2011 Spalio 11

Skolintis išmokome atsakingiau, bet piniginėse tebėra chaosas

veidas.lt

BFL

Kol kas išmoktos dar ne visos krizės pamokos: lietuviai ėmė kritiškiau vertinti būsto įsigijimo būtinybę ir nebe taip drąsiai ryžtasi skolintis, tačiau planuoti savo kasdienes išlaidas ir taupyti pavyksta tik kas dešimtam gyventojui.

„Pamenu, 2008-ųjų pavasarį baigusi studijas Kaune net neabejojau: imti būsto paskolą būtų pats protingiausias sprendimas, nes geriau mokėti bankui ir jausti, kaip su kiekviena įmoka butas tampa vis labiau tavo, nei tą pačią sumą atiduoti už nuomojamą butą“, – prisimena Dovilė Vaitiekauskaitė, prieš krizę rimtai svarsčiusi galimybę imti maždaug 300 tūkst. Lt paskolą butui kuriame nors Kauno gyvenamajame rajone įsigyti.
Ji džiaugiasi, kad to padaryti nespėjo, nes jau tą patį rudenį būsto paskolos buvo „nuvainikuotos“. Dabar moteris nebrangiai nuomojasi nedidelį butą Šilainiuose ir sako kas mėnesį pasidžiaugianti, kad ir vėl sutaupė kelis tūkstančius litų, kuriuos tektų atseikėti bankui iš sumažėjusio atlyginimo už nuvertėjusį būstą. „Be to, nebepatiks Šilainiuose – kelsiuosi į Žaliakalnį. Neteksiu darbo Kaune – galbūt rasiu geresnį Vilniuje“, – pasikeitusį požiūrį į paskolas dėsto jauna moteris.
Tai suprantama, nes krizė, per kurią stipriai mažėjo atlyginimai ir brango paskolos, gerokai pakeitė gaunamų pajamų ir įmokų bankui santykį. Tarkime, 2006-aisiais vienas namų ūkis įmokai už būstą vidutiniškai skirdavo apie 23 proc. savo mėnesio pajamų, o šiuo metu tokia įmoka sudaro vidutiniškai jau trečdalį mėnesio išlaidų.

Būstui išeidžiame per daug

„Visoje Europoje labiau įprasta būstą nuomotis, o ne pirkti paėmus paskolą iš banko. Tai suteikia daug daugiau finansinės laisvės, mobilumo“, – komentuoja nepriklausomas finansų analitikas Virgilijus Lukošius.
Tačiau Lietuvoje beveik du dešimtmečius vyravo nuostata, kad nuosavas būstas suteikia saugumo, rodo statusą visuomenėje. Tokie skaičiai, kad dabar beveik 90 proc. butų Lietuvoje gyvena ne nuomininkai, o jų savininkai (maždaug pusė šių butų įsigyta paėmus iš banko paskolą), Europos kontekste atrodo stulbinamai.
Tai itin skatino ir bankai, kurie pakilimo laikotarpiu paskolas eurais dalijo kur kas pigiau nei kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, 2007 m. pradžioje būsto paskolų eurais kintamųjų palūkanų (kai palūkanų norma nustatoma laikotarpiui iki vienų metų) norma siekė 5,28 proc. ir buvo mažesnė negu Slovėnijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir netgi Estijoje.
Užtat paskolų litais palūkanos jau tuomet buvo didesnės (5,98 proc.), bet tik krizė žmonėms atvėrė akis, parodydama, kad šios paskolos gali brangti ir iki 9–10 proc. ar dar daugiau, kaip buvo nutikę pernai, o imant paskolą neįmanoma numatyti, kiek iki jos grąžinimo iš viso teks sumokėti bankui.
Gyventojų darytos klaidos tapo pamoka – dabar būsto paskolos imamos kur kas atsargiau.
Krizė pakeitė požiūrį ir į bankų platinamas obligacijas. Štai šiuo metu teismuose nagrinėjama mažiausiai dešimt bylų, kuriose atsakovas yra banko obligacijas už savo paties suteiktas paskolas įkeitus turtą pardavinėjęs „DnB NORD“ bankas, o ieškovai – bene 100 mln. Lt praradę gyventojai.
Finansų analitikai pastebi, kad krizė vienus gyventojus skaudžiai pamokė, o kitiems tapo paskata atsakingiau vertinti savo finansus ne tik imant būsto paskolą, bet ir kreipiantis į bankus dėl vartojimo paskolos, įsigyjant prekes išperkamąja nuoma. Ne mažiau svarbu ir tai, kad krizė privertė tobulinti kai kuriuos Lietuvoje galiojančius įstatymus. Pavyzdžiui, matyt, tik sunkmečiui galima dėkoti už tai, kad balandžio mėnesį įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas, o lapkričio 1-ąją, nors ir pavėluotai, įsigalios atsakingo skolinimo taisyklės.

Piniginėje – chaosas

Vis dėlto, nors požiūris į skolinimąsi per krizę keitėsi, kitų pamokų Lietuvos gyventojai, regis, neišmoko. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, vertindama banko užsakymu atliekamas gyventojų apklausas, pastebi, kad daugiau nei 10 proc. gyventojų, besinaudojančių finansų kaupimo priemonėmis, nieko nežino apie savo indėlių ir investicijų rūšį, sukauptą sumą bei terminus, o 50 proc. nieko arba beveik nieko nežino apie savo pensijų kaupimo priemones.
Apskritai finansų specialistai įsitikinę, kad lietuviai labiau linkę gyventi šia diena, nepakankamai rūpinasi ateitimi ir ne visai adekvačiai vertina savo finansines žinias.
Paradoksas, kad nors paskolų neėmę gyventojai dabar trina rankomis, kaip tik jie pasižymi neracionaliausiu požiūriu į asmeninius finansus. Pasak specialistų, būsto paskolos žmones veikia kaip stimulas išmokti planuoti savo pajamas ir išlaidas: įsigiję būstą už pasiskolintus iš banko pinigus, gyventojai paprastai elgiasi racionaliau ir atsakingiau, o kitiems dažnai trūksta finansinio raštingumo.
SEB banko ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, idealiu atveju piniginėje niekada neturėtų tvyroti chaosas, ir nesvarbu, kad šalies ūkį krečia krizė. Vis dėlto savo pajamas ir išlaidas šiandien planuoja tik apie 10–12 proc. lietvių.
Specialistai pataria susidaryti finansinę išlaidų piramidę – tokią pat, kokią sveikata besirūpinantiems žmonėms siūlo mitybos specialistai. Beje, tai padaryti leidžia ir daugybė nemokamų programų, kurių galima rasti internete, ir bankų interneto svetainėse siūlomos paslaugos. Štai „Swedbank“ siūlo paslaugą „Mano finansai“, padedančią stebėti, kontroliuoti ir planuoti savo išlaidas. Pasaulyje populiariausios asmeninių finansų tvarkymo platformos budgetmap.com, justbudget.com ir kitos.
Beje, Lietuvoje per krizę ir jai pasibaigus asmeninio biudžeto tvarkymo programos ėmė sparčiai populiarėti, nors „Google“ paieškos laukelyje įvedus žodį „asmeniniai“, pirmiausia vis dar siūlomi horoskopai, o tik paskui – finansai.

Paprastos taisyklės

„Pagrindinė asmeninių finansų tvarkymo taisyklė – kad išlaidos neviršytų pajamų, tačiau to nepakanka, kad finansai būtų valdomi išmintingai“, – aiškina O.Bložienė. Jos teigimu, svarbu viską, kas lieka nuo būtinųjų išlaidų, skirti taupymui – brangesniam pirkiniui, būstui, senatvei.
Pasak J.Varanauskienės, apskaičiuoti, kiek dera atsidėti pinigų senatvei, nesunku. Žmogus, norintis užsitikrinti panašų gyvenimo lygį senatvėje, pradėjęs taupyti nuo trisdešimties metų, turi skirti 10 proc. pajamų, po trisdešimties – jau 20 proc., o jei po keturiasdešimties – 30 proc.
Taip pat svarbu išmokti neišlaidauti. Pavyzdžiui, Europoje vidutiniškai laisvalaikiui išleidžiama 5–10 proc. pajamų, ir ši dalis neturėtų būti didesnė, juolab kad Lietuvoje 40 proc. sudaro išlaidos maistui ir gėrimams (turtingesnėse šalyse ši dalis neviršija 25 proc., skurdžiose siekia 60 proc.), dar beveik 10 proc. tenka drabužiams ir avalynei.
„Tvarkydami savo šeimos finansus, galime vadovautis tais pačiais ekonominiais principais kaip ir įmonių finansininkai. Įmonės, kuri nekontroliuoja išlaidų, neturi atsargų, ateitis kelia abejonių. Tuo tarpu finansininkas už savo darbą įmonėje gauna darbo užmokestį. Vadinasi, šeimos biudžeto tvarkymui verta skirti laiko, kuris vėliau atsiperka“, – apibendrina SEB ekspertė J.Varanauskienė.

Mėnesio išlaidos, proc. nuo gautų pajamų
Lietuvoje     Europos Sąjungoje
Maistas ir gėrimai 36     25
Būstas 28     23
Drabužiai ir avalynė 11     10
Laisvalaikis 10     10
Taupymas 5     11
Sveikata 5     12
Išsilavinimas 5     9

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...