2010 Spalio 13

Draudimas

Stichijų pamoka: draustis reikia, bet pakovoti irgi teks

veidas.lt

"Veido" archyvas

Šiemet siautusios gamtos jėgos paskatino lietuvius aktyviau drausti turtą

Šiemet kaip niekada gausiai siautėjusios gamtos stichijos draudimo bendrovėms surengė tikrą egzaminą. “Veidas” domisi, kaip draudikams sekėsi jį išlaikyti.

Šios vasaros žaibais besisvaidančios liūtys vilniečiui Viliui Cucėnui pridarė nuostolių – trenkęs žaibas sudegino buto signalizacijos pultą. Atvykę meistrai konstatavo, kad nuo žaibo išlydžio ir aukštos įtampos svyravimų įranga sugadinta, i ją pakeisti kainuos apie 1 tūkst. Lt.

Vyras buvo ramus – senos statybos 75 kv. m butas apdraustas, šeima kasmet sąžiningai moka 250 Lt įmoką. Tačiau kreipęsis į draudimo bendrovę V.Cucėnas išgirdo: signalizacija į turto draudimą neįeina, už tokį nuostolį draudikai atlygintų tik apsidraudus pastatų draudimu. “Kai ėjau draustis, sakiau, kad noriu maksimaliai apdrausti visą turtą, tad ramiai gyvenau ir maniau, kad esu apsidraudęs nuo visų rizikų. Pasirodė, kad yra papildomų sąlygų. Draudžiuosi aštuonerius metus, o kai įvyko bėda, draudimo išmokos negavau”, – apgailestavo pašnekovas.

Lygiai taip pat jaučiasi ir nemaža dalis šiemet nuo gamtos stichijų šėlsmo nukentėjusių, bet turtą apsidraudusių piliečių, gyvenančių Varėnos, Trakų ar Alytaus rajone. Tik patyrę nuostolių žmonės sužinojo tikrąsias draudimo sąlygas – nuo ko ir kokia dalimi jie yra apsidraudę. Aišku, galima kaltinti pačius klientus, kas jie suraitė parašą po sutartimi, prieš tai neišsiaiškinę visų sąlygų. Kita vertus, draudimo ar bankų sutartys yra painios, sudėtingos, į jas įtraukta daug teisinių, specifinių terminų ir papildomų sąlygų, o draudimo bendrovių atstovai nesuinteresuoti išaiškinti visų niuansų.

“Klientas – silpnoji pusė. Siekdami jam parduoti paslaugą, draudikai įvairiais būdais manipuliuoja. Siaučiant audrai ramiai miegosite ir manysite, kad esate apsidraudę, bet paaiškės, jog nieko panašaus”, – tvirtina Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Robertas Šaltis. Jis atkreipia dėmesį į klientų dažnai daromą klaidą ir klasikinį draudimo bendrovių manipuliavimą pavyzdį: jei draudžiamą namą draudikas įvertina 300 tūkst. Lt draudžiamąja suma ir suskaičiuoja 700 Lt įmoką, o klientui tokia suma pasirodo per didelė, draudikas neretai pasiūlo sumažinti namo draudimo sumą iki 100 tūkst. Lt – tuomet tris kartus sumažėja ir įmoka. Su tokiu siūlymu susidūrė ir “Veido” žurnalistė, atlikusi eksperimentą ir klaususi kiekvienos bendrovės, kiek kainuoja apdrausti konkretų namą.

“Čia ir slypi problema. Kai atsitikus įvykiui klientas piktinasi, kad jam nuplėšė stogą, o draudimo bendrovė atlygino tik už tris lentas, draudikas teisinasi: “Jūsų namas vertas 300 tūkst. Lt, o jūs apdraudėte tik trečdalį vertės, tad ir atlyginame trečdalį nuostolio”, – neapsigauti ragina R.Šaltis.

Specialisto manymu, reikėtų priimti draudikų etikos kodeksą, kuriame būtų numatyta, kad draudimo bendrovės negali klientui siūlyti prastos paslaugos. “O jeigu jau siūloma, ant draudimo sutarties, kaip ant cigarečių pakelio, didelėmis raidėmis turėtų būti užrašyta: “Mielas kliente, atsitikus įvykiui, gausite ne visą išmoką”. Tokiu atveju klientas galėtų klausti, ką reiškia tos didelės raidės, ir jam privalėtų paaiškinti”, – siūlo R.Šaltis.

Dvi pamokos: draustis ir kovoti

Kalbinti nuo škvalo ir pavasario potvynių nukentėjusių rajonų gyventojai tikina šiemet išmokę dvi pamokas. Pirma, draustis reikia. Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas apibendrina, kad pastarasis škvalas gyventojams ir įmonėms pridarė maždaug 21 mln. Lt nuostolių. Tik ketvirtadalis nukentėjusiųjų buvo apsidraudę, tad draudikai iš viso kompensuos 6,3 mln. Lt. “Draudimo bendrovėms toks nuostolis nėra nepakeliamas, o vieniems gyventojams jis yra milžiniškas”, – sako R.Baravykas.

Pragaištingi praūžusio škvalo padariniai lietuvius taip išgąsdino, kad susirūpinę apsauga rugpjūčio mėnesį turtą apdraudė 13 proc. daugiau gyventojų negu liepą. DPK duomenimis, rugpjūtį pasirašyta 89 tūkst. turto draudimo sutarčių – ir didžiausio suaktyvėjimo sulaukė gyventojų segmentas.

Antra pamoka, kurią išmoko nuo gamtos šėlsmo šiemet nukentėję gyventojai, – norint gauti priklausančią išmoką iš draudimo bendrovės, pakovoti dėl savo teisių teks. Ne vienas klientas, nesutikęs su draudiko siūloma išmoka, ją kone perpus pasididino.

Prienų rajono Stakliškių miestelio gyventojas Albinas Žuvininkas po prasiautusio škvalo skaičiavo nuostolius – nuplėšta dalis namo ir dalis tvarto stogo dangos, nugriautas kaminas ir t.t. Kai po trijų dienų skambinimo galiausiai pavyko susisiekti su draudimo bendrovės atstove, jos pasiūlyta 900 Lt išmoka vyrą papiktino. “Mes sakėme, kad tikrai nesutiksime su tokia suma, o draudikė piktinosi, esą mes pirmi nesutinkame – visi kiti sutiko”, – nemalonų pokalbį prisiminė A.Žuvininkas. Po kelių dienų atvyko bendrovės žalų vertintojas, apžiūrėjo namą ir išmoka padidėjo iki 1,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu namo remontas šeimai atsiėjo 2500 Lt – draudimo bendrovė nesutiko padengti viso nuostolio, nes dalį išlaidų esą lėmė tas faktas, kad namas buvo nusidėvėjęs.

Panašią istoriją papasakojo ir nuo siautusių vėjų itin smarkiai nukentėjusio Varėnos rajono Sarapiniškių kaimo gyventoja Virginija Gaisrienė. Moters namas buvo vienas stipriausiai nuniokotų gyvenvietėje – nuneštas stogas, išjudinta mansarda, paplauti namo pamatai, sušlapo sienos. Nors namui reikia kapitalinio remonto, atvykę draudikai suskaičiavo 7 tūkst. Lt žalą. Paraginta aplinkinių, moteris į draudikus kreipėsi antrą kartą ir gavo dar 5 tūkst. Lt išmoką. Kaip ir daugumai pašnekovų, tik atsitikus šiam įvykiui moteris sužinojo, kad namas apdraustas likutine verte – tai reiškia, kad išmoka skaičiuojama atėmus namo susidėvėjimą. Gautus 12 tūkst. Lt moteris vadina juokinga suma.

“Remontuojamės patys, padedant artimiems žmonėms. Jei būčiau samdžiusi statybininkus, gautų pinigų neužtektų net stogui užsidengti”, – atsiduso V.Gaisrienė.

Nors stichijos atskleidė gana grobuonišką draudimo bendrovių moralę, DPK pirmininko pavaduotojas R.Baravykas mano, kad formaliai draudimo bendrovės gamtos stichijų sukeltą egzaminą išlaikė. “DPK iki šios dienos nėra gavusi nė vieno skundo ar ginčo dėl škvalų, potvynių ar žiemą iškritusio didelio sniego kiekio, nors bendras skundų skaičius dėl draudimo įmonių veiklos didėja”, – informavo specialistas.

Geriausias – “If P&C Insurance”

“Veidas” jau penktą kartą sudarė draudimo bendrovių reitingą – šįkart labiausiai atsižvelgėme į turto draudimą. Į pirmą vietą išsiveržė bendrovė “If P&C Insurance”, pasiūliusi geriausią kainos ir kokybės santykį bei, atsižvelgiant į rinkos dalį, išmokanti daug išmokų ir pelningai dirbanti.

“Veido” atliktas eksperimentas taip pat parodė, kad norint apdrausti mūrinį 1987 m. statybos namą metinė įmoka gali skirtis net tris kartus – nuo 100 Lt iki 280 Lt. Kodėl šios žirklės tokios didelės? R.Šaltis aiškina, kad mažiausią kainą siūlančios bendrovės bando atsigriebti rinkos dalį – taip elgiasi ir Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos naujokė “Compensa Life Vienna Insurance Group”, ir “BTA draudimas”, kuriam labai trūksta turto draudimo dalies.

“Didžiausia “BTA draudimo” portfelio dalis – pajamos, gaunamos iš privalomojo civilinio transporto draudimo. Bendrovė nori išskaidyti savo veiklą, nes visi prikaišioja, kad plėtodama tik vieną sritį ji yra rizikinga”, – komentuoja ekspertas. Be to, “BTA draudimas” yra latviško kapitalo, o “Industrijos garantas”, taip pat siūlantis mažesnę kainą, – lietuviška įmonė, tuo tarpu kitos bendrovės priklauso didžiuliams ir patikimiems užsienio draudimo kompanijų tinklams – jos turi tvirtą užnugarį.

Kainų skirtumus lemia ir pasiekiamumas. “Bendrovės, kurios Lietuvoje paplitusios plačiausiai, tokios kaip “Lietuvos draudimas”, “Ergo Lietuva”, “PZU Lietuva”, turi gausiausius pardavimo kanalus. Jos siūlo didesnes kainas, nes vilnietis turi didesnį pasirinkimą, bet kokio nors Kauno rajono miestelio gyventojas priverstas rinktis iš trijų. O kam toms trims bendrovėms kainas nupjauti, jei vis tiek pasirinks vieną iš jų”, – atkreipia dėmesį R.Šaltis.

Kaina renkantis ne gyvybės draudimo bendroves – svarbus, bet ne esminis veiksnys. Ne mažiau svarbu, kad įmonė, atsitikus įvykiui, išmokėtų žalą, būtų finansiškai pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, siūlytų paslaugų įvairovę, tad sudarant reitingą buvo atsižvelgta ir į šiuos kriterijus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...