2010 Rugpjūčio 24

LSAS

Studentai siūlo ministerijai nusiimti rožinius akinius

veidas.lt

Kritiškai vertindama Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų nuolat pabrėžiamas “teigiamas” priėmimo į aukštąsias mokyklas bei aukštojo mokslo reformos puses, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ministerijos atstovams siūlo nusiimti simbolinius „rožinius akinius“.

„Susidaro įspūdis, jog ministrui ir jo komandai šiandieninėje situacijoje svarbiausia ne pripažinti esamas klaidas bei jas kuo skubiau taisyti, bet naudojantis situacija bei prisidengiant siekiamais reformos tikslais visuomenei ir toliau teigti, jog reforma nustatė „aiškias ir skaidrias žaidimo taisykles“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark – „Jau dabar akivaizdu, jog aukštosios mokyklos turėjo konkuruoti dėl gabiausių studentų, tačiau šiandien matome atvirkščią „verslo rinkos“ situaciją – aukštosios mokyklos siekia bet kokia kaina pritraukti finansavimą, nesvarbu ar jį atsineš gerai brandos egzaminus išlaikęs abiturientas, ar visai prastai. To įrodymas yra tai, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo ir studentas su 2,2 konkursiniu balu, o į biomedicinos ir fizinių mokslų sritis – vos perkopę 6 balų ribą. Tuo tarpu minimalūs įstojusių į meno studijų sritis konkursiniai balai svyruoja tarp 18 ir 19 balų“.

Pasak LSAS vadovo, keistai skamba ir tai, jog studijų kokybę padidino „studento krepšelio“ finansavimo modelis, leidžiantis stojantiesiems rinktis geriausias studijų programas – kelerius metus iš eilės stojantieji renkasi ne geriausias ar perspektyviausias, bet populiariausias specialybes. Stojančiųjų skaičių prilyginti atitinkamos krypties studijų kokybei galėtų, perfrazuojant vieną laidą, „nebent penktokas“. Pagal priėmimo statistiką, šiemet ir vėl daugiausia studijuos socialinių mokslų srityje, nors šios srities bedarbių yra daugiausiai. „Studijų populiarumo priežasčių, manau, reikėtų ieškoti kitur – šios studijos pigiausios, ypač neišgalintiems mokėti už studijas, tačiau norintiems studijuoti. Tikroji studijų kokybė priklauso ne nuo stojančiųjų skaičiaus į vieną ar kitą specialybę, bet nuo aukštosios mokyklos indėlio į kokybės gerinimą bei sugebėjimą neatsilikti nuo studijų proceso kaitos pasauliniame kontekste“, – teigia A.Mark.

Keistai skamba ir tai, jog akademinės bendruomenės vadovas nežino, kaip vyko stojimas į menų studijas, teigdamas, jog „didžioji dalis įstojimo sėkmės priklausė nuo stojamojo egzamino išlaikymo (70 %) ir tik nedidelė dalis nuo lietuvių ar užsienio kalbos žinių“. LSAS primena, jog įstojimo rezultatai priklausė ne nuo stojamojo egzamino rezultato, bet nuo stojančiųjų į atitinkamą specialybę skaičiaus, kadangi stojamojo egzamino įvertinimą skyrė kompiuteris pagal stojančiojo vietą atitinkamoje “prioritetinėje” eilėje. Atkreipiame dėmesį, jog “prioritetinė eilė” nereiškė, jog antras joje esantis stojantysis nėra vertas aukščiausio įvertinimo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...