2011 Gegužės 17

“Sodros” reforma lems ilgalaikę ateitį

BNS

BFL

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus ragina suvokti, kad šiandieniniai svarstymai apie “Sodros” ir socialinio draudimo pertvarką lems Lietuvos ilgalaikę ateitį ir šalies patikimumą tarptautinėse finansų rinkose.

“Jeigu šiandien nedarome tokių reformų, tai pensijų sistema po 2023-2024 metų patirs gilius ir ilgalaikius deficitus ir negebėjimą išsaugoti savo finansinio tvarumo”, – Seimo nariams, antradienį pradėjusiems svarstyti “Sodros” ir socialinio draudimo reformos gaires, teigė premjeras

Pasak A. Kubiliaus, šie sprendimai  labai svarbūs ir dabartiniams pensininkams: ”Nes jeigu mes priimam šiuos sprendimus ir pradedam įgyvendinti, akivaizdu, kad  mūsų finansų sistemos tarptautinėse finansų rinkose patikimumas didėja. O tai reiškia, kad skolintis galime pigiau. Tai reiškia, kad turėsime daugiau pinigų ir pensijoms šiandien mokėti”, – sakė A. Kubilius.

Jis pabrėžė, kad įgyvendinus permainas socialinio draudimo sistemoje, iki 2020 metų šalies pensijų sistema sugebės ir “išeiti” iš deficito, ir sugrąžinti skolas, ir kompensuoti sumažintas pensijas, ir iki 2012 metų jas atstatyti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad Vyriausybė iki šiol nepateikė konkrečių įstatymų: ”Tai dokumentas apie viską ir apie nieką. Reikia ne gairių, o labai konkrečių įstatymų, nes bedarbystė nemažėja, emigracija auga, algos įšaldytos, tad “Sodros” pajamoms didėti mažai šansų”, – kalbėjo parlamentaras.

Pagal Seime patvirtintas “Sodros” reformos, kuri numato nedidinti “Sodros” įmokų, gaires, bus parengti konkretūs įstatymai, kurių daugelio įsigaliojimas planuojamas nuo kitų metų. Be to, siūloma didinti ir suvienodinti vyrų ir moterų pensijos amžių, skatinti asmenis, auginančius vaikus.

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensijos amžiaus didinimo – Vyriausybė tada siūlė tvarką, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą.

Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis buvo pamažu didinami nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.

Pavyzdžiui, siūloma ateityje papildomai remti pensijas kaupiančius šalies gyventojus, kurie augins vaikus, taip pat ir įvaikintus, ir į antros pakopos pensijų fondus savarankiškai mokės 2 proc. pajamų įmokas – tokioms šeimoms į antros pakopos pensijų fondus iš valstybės biudžeto siūloma mokėti vadinamąsias skatinamąsias įmokas – pavyzdžiui, 0,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) įmokas. Kol kas neapsispręsta, ar papildoma įmoka būtų priskaičiuojama abiem tėvams, ar tik vienam. Taip pat plačiau nediskutuojama apie “vaiko auginimo formą”.

Taip pat svarstomi ir kiti skatinimo būdai – vaiko auginimo laiką įtraukti į darbo stažą arba padaryti kitas lengvatas tokiems asmenims (pavyzdžiui, pridėti taškų) apskaičiuojant pensiją pagal naują ateityje galiosiančią sistemą.

Ministerijos parengtame socialinio draudimo sistemos reformos plane numatyta, kad norintieji kaupti senatvei didesnes sumas, į antros pakopos pensijų fondus galės savanoriškai pervesti dar 2 proc. savo ikimokestinių pajamų. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus atlyginimas siektų 800 litų, jo savanoriška įmoka į fondą būtų 16 litų (per metus apie 200 litų), jeigu uždarbis būtų 2 tūkst. litų, įmoka būtų 40 litų (apie 500 litų), o jeigu 3 tūkst. – 60 litų (apie 720 litų).

Savanoriškai apsisprendusiems mokėti įmokas valstybė svarsto galimybę teikti subsidiją, kuri sudarytų 2 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Valstybės indėlis nebūtų toks pat, kaip savanoriška įmoka, nes ji būtų vienoda visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio.

Tikintis valstybės paramos, patiems prisidėti prie pensijų kaupimo sistemos naudingiausia būtų tiems šalies gyventojams, kurie gautų mažesnes negu VDU uždarbius.

Vidutinis darbo užmokestis 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2121 lito, todėl jeigu šiuo metu galiotų pensijų kaupimo sistema 2+2+2, valstybė per mėnesį prisidėtų 42 litais – maždaug 500 litų per metus.

Seimo aptariamose gairėse numatytas senatvės pensijų apskaičiavimas arba pagal virtualių sąskaitų sistemą, arba pagal taškus, o kuri sistema bus pasirinkta vėliau spręs Vyriausybė ir teiks svarstyti Seimui.

Gairės numato, kad dėl to paties draudiminio įvykio negalės būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos. Siekiama nustatyti, kad visos išmokos daugiau priklausytų nuo gyventojų sumokėtų įmokų.

Bazinę pensiją (vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos) siūloma mokėti iš valstybės biudžeto.

Socialinio draudimo reformos kūrėjai siūlo ateityje socialinės pašalpos dydį nustatyti, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių – pirmam šeimos nariui būtų mokama 100 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa – 350 litų, antram – 70 proc. o trečiam ir likusiems – po 80 proc..

Dabar socialinė pašalpa siekia 90 proc. valstybės remiamų pajamų – neturintys jokių pajamų gyventojai gauna 315 litų, nepriklausomai nuo to, kiek šeimoje yra narių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. asilai asilai rašo:

    ar bent patys suprantate ka siulote, ar tik zmones dar daugiau suklaidinti norite savo marazmais????? apkrauti buhalterius darbu del savo daunisko mastymo. ir taip jau pasikarti norisi nuo debilu sukurtu istatymu, tarifu, imoku ir kitokiu debilizmu. Patys susipainiojote tuose istatymuose……


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...