuo, kad gyventojai supranta, jog korupcija yra sunki visuomenės liga: 87 proc. pripažino, kad korupcija trukdo valstybės gyvenimui, respondentų manymu, už ją daugiau žalos Lietuvai daro tik prasta ekonominė padėtis (maži atlyginimai, nedarbas, didelės kainos) ir emigracija. Tačiau abi šios problemos taip pat glaudžiai susijusios su korupcija.

Tarptautiniame kontekste pagal korupcijos lygį Lietuva atrodo dvejopai: gruodį paskelbtas korupcijos suvokimo indekso (KSI) rezultatas – 4,8 balo iš dešimties – mus išrikiavo aukščiau už Latviją (4,2), leido dvigubai aplenkti itin korumpuotas kaimynes Rusiją ar Baltarusiją (abiejų KSI – 2,4), tačiau atsigręžę į Vakarus atsiduriame 22-oje vietoje tarp 30-ies ES ir jai nepriklausančių Vakarų Europos valstybių. Mūsų padėtis panaši jau dešimtmetį. 53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per pastaruosius penkerius metus korupcijos mastai Lietuvoje net padidėjo.

Smerkia, bet patys elgiasi nesąžiningai

Turime daugialypę problemą: žmonės, nors ir sutinka, kad korupcija kenkia visuomenei, pradėti taisytis nuo savęs nenori. Vos 7 proc. gyventojų mano, kad jie patys yra kalti dėl didelio korupcijos masto Lietuvoje, tik 15 proc. norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Tik ketvirtadalis gyventojų žino, kur kreiptis norint pranešti pastebėjus korupcijos atvejį, o net jei ir žinotų, vis tiek nesikreiptų – kas antras respondentas netiki, kad korumpuoti asmenys būtų nubausti, beveik tiek pat yra manančių, jog pranešę galiausiai nukentės patys.

Politikai praėjusiais metais deklaravo, kad ima korupciją už gerklės: ši tema sulaukė daugiausiai dėmesio prezidentės metiniame pranešime, Vyriausybė žadėjo į biudžetą iš šešėlio ištraukti milijardą litų, Seimas vasarą patvirtino naują 2011–2014 m. nacionalinės kovos su korupcija programą su per 90 prevencinių priemonių.

Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“, atstovaujančios per pusantro tūkstančio įmonių, generalinis direktorius Algimantas Akstinas programoje pasigenda jos vykdymo kontrolės. „Politikai įrodė, kad moka užsibrėžti tikslus ir planuoti jų įgyvendinimą, tačiau vis dar nesugeba įvesti atskaitingumo už atliktus darbus ir atsakomybės už tai, kas nepadaryta. Kol to nebus, apie realų korupcijos mažinimą mes visi tik kalbėsime“, – neabejoja A.Akstinas.

Antra vertus, kaip rodo naujausias Lietuvos korupcijos žemėlapis, nors verslininkai korupciją laiko didžiausia problema šalyje po mokesčių dydžio ir jų administravimo, patys nevengia elgtis nesąžiningai – 17 proc. prisipažįsta davę kyšį per pastaruosius 12 mėnesių. Prieš trejus metus tokių buvo 5 proc. mažiau.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...