2011 Gruodžio 13

SNORAS sumenkino pasitikėjimą visa bankų sistema

veidas.lt

Bankrutavęs bankas SNORAS nutempė žemyn ir piliečių pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais. Jų visuomeninis reitingas smuko perpus, pastebimai sumenkindamas ir pasitikėjimą Lietuvos banku.

Net trys iš keturių šalies gyventojų lapkričio mėnesio visuomenės nuomonės apklausoje teigė nepasitikį komerciniais bankais, nors anksčiau jais ir Lietuvos banku labiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo.

Nors ir smarkai kritęs šių finansinių institucijų pasitikėjimo vertinimas “nesugebėjo perspjauti” Seimo ir Vyriausybės įvaizdžio. Kaip ir visus metus, taip ir metų gale jos – šio vertinimo rikiuotės dugne.

Lapkričio mėnesį Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo keturiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba – 83 proc. teigiamų atsiliepimų, Prezidento tarnyba – 68 proc., sielovados institucija Bažnyčia – 66 proc. ir krašto apsauga – 59 proc.

Kiekviena šių institucijų pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų.

Dar keturiomis institucijomis šalies gyventojai daugiau pasitikėjo nei nepasitikėjo – Konstituciniu Teismu, Lietuvos žiniasklaida, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei profsąjungomis.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 18-25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai šalies gyventojai nepasitikėjo Seimu ir Vyriausybe.

Tautos išrinktieji visuomenės nuomonės apklausoje įvertinti 85 nepasitikėjimo procentais. Vyriausybė – 80 proc.

Kitos institucijos, kuriomis nepasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų: jau minėtieji komerciniai bankai – 76 proc., teismai – 73 proc., prokuratūra – 68 proc., muitinės – 59 proc., savivaldybės bei policija – po 51 proc.

Per mėnesį nuo spalio apklausos kiek pagerėjo tik dviejų institucijų vertinimas – “Sodros” 4 procentiniais punktais bei profsąjungų – 2 procentiniais punktais.

Po SNORO nacionalizavimo ir bankroto labiausiai – dvigubai – sumažėjo gyventojų, pasitikinčių komerciniais bankais – sumažėjo 16 procentinių punktų. 8 procentiniais punktais per mėnesį krito pasitikėjimas Lietuvos banku.

Nuo spalio 5 procentiniais punktais sumenko pasitikėjimas Konstituciniu Teismu, teismais apskritai, prokuratūra ir muitinėmis.

Anot kompanijos “Baltijos tyrimai” sociologo Romo Mačiūno, po 2008-ųjų ekonomikos krizės pasitikėjimas komerciniais bankais buvo gerokai kritęs ir dvejus metus iki šių metų pradžios buvo stabiliai žemas. Nuo šių metų vasario pasitikinčių komerciniais bankais laipsniškai daugėjo ir vasaros pabaigoje jais pasitikėjo jau keturi iš dešimties – 38 proc. – suaugusių šalies gyventojų. Tačiau po banko SNORAS bankroto pasitikinčių komerciniais bankais sumažėjo nuo 32 proc. spalio mėnesį iki 16 proc. lapkričio pabaigoje.

Nepasitiki komerciniais bankais net trys iš keturių – 76 proc. – Lietuvos gyventojų. Per mėnesį nepasitikinčių padaugėjo net 20 procentinių punktų.

Labiausiai komerciniais bankais nepasitiki vyresni nei 30 metų žmonės bei kaimo gyventojai.

“Po SNORO bankroto gerokai sumažėjo pasitikėjimas ir Lietuvos banku. Spalio mėnesį šia institucija pasitikėjo daugiau nei pusė – 52 proc. – apklaustųjų, o lapkritį Lietuvos banku pasitikėjo 44 proc., didesnė dalis – 48 proc. – juo nepasitikėjo. Per pastaruosius 11 metų Lietuvos banku šalies gyventojai daugiau pasitikėdavo nei nepasitikėdavo, o aukščiausi šios institucijos vertinimai buvo 2007 metų gegužę – tada ja pasitikėjo trys iš keturių apklaustųjų”, – komentavo R. Mačiūnas.

Kaip parodė paskutinio rudens mėnesio apklausa, Lietuvos banku daugiau už kitus nepasitiki rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios – iki 1500 litų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...