2012 Vasario 01

Slidus Vengrijos kelias – savitumo ar autokratijos link?

veidas.lt


Šiais metais priimta naujoji Vengrijos konstitucija sukėlė daugybę klausimų, pirmiausia – ar šios šalies vyriausybė nadeda pamatų autokratiniam šalies valdymui.

Naujieji metai Vengrijoje turėjo tapti dviguba švente – juk sausio 1 d. šalyje pradėjo veikti naujoji konstitucija. Vengrija buvo paskutinė posovietinė valstybė, kurioje 1989–1990 m., komunizmo griūties laikotarpiu, nebuvo priimta nauja konstitucija ir iki pat 2011 m. pabaigos galiojo pataisytas 1949-ųjų dokumentas. Deja, iš pirmo žvilgsnio džiugus faktas į gatves išvedė dešimtis tūkstančių šalies piliečių, protestuojančių prieš šią konstituciją, o Europos Komisija (EK) pradėjo tris teisines procedūras prieš Vengriją.
Jau antri metai iš eilės Vengrija atsiduria politinio šurmulio sūkuryje. 2011-ųjų pradžioje, kai Vengrija turėjo pradėti pirmininkavimą ES, šalies parlamentas priėmė prieštaringą spaudos reguliavimo įstatymą, kuris Briuselyje buvo interpretuojamas kaip grėsmė demokratijai.
Vengrija jau spėjo pajusti šio konflikto padarinius: praėjusių metų gruodžio viduryje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei Europos centrinio banko (ECB) derybininkai sustabdė išankstinius pokalbius dėl 15–20 mlrd. eurų paskolos šaliai. O pinigų šiai beveik 10 mln. gyventojų turinčiai valstybei verkiant reikia – jos ekonomiką stipriai paveikė pastarųjų metų euro krizė: forinto vertė nukrito į rekordines žemumas, o nedarbas pasiekė 11 proc. Prie viso to pridėjus faktą, kad per pastaruosius keletą mėnesių trys tarptautinės reitingų agentūros sumažino Vengrijos skolinimosi reitingus iki spekuliacinio lygio, darosi aišku, kad jei premjero Viktoro Orbano vyriausybė nedarys išlygų, šalis gali bankrutuoti.
EK teisinių veiksmų ėmėsi paaiškėjus, kad kai kurie naujai priimtos konstitucijos punktai pažeidžia ES sutartis. Labiausiai užkliuvusios sritys – šalies centrinio banko, duomenų apsaugos tarnybos bei teisinės sistemos reformos, pakertančios šių institucijų nepriklausomybę nuo politikų. EK Vengrijai davė laiko iki vasario 17 d. atsakyti ir grasina, jei prireiktų, paduoti šalį į Europos teisingumo teismą.
Prabėgo daugiau nei dešimt metų, kai ES buvo ištikusi panaši dilema: tuo metu kitos šalys narės ėmėsi diplomatinių sankcijų Austrijai, kai į šalies vyriausybę pateko ultradešiniųjų pažiūrų Laisvės partija, kuriai vadovavo ksenofobiškomis ir antisemitinėmis pažiūromis pagarsėjęs Joergas Haideris.
Tačiau sausio 21 d. į Budapešto gatves išėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kurie išreiškė paramą šalies vyriausybei bei premjerui V.Orbanui ir pasmerkė ES bandymus „paversti Vengriją Vakarų kolonija“. Tiesa, kaip praneša „Reuters“, naujausių sociologinių apklausų duomenimis, 84 proc. šalies gyventojų mano, kad šalies politiniai sprendimai pasuko netinkama linkme. Todėl norint lengviau suprasti, kas gi dedasi Vengrijoje, reikia žvilgtelėti, kokia politinė situacija ten susiklostė per pastarąjį dešimtmetį ir kokie įstatymai veda šalį autokratinio valdymo link.

„Fidesz“ darbymetis – kasdien po įstatymą

Per 2010-ųjų rinkimus į Vengrijos parlamentą centro dešinės partija „Fidesz“ (Jaunųjų demokratų aljansas), kurios vadovas yra dabartinis premjeras V.Orbanas, surinko 53 proc. rinkėjų balsų. Tokią „Fidesz“ partijos sėkmę lėmė ne tinkamai išsidėsčiusios planetos, bet rinkėjų nepasitenkinimas socialistų vyriausybėmis, šalį valdžiusiomis nuo 2002 m. Kairiųjų valdymo laikotarpis Vengrijoje priminė Brežnevo laikų stagnaciją – korupcija ir valdančiojo elito asmeniniai interesai šalį privedė prie rimtų ekonominių ir finansinių problemų. Todėl 2010-ųjų rinkimai, per kuriuos nemažai balsų gavo ir ultradešiniųjų partija „Jobbik“, tapo piliečių protestu prieš Socialistų partiją, laikomą komunistų tradicijų perėmėja.
1988 m. įsteigta „Fidesz“ partija Vengrijoje laikoma visiška kairiųjų priešingybe – partija, vienijančia kovotojus prieš komunistinį režimą. Kaip sako jos pavadinimas, sovietinio režimo laikotarpiu ją sukūrė grupė jaunų studentų demokratų, kuriuos dėl liberalių pažiūrų tuo metu persekiojo komunistų valdžia. Vienas „Fidesz“ įkūrėjų buvo ir teisę baigęs garsus tų laikų disidentas V.Orbanas. 1993 m. jis tapo partijos pirmininku ir po metų transformavo ją iš liberalių pažiūrų į dešiniųjų konservatyvių. 1991 m. V.Orbanas gavo G.Soroso fondo stipendiją ir šešis mėnesius stažavosi Pembroko koledže, Oksforde. Beje, V.Orbanas jau yra buvęs premjeru – nuo 1998-ųjų iki 2002-ųjų, kai į valdžią atėjo socialistai.
Dėl neproporcingo vienmandačių ir daugiamandačių rinkimų apygardų pasiskirstymo 2010 m. iš pažiūros nedidelė „Fidesz“ persvara garantavo partijai 68 proc. vietų parlamente. Todėl nieko keista, kad turėdama dviejų trečdalių balsų persvarą „Fidesz“ nesėdėjo rankų sudėjusi: per daugiau nei devyniolika mėnesių buvo priimta ne tik nauja konstitucija, bet ir beveik 360 naujų įstatymų bei pataisų. Žinoma, visa tai daroma gan radikaliai ir greitai tam, kad, pasak V.Orbano, būtų sutvarkyta ekonominė suirutė, išgyvendinta korupcija ir su šaknimis išrauti komunistinės santvarkos likučiai.
ES ir TVF labiausiai šokiravo įstatymai, apribojantys Vengrijos centrinio banko nepriklausomybę, kuri būtina norint uždrausti populistinėms vyriausybėms įjungti pinigų spausdinimo mašiną. Naujos pataisos numato, kad premjeras gali skirti centrinio banko vadovo pavaduotojus, be to, ministrų kabineto atstovai iš anksto turi gauti būsimų banko posėdžių ataskaitas ir gali dalyvauti pačiuose posėdžiuose. Taip pat „Fidesz“ padidino Nacionalinės valiutų komisijos, lemiančios valstybės pinigų politiką, narių skaičių ir ten paskyrė lojalių partijai žmonių.

Teismų sistemos kastracija

Daugiausiai abejonių kelia naujojoje Vengrijos konstitucijoje įrašyti punktai bei kiti nauji įstatymai, kurie išbalansuoja demokratiją garantuojantį valdžių atskyrimo principą tarp teismų bei įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių.
Pirma, vyriausybė padidino Konstitucinio teismo (KT) teisėjų skaičių ir į naujas vietas pasodino „Fidesz“ lojalius teisėjus. Be to, KT nuo šiol negali svarstyti ekonominių įstatymų, susijusių su šalies biudžetu, pavyzdžiui, mokesčiais ar taupymo programomis. Taip pat apsunkintos kreipimosi į KT taisyklės – daug sudėtingiau kreiptis į šį teismą, kad būtų išsiaiškintas konkrečių įstatymų suderinamumas su konstitucija – prieš tai šalies piliečiams reikės pereiti įprastų teismų grandinę.
Antras, daug kritikos sukėlęs pakeitimas yra teisėjų pensinio amžiaus sumažinimas nuo 70-ies iki 62 metų – tai reiškia, kad sulaukę 62 metų teisėjai bus išleidžiami į pensiją. Nors šis įstatymas nedera su ES direktyva, draudžiančia diskriminaciją (šiuo atveju dėl amžiaus) darbe, didžiausia jo įtaka yra šiek tiek užslėpta: remiantis juo per šiuos metus iš Vengrijos teismų bus atleista daugiau nei 200 teisėjų.
Be to, neseniai buvo įkurtas Nacionalinio teisingumo biuras, kurio galios apims naujų teisėjų skyrimą ir bet kokio teisėjo perkėlimą į kitą teismą. Kaip tyčia šio biuro vadove paskirta premjero šeimos draugė ir įtakingo „Fidesz“ politiko žmona Tunde Hando. Beje, „Fidesz“ jau sugebėjo priimti naujosios konstitucijos pataisą, leidžiančią vyriausiajam prokurorui  ir Nacionalinio teisingumo biuro vadovui parinkti bylas teisėjams.
Yra ir smulkesnių Vengrijos teisinės sistemos „patobulinimų“, tačiau pakanka ir minėtų. Juk teismų nepriklausomybė valstybėje de facto baigiasi, kai vyriausybė pati paskiria teisėjus, gali juos savo nuožiūra kilnoti iš vieno teismo į kitą ir, lyg to būtų maža, gali netgi parinkti bylas, kurias turi svarstyti konkretūs teisėjai.

Dviejų trečdalių taisyklė

Dar vienas grėsmingas požymis – konstitucijoje patikslinama, kad didelė dalis svarbių politinių sprendimų turi būti priimta dviejų trečdalių parlamento narių balsų persvara. Tarkim, mokesčių ir fiskalinės politikos pokyčiai, rinkimų apygardų ribų keitimas bei įvairių kontrolės institucijų vadovų keitimas gali vykti tik pritarus dviem trečdaliams parlamentarų. Be to, net iki devynerių metų pailgintos į svarbius postus paskirtų, „Fidesz“ partijai lojalių vadovų kadencijos, pavyzdžiui, vyriausiojo prokuroro, Nacionalinio teisingumo biuro, Žiniasklaidos reguliavimo tarybos vadovų. Dėl šios priežasties ilga „Fidesz“ ranka pasieks ir ateities vyriausybes – mat norint pakeisti šiuos žmones, galinčius kontroliuoti daugumą viešojo ir politinio gyvenimo aspektų, reikės surinkti dviejų trečdalių balsų persvarą parlamente.
Pakeistas rinkimų įstatymas numato, kad Rinkimų komisijos nariai būtų keičiami prieš kiekvienus rinkimus, tad dabartiniai nariai buvo atleisti ir į jų postus susodinti „Fidesz“ lojalūs žmonės. Be to, rinkimų apygardų ribos perpaišytos taip, kad jokia kita partija negalėtų laimėti rinkimų. „Haza Es Haladas“ fondo politologai atliko teorinius modeliavimus, naudodamiesi trejų per pastaruosius 12 metų vykusių rinkimų duomenimis. Tyrimo išvadose teigiama, kad tokios apygardų ribos leistų „Fidesz“ laimėti visus trejus rinkimus, iš kurių dvejus ši partija pralaimėjo.
Šiame straipsnyje nepaminėjome dar keleto labai svarbių aspektų, keliančių nerimą tiek daugumai vengrų, tiek tarptautinei bendruomenei. Tarkim, Žiniasklaidos reguliavimo taryba, turinti galių skirti didžiules baudas ar net uždaryti žiniasklaidos priemones už tai, kad nesilaikoma miglotai apibūdinamo „politinės pusiausvyros“ principo.
Grėsmingai skamba ir naujosios konstitucijos preambulė, kurioje teigiama: „Mes nepripažįstame komunistų priimtos 1949 m. konstitucijos, nes ji tapo pagrindu tironiškam valdymui; todėl skelbiame ją negaliojančia.“ Europos Komisijos kovai už demokratiją (Venecijos komisija) ataskaitoje teigiama, kad ši formuluotė gali leisti anuliuoti visus įstatymus ir teisinius aktus, priimtus veikiant ankstesnei konstitucijai.

Buvęs švietimo ministras, „Fidesz“ narys Z.Pokorni: „Viktoras daugiau nei 20 metų yra bosas. Jam niekas niekada nėra nurodinėjęs.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...