2015 Birželio 02

Tomas Karpavičius

Spartusis internetas aprėps visą Lietuvą

veidas.lt

Susisiekimo ministerija parengė naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planą, kurio tikslas – plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka šios plėtros užtikrinti negali. Apie tai, kaip šis planas bus įgyvendinamas, kalbamės su Susisiekimo ministerijos kancleriu Tomu Karpavičiumi.

– Galbūt pirmiausia pakalbėkime apie investicijas. Kokios priemonės numatytos ministerijos parengtame plane, kad investicijos būtų ekonomiškai pagrįstos?

T.K.: Visų pirma norėčiau patikinti, kad įgyvendinant šį planą neketinama investuoti į pačią įrangą. Lėšos bus skiriamos tik vadinamajai pasyviajai infrastruktūrai – šviesolaidžio linijoms tiesti ir bokštams statyti. Tam, kad investicijos būtų ekonomiškai pagrįstos, konkrečios infrastruktūros objektų įrengimo vietos bus įrengiamos ne chaotiškai, o tam tikra tvarka. Aritmetika paprasta: infrastruktūra bus įrengiama ten, kur ja ketina naudotis elektroninių ryšių operatoriai. Su jais šis klausimas bus derinamas. Naudą įžvelgti nesunku: nebus dubliuojama esama ar operatorių planuojama statyti infrastruktūra, tad ir skirtos lėšos bus panaudotos tikslingai.

2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų programos prioritetui „Informacinės visuomenės skatinimas“ naujuoju finansiniu periodu numatyta skirti apie 287 mln. eurų (arba apie 1 mlrd. Lt). Iš jų 2015–2017 m. – apie 144 mln. eurų, arba pusę visos 2014–2020 m. ES fondų sumos.

– Gal galite plačiau pakomentuoti, kokie šio plano privalumai? Ką galėtumėte atsakyti skeptikams, kurie ironizuoja, jog spartaus interneto prieigos galimybę ateityje turės netgi voverės?

T.K.: Tai rimtas siekis, ir, manau, ironijai čia ne vieta. Naujos kartos interneto prieigos plėtros planas parengtas konkurencijai plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimuisi šio ryšio paslaugomis skatinti. Tikimės, kad įgyvendinus plane numatytas priemones bus pasiektas ES strateginiuose dokumentuose iškeltas tikslas – iki 2020 m. galimybę naudotis 30 Mb/s ar spartesniu plačiajuosčiu ryšiu suteikti visiems namų ūkiams.

Norėčiau pabrėžti, kad šimtu procentų šalies namų ūkiams suteikta interneto prieigos galimybė visai nereiškia, kad ryšiu bus padengta visa Lietuvos teritorija. Todėl įvairios ironiškos interpretacijos tėra iš piršto laužti teiginiai. Šviesolaidžio linijos bus tiesiamos tankiau apgyvendintose vietovėse. Ten, kur gyventojų mažai, namų ūkiai toli vienas nuo kito ir tokios linijos būtų per brangus malonumas, bus statomi  telekomunikacijų bokštai. Svarbu ir tai, kad valstybė neketina konkuruoti su mobiliojo ryšio operatoriais – sukurta infrastruktūra vienodomis sąlygomis galės naudotis visi operatoriai.

– Kas paskatino imtis šio ambicingo tikslo, kai Lietuva plačiajuosčio ryšio plėtros srityje jau ir taip yra ES lyderė? Juk puikiai žinome, kad bazinis plačiajuostis internetas dengia 99 proc. šalies teritorijos.

T.K.: Gyvenimas nestovi vietoje, kaip ir technologijų sritis, kuri yra labai dinamiška. Tam, kad žengtume koja kojon su laikmečiu, negalime apsiriboti šiandienos pasiekimais. Taigi mūsų strateginis tikslas jau nėra bazinis internetas. Itin svarbi siekiamybė – spartusis plačiajuostis internetas, kurio sparta yra 30 Mb/s ir didesnė.

Paanalizuokime, kas nutiktų, jei atsisakytume naujų planų ar projektų. Atlikta išsami sparčiojo interneto infrastruktūros ir paslaugų analizė rodo, kad kitąmet spartusis plačiajuostis internetas vis dar nebus pasiekiamas penktadaliui visų šalies namų ūkių. Tokie ūkiai pasklidę teritorijoje, kuri sudaro 76 proc. Lietuvos ploto, tad jiems prijungti prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų reikalingos itin didelės investicijos.

Tai reiškia, kad per artimiausius metus į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą investuojant tik privatiems elektroninių ryšių operatoriams Lietuvai iškelto strateginio tikslo iki 2020 m. nepasiektume. Kita vertus, atliktas tyrimas paskatino ieškoti efektyvesnių būdų ambicingiems užmojams įgyvendinti. Taip buvo pasirinktas valstybės investavimo modelis, kurio svarbiausias principas – palyginti nedidelėmis ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo investicijomis pasiekti didžiausią įmanomą efektą ir sparčiojo interneto plėtros postūmį šalyje.

Esu tikras, kad valstybės investicijų nauda bus keleriopa. Operatoriams sumažės sąnaudos, reikalingos sparčiojo interneto paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, ir jie bus skatinami ateiti į vietoves, kuriose šiuo metu sparčiojo interneto paslaugos gyventojams nepasiekiamos. Be tiesioginių investicijų į infrastruktūrą, valstybė tuo pat metu tobulins ir koordinuos šios srities reglamentavimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos ir privačioms investicijoms į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą. 

– Kitaip tariant, jūs tvirtinate, kad valstybė turi realų instrumentą, leidžiantį galutiniam vartotojui gauti paslaugas, o ryšio operatoriams – veikti nenuostolingai?

T.K.: Tikrai taip. Mūsų valstybė tuo rūpinasi jau nuo 2005 m., kai pasinaudojant ES parama buvo pradėta kurti RAIN infrastruktūra. Taigi šis instrumentas – tai Susisiekimo ministerijos įgyvendintas projektas RAIN ir baigiamas įgyvendinti strateginis šalies projektas RAIN-2. Šių projektų tikslas – išspręsti skaitmeninės atskirties tarp šalies miesto ir kaimo problemą. Jų svarba neginčijama.

Vienas Susisiekimo ministerijos prioritetų – žinių ir informacinės visuomenės plėtra. Sutikite, jog tam, kad Lietuvos gyventojai galėtų naudotis gausiais elektroninio turinio ištekliais, o verslo veikla būtų sėkminga ir konkurencinga, šalyje būtina pažangi ir tolygiai išplėtota elektroninė infrastruktūra. Štai to mūsų valstybė ir siekia.

Verta paminėti, kad įgyvendinus projektą RAIN-2 plačiajuosčio ryšio paslaugomis galės naudotis šalies kaimiškųjų vietovių gyventojai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos bei verslo organizacijos. Susisiekimo ministerijos kartu su viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ 2009 m. pabaigoje pradėtas įgyvendinti projektas RAIN-2 sulaukė ir Europos Komisijos pripažinimo bei įvertinimo. 

– Jūsų nuomone, kokie aspektai yra svarbiausi, kad informacinės visuomenės plėtra būtų iš tiesų sėkminga?

T.K.: Interneto plėtra ir sparti technologijų pažanga kardinaliai keičia visų mūsų gyvenimą. Į skaitmeninę erdvę perkeliama vis daugiau verslo ir socialinių procesų. Tai suteikia daug naujų galimybių, tačiau, be abejo, reikalauja ir naujų įgūdžių. Mokėti naudotis naujomis technologijomis taip pat labai aktualu, juolab kad šie gebėjimai leidžia konkuruoti šiandienos darbo rinkoje.

Neginčytina tai, kad sėkmingai informacinės visuomenės plėtrai labai svarbios ir galimybės, ir gebėjimai naudotis informacinėmis bei ryšių technologijomis (IRT).

Džiugu, kad interneto naudotojų Lietuvoje nuolat daugėja. Tarkim, 2010 m. internetu kasdien naudojosi 44 proc. šalies gyventojų, o per pirmąjį 2014 m. pusmetį jų pagausėjo iki 57 proc.

Statistika byloja, kad šalies gyventojai teigiamai vertina ir aktyviai naudojasi elektroniniais ryšiais bendraudami su valdžios institucijomis. Per pastaruosius ketverius metus žmonių, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius padvigubėjo. Lietuva čia taip pat yra tarp ES lyderių.

Mūsų šalyje jau sukurta ir teikiama daugiau nei 245 e. paslaugų. Numatoma, kad kitąmet jų bus sukurta apie 500. Tai ne tik leis palengvinti mūsų gyvenimą, bet ir skatins naudotis skaitmeniniais ištekliais bei gilinti įgūdžius. Tikimasi, kad iki 2020 m. elektroninėmis viešojo administravimo paslaugomis naudosis 60 proc. gyventojų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...