2011 Gruodžio 20

Statybos verslui nenuskęsti padėjo europiniai pinigai

veidas.lt


Šiemet augimo tempus atgavę statybininkai į 2012-uosius žvelgia gerokai sunerimę, nors vis dar prognozuodami 5 proc. augimą. Meškos paslaugą šiam verslui daro visuomenėje tvyranti ekonominio nuosmukio nuojauta.

Statybos srityje atsigavimo ženklų ėmė rastis nuo praėjusių metų trečiojo ketvirčio ir tai tęsėsi iki šių metų rudens. Didžiuosiuose miestuose pagyvėjo prekyba naujai pastatytais būstais, netgi iki tol pustuščiame Vilniaus Perkūnkiemio rajone naujų butų languose įsižiebė šviesos. Pradėta statyti naujų daugiabučių. Didelį postūmį statybos verslui davė Vilniaus ir Kauno sporto arenų statyba.
2009 m. statybos susitraukė 48 proc., pernai – dar 5,5 proc., o šiemet jų padaugėjo 17,8 proc. Šios srities atstovai metus ketina baigti 11 proc. padidinę statybos darbų apimtis. „Anksčiau skendome 50 metrų gylyje, o dabar, nors ir skęstame 33 metrų gylyje, psichologiškai jaučiamės geriau, – padėtį apibūdino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas ir pridūrė: – Statybos sektorius – ne tik ekonomikos atspindys, bet ir ekonomikos tarnaitė. Kokia šeimininkė – tokia ir tarnaitė.“

Išgyventi padėjo ES pinigai

Vokiečiai daugelį statybos įmonių nuo bankroto išgelbėjo sukūrę ekonomikos skatinimo programą: buvo inicijuojami masiniai visuomeninės paskirties pastatų statybos ir rekonstrukcijos projektai, o sunkiai besiverčiančioms ir negalinčioms pasinaudoti bankų paskolomis įmonėms sukurtas gerai veikiantis per 100 mlrd. eurų Ekonomikos fondas.
O lietuvių statybininkams nuskęsti neleido europinės lėšos. Šiemet ypač padaugėjo inžinerinės paskirties darbų, iš dalies finansuojamų ES pinigais. Buvo įrenginėjamos vandenvietės, sąvartynai, valymo įrenginiai, komunikacijos. Statyboms tai davė apie 0,8 mlrd. Lt injekciją. Kita panašiai reikšminga suma statybas gelbėjusi ES lėšų dalis buvo skirta viešiesiems pastatams – ligoninėms, mokykloms, universitetams, darželiams modernizuoti.
Negalime teigti, kad nebuvo statoma naujų butų. Jau dabar Lietuvoje pastatyti 3749 butai, o pernai per visus metus tokių buvo 3667. Planuojama, kad metų pabaigoje jų rinkoje atsiras 4,5–5 tūkst. Aišku, nėra ko lygintis su 2008 m., kai buvo pastatyta rekordiškai daug – apie 12 tūkst. naujų butų.
Vis dėlto 2010 m. nauja statyba tesudarė 41 proc. visos statybos. 2007–2008 m. naujai buvo statoma 56 proc. visų pastatų. Tokius skaičius lėmė ir tai, kad komercinių ir gyvenamųjų projektų statyba susitraukė iki minimumo.
Išdygo vos vienas kitas biurų pastatas, juo labiau kad ir jų paklausos nėra. Skaičiuojama, kad šiemet biurų rinką papildys šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. kv. metrų ploto, nors jau dabar yra neužimtų biurų, o naujų užsienio bendrovių, kurios galėtų būti rimtos nuomininkės, ateiti neketina.
Šioks toks pagyvėjimas jaučiamas sandėlių rinkoje, kuri pasipildys apie 20 tūkst. kv. metrų ploto ir vis dar turi paklausą.

Tenkinasi 2 proc. pelnu

Statybų pagyvėjimą šiemet pajuto UAB „Dailista“ vadovas Algirdas Jovaiša, šiemet pastatęs tris prekybos centrus ir beveik visuose Lietuvos miestuose rekonstravęs visuomeninės paskirties objektus: mokyklas, bibliotekas, darželius. Jo nuomone, tokie darbai Lietuvoje statybas išjudino apie 20–30 proc.
Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, statybos kainos pakilo 5 proc., o statybininkų atlyginimai padidėjo 10 proc. Statybininkai vidutiniškai uždirba apie 2–3 tūkst. Lt. Pakilimo laikotarpiu aukštos kvalifikacijos darbininkas galėdavo gauti 5–8 tūkst. Lt. „Nemanau, kad mes jiems permokėdavome. Tiesiog būdavo didelių objektų, ir žmonės už tiek atlikdavo darbų“, – tvirtina A.Jovaiša.
Mažesnę įmonę turintis ir daugiausia apdailos darbus atliekantis Valdas Jarmuška sako, kad jei verslas ir toliau klostytųsi kaip dabar, būtų visai neblogai. Šiemet jis dirbo po visą šalį. Vasarą daugiausia remontavo gyvenamųjų namų fasadus, o žiemą aliko vidaus apdailą. Šiemet namo pastatyti neteko, nors iki krizės yra surentęs ne vieną.
Sunkmečiu šios srities atstovų sumažėjo apie 20–30 proc. A.Jovaiša to nedramatizuoja, nes, jo nuomone, statybų pakilimo laikotarpiu nemažai įmonių buvo sukurtos pajutus pelningą gyslą, tačiau dirbo bet kaip. „Prisimename, kaip nepriklausomybės pradžioje visi pasidarė prekybininkai ir lėkdavo į Lenkiją ar tuometinę Jugoslaviją prekių, kurias turgeliuose pardavinėdavo net mokyklų direktoriai. Vėliau visi pasidarė statybininkai ir manė, kad lengvai gali daug uždirbti. Nuosmukis viską grąžino į savo vietas ir statybos rinkoje išliko tikri savo srities specialistai“, neabejoja „Dailistos“ vadovas.
Sunkmečiu bendrovės imdavo net ir nuostolingus užsakymus, kad tik išlaikytų darbuotojus. 2011 m. vidutiniškai buvo dirbama su 2 proc. pelnu. Iki krizės pelnas siekė apie 10 proc. Pasak A.Jovaišos, didesnį pelną sau galėjo leisti nekilnojamojo turto objektų plėtotojai. Jie pelną susižerdavo pradedant žemės sklypo pirkimu, statyba ir baigiant pardavimu.

„Amžinieji“ projektai Klaipėdoje

Pasak Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, nuo 2011 m. vidurio nekilnojamojo turto pardavimo rinka atsigavo. Vasaros pabaigoje šiek tiek stabtelėjęs, lapkritį vėl pasijuto prekybos pagyvėjimas. Ne paslaptis, kad tam pasitarnavo „Snoro“ žlugimas, nes žmonės bankuose laikytas santaupas nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Kituose miestuose padėtis daug tolygesnė. Pavyzdžiui, Kaune nuo 2010 m. pabaigos prekyba šiek tiek didėjo. Prasčiausi reikalai Klaipėdoje, kur per mėnesį parduodama vos dešimt naujų butų, o siūloma per tūkstantį. Nekilnojamojo turto plėtotojai turi apie 600 baigtų naujų butų, kurie net nepradėti pardavinėti, mat neapsimoka pigiau parduoti, nei kainavo statyba.
Vilniuje kas mėnesį parduodama apie 70–80 naujų butų. Pasak R.Dargio, vidurinės klasės pirkėjai didelio kainų svyravimo nepajuto: kaip pirko, taip ir perka butus, mokėdami maždaug po 5 tūkst. Lt už kvadratinį metrą. R.Dargio nuomone, bankams įvesti atsakingo skolinimo reikalavimai labiausiai kirto ekonominės klasės pirkėjams. Jaunos šeimos, kurios pirkdavo ekonominės klasės būstą ir bandydavo kurtis netgi su bankų paskolomis, dabar nebegalės to daryti. Nebėra ir jokių valstybės programų jauniems žmonėms įsikurti.
Statybos nėra visiškai sustingusios, nes šiemet galima įsigyti 2010–2011 m. statytų butų. Buvo įgyvendinama apie 300 naujų projektų. Vis dėlto skaičiai toli gražu nesiekia 2008 m. pirmojo pusmečio, kai buvo pradėta statyti 7 tūkst. naujų gyvenamųjų namų.

Investuotojai žvalgosi

Šiuo metu nekilnojamojo turto objektų plėtotojai atsargiai stebi, kaip klostysis padėtis rinkoje. Kol kas visi laukia, kuo baigsis Europos gelbėjimo planas. „Jei Europa susitars, galėtume manyti, kad 2012 m. pavasarį ar vasarop išvysime ir statybų rinkos atsigavimo ženklų. Dabartinė informacija didelio optimizmo nežada“, – sako R.Dargis.
Į Lietuvą iš Europos persiritusios prastos žinios neigiamai atsiliepia ir gyventojų nuotaikoms. Statybininkas V.Jarmuška sako, kad tai gerokai sumažina galimų klientų, nes žmonės nesiryžta gerinti ar gražinti buities, nežinodami ateities perspektyvų. „Kuo daugiau šnekama apie krizę, tuo statybininkams blogiau“, – tvirtina V.Jarmuška.
Ir kitąmet turėsime naujos statybos butų, nes nupirkta žemės sklypų daugiabučiams namams statyti arba pradėti nauji projektai Pilaitės, Santariškių, Žvėryno mikrorajonuose Vilniuje. Pernai per visus metus Lietuvoje buvo išduoti 52 leidimai daugiabučiams namams statyti, o šiemet per devynis mėnesius jau išduoti 69 leidimai (33 proc. daugiau). Tai požymis, kad tam tikrų vilčių imtis tokių statybos projektų yra, bet ar jie bus pradėti taip intensyviai, kaip rodo statybos leidimai, neaišku. Akivaizdu, kad prilygti 2007 m. tempams, kai tokių leidimų buvo išduota 226, jau niekada nepavyks.
A.Šeštakauskas apibendrina, kad valstybė turėtų aktyviai kištis į statybos sektorių, pirmiausia finansuodama nebaigtų valstybinių objektų statybą. Pavyzdžių ir į visą lapą nesurašysi. Labiausiai akį rėžia niekaip nepradėta nacionalinio stadiono statyba arba metų metus besitęsianti Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija. Apskaičiuota, kad baigus visus projektus į statybos sektorių galėtų būti įlieta apie milijardą litų.

LSA prezidentas A.Šeštakauskas: „Anksčiau skendome 50 metrų, o dabar skęstame 33 metrų gylyje.“

Pastatyta viešosios paskirties objektų (per devynis metų mėnesius, tūkst. kub. m)

2010 m.     2011 m.
Administracinių pastatų    307    200
Pramonės objektų ir logistikos centrų    729    861
Prekybos objektų, viešbučių, maitinimo įstaigų    158    26
Kultūros ir sporto objektų    34    979 000
Šaltinis: Lietuvos statybininkų asociacija

Parduota naujų butų Vilniuje

2006 m.    3261
2007 m.    4612
2008 m.    1367
2009 m.    835
2010 m.    1262
2011 m. (11 mėn.)    1118
Šaltinis: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...