2010 Rugsėjo 30

Rinkimai

Socialdemokratų era Švedijoje baigiasi?

veidas.lt

"Veido" archyvas

Švedai nusprendė keisti šalies valdymo modelį ir socialdemokratams rinkimuose skyrė vos trečdalį savo balsų

Švedija, visada laikyta tobulu nuosaikaus socializmo pavyzdžiu, staiga persigalvojo ir pasuko į dešinę, priversdama prabilti apie socialdemokratų eros pabaigą visame Vakarų pasaulyje.

Praėjusią savaitę Švedijoje prabilta apie mentaliteto ir pasaulėžiūros pokyčius, taip pat imta kalbėti apie identiteto krizę. Tokios dramatiškos hipotezės gimė po to, kai paaiškėjo, kad prieš savaitę vykusiuose parlamento rinkimuose už socialdemokratus balsavo mažiau nei trečdalis visų rinkėjų. Taigi švedai gręžiasi nuo socialdemokratų, nors jų idėjomis visą šimtmetį buvo paremta Švedijos ekonomika, socialinė, sveikatos apsaugos ir švietimo politika. Juk Švedija apskritai daugybę metų laikyta nuosaikaus socializmo šalimi, o jos pavyzdys neretai buvo priešpriešinamas laukiniam Vakarų kapitalizmui.

Prisiminkime, kad vadinamasis švediškas modelis ir senosios tradicijos per pastarąjį sunkmetį buvo itin liaupsinami, nes esą leido išvengti ir bankų griūties, ir sukrėtimų akcijų rinkose, o paskui padėjo Švedijai grakščiai ir lengvai atsigauti bei pralenkti daugelį kitų išsivysčiusių šalių – tiek Europos, tiek pasaulio.

Bet štai nauji rinkimai pažėrė netikėtumų. Pačių švedų vertinimu, juos laimėjo centro dešinioji koalicija, o konservatorių premjeras Fredrikas Reinfeldtas, kurio pergalė ankstesniuose rinkimuose buvo vadinama keistu nesusipratimu, toliau vadovaus vyriausybei, kad ir mažumos.

Socialdemokratai atitarnavo?

Kodėl Švedijoje įvyko lūžis ir kas jį lėmė? Priminsime, kad šalies gyvenimo dalimi tapusi Socialdemokratų partija Švedijoje buvo įkurta 1889-aisiais. Per pastaruosius 93-ejus metus ji valdžioje buvo visą laiką, išskyrus keturiolika metų. Tačiau pastaruoju metu socialdemokratų žvaigždė ėmė gesti. Per 2006-aisiais vykusius rinkimus partija gavo mažiausiai balsų nuo pat jos įkūrimo – tąkart švedai negalėjo atsistebėti, kad jų numylėtiniai socialdemokratai surinko “vos” 35 proc. balsų. Taigi socdemams teko susitaikyti su tuo, kad daugumą parlamente sudarys centro dešinės pakraipos koalicija. Žinoma, jie manė, kad tai tik laikinas nesklandumas, ir vylėsi atsigriebti per šiuos rinkimus. Deja, šįkart nusivylė dar labiau, mat paaiškėjo, kad vietoje 35 proc., gautų prieš ketverius metus, dabar juos tepalaiko 30 proc. rinkėjų.

Taip galėjo nutikti dėl daugelio priežasčių. Anot britų žurnalo “The Economist” analitikų, pastaruoju metu Švedijoje dažnai aidėjo nepasitenkinimo švedišku modeliu, kurį sukūrė būtent socialdemokratai, atgarsiai. Esą švedams nusibodo gyventi šiltnamio sąlygomis ir už išskirtinį socialinį saugumą bei gerovę mokėti didelius mokesčius, o verslui kęsti griežtus suvaržymus. Esą švedai pavargo nuo socialistinio “vienas už visus” principo ir panoro turėti daugiau laisvės bei savarankiškumo. Be to, ketverius metus valdžioje išbuvus centro dešiniesiems švedai pamatė ir kitokį gyvenimo modelį bei jo privalumus. Juos sužavėjo konservatorių apkarpyti mokesčiai, nors tai ir lėmė sprendimą sumažinti nemokamų medicinos paslaugų skaičių.

Kartu švedai įvertino, kaip konservatoriams pavyko susitvarkyti su finansų krize. Jie įsitikino, kad socdemai nėra vieninteliai gelbėtojai, kitos politinės partijos irgi gali įnešti naujų – ir net labai teigiamų – vėjų į šalies politinį ir ekonominį gyvenimą.

Vis dėlto svarbiausia priežastis, kodėl ši partija patyrė fiasko Švedijoje, gali būti socdemų eros pabaiga visame pasaulyje. “Socialdemokratija išgyvena krizę, ir Švedija yra šio proceso atspindys”, – tvirtina analitikas Frankas Furedi.

Jis pabrėžia, kad tokios pat tendencijos pastebimos visame pasaulyje – pradedant Australija, kurioje socialdemokratai pralaimėjo neseniai vykusius rinkimus, ir baigiant Europos šalimis. Esą jie tapo beveidžiais, pilkais, technokratiškais politikieriais, kurių rinkimų kampanijose neliko nei ugnies, nei įkvėpimo, nei pagrindinių jų deklaruojamų vertybių.

Kai kurie Švedijos analitikai net iškėlė hipotezę, esą socialdemokratų idėjos apskritai nebeatitinka šių laikų dvasios. Juk kalbėti apie klasių kovą šalyse, kuriose vidurinis sluoksnis tampa didžiausias ir įtakingiausias, nebėra jokios prasmės. Galiausiai Vakaruose juntama vis mažiau pykčio turtingiesiems “kapitalistams”, tad socialdemokratų mėginimas visus suguldyti į Prokrusto lovą neatrodo prasmingas.

“Tiesiog socialdemokratai prarado ryšį su rinkėjais, o politiką jie laiko tik darbu”, – besileidžiančią socialdemokratų saulę aiškina Švedijos žurnalistė Nathalie Rothschild.

Fašistų proveržis

Iš esmės valdžios balanso pokytis – natūralus dalykas, ir nieko keista, kad vienus valdančiuosius keičia kiti. Tačiau analitikams nerimą kelia kitkas. Juk per šiuos rinkimus, surinkę 5,7 proc. balsų, pirmą kartą į riksdagą pateko už didelius ribojimus imigrantams pasisakantys Švedijos demokratai. Apie 300 tūkst. švedų, iš kurių daugumą sudaro jauni bedarbiai vyrai, balsavo už, galima sakyti, fašistinę partiją, pasisakančią už dujų kameras musulmonams ir mirties bausmes kitaminčiams.

Tiesa, nuo jų gręžiasi visos kitos partijos: nors demokratai parlamente gaus 20 vietų, nei konservatoriai, nei tie patys socialdemokratai su jais nenori turėti jokių reikalų. Švedijos analitikai aiškina, kad toks rinkėjų elgesio pasikeitimas rodo, jog žmonės iš tiesų nori pokyčių. Bėda ta, kad dorai nežinoma kokių.

“Regis, švedai prarado blaivų protą ir jiems būdingą šaltą racionalumą. Kaip kitaip galima paaiškinti, kad į parlamentą bus įleisti “skinai” (skustagalviai) ir visokio plauko marginalai”, – svarsto N.Rothschild.

“Prieš keletą metų, kai Švedija tebebuvo socialdemokratinė valstybė, visa tai būtų tiesiog nesuvokiama. Matyt, šios partijos era baigiasi, ir chaosas, kurį dabar regime, yra socialistinės agonijos padarinys”, – dėsto N.Rothschild.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...