2013 Lapkričio 19

Audrius Bačiulis

Skandalo ištakos – prezidento rinkimų sociologijoje?

veidas.lt


Sutrukdyti Daliai Grybauskaitei pakartoti pergalę jau pirmajame prezidento rinkimų ture gali nebent grandiozinis skandalas.

Niekaip negaliu atsikratyti įspūdžio, kad pastarųjų dviejų savaičių skandalo dėl nutekintos VSD pažymos ištakų ieškoti reikia spalio mėnesį darytose viešosios nuomonės apklausose, parodžiusiose, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turi visas galimybes pakartoti 2009-ųjų metų sėkmę ir sutriuškinti visus savo konkurentus jau pirmajame ture.
Abi apklausos darytos maždaug pusantros savaitės intervalu viena nuo kitos, abi jas atliko „Spinter tyrimai“, vieną, skelbtą „Lietuvos ryte“, užsakė nežinia kas, antrąją – “Delfi”. Abiejų rezultatas iš esmės vienodas, svyravimai – 3 proc. paklaidos ribose: už kandidatę prezidento rinkimuose D.Grybauskaitę balsuotų 40,2–36,5 proc., už kandidatą Algirdą Butkevičių – 12,7–11,5 proc. rinkėjų.
Triguba D.Grybauskaitės persvara prieš antrą pagal populiarumą kandidatą nepalieka šiam jokių vilčių. Svarbiausia, ji nepalieka jokių vilčių tiems, kurie visas savo viltis pastaruosius metus siejo su įsivaizduojamomis lygiomis varžytuvėmis tarp prezidentės ir A.Butkevičiaus. Apklausų rezultatai turėjo it šaltu dušu perlieti jų užsakovus, per pastaruosius metus beveik įtikėjusius, jog populiarumo neprarandantis premjeras kelia rimtą grėsmę prezidentei, tad jei netgi nelaimėtų, tai tikrai garantuotų, kad prezidento rinkimų nugalėtojui išaiškinti prireiks antrojo turo.
„Lietuvos ryto“ užsakymu atliekamose „Vilmorus“ apklausose D.Grybauskaitė, kaip rinkėjų interesų atstovė, lenkia A.Butkevičių vos penkiais procentais (atitinkamai 21,4 ir 16,3 proc.). Pagal rinkėjų vertinimų palankumą D.Grybauskaitės atotrūkis nuo A.Butkevičiaus taip pat nedidelis – 64,1 prieš 58,9 proc. (cituojame spalio pirmoje pusėje darytos apklausos duomenis), o premjeras dargi turi neblogą rezervą tarp neapsisprendusiųjų, kaip jį vertinti. Kartu su šiek tiek mažesniu nei D.Grybauskaitės neigiamų vertinimų skaičiumi A.Butkevičius, atrodytų, turi kuo puikiausių galimybių ją aplenkti.
Kadangi šie dviejų populiariausių Lietuvos politikų vertinimai nesikeitė visus metus (o po Seimo rinkimų pernai A.Butkevičius kurį laiką netgi pirmavo ir D.Grybauskaitei teko jį vytis), lygi jųdviejų kova pirmajame ture su nedidele D.Grybauskaitės persvara iš siekiamybės virto įsitikinimu, o A.Butkevičiaus pergalė antrajame ture, surenkant iškritusiųjų kandidatų balsus, iš svajonės tapo siekiamybe. Bent jau nė karto neteko išgirsti, kad kuris nors politikas, politologas ar apžvalgininkas būtų viešai kalbėjęs apie D.Grybauskaitės galimybę vėl laimėti pirmajame ture.
Tačiau „Spinter tyrimų“ rezultatai patvirtino sociologams šiaip gerai žinomą taisyklę: bendras politiko populiarumas visuomenėje negarantuoja, kad už jį taip pat vieningai bus balsuojama renkant į kokį nors konkretų postą. Taip, rinkėjams A.Butkevičius yra simpatiškas, tačiau prezidento poste jie jo nemato. Toks klausimas buvo tiesiai užduotas lapkričio 2 dieną „Lietuvos ryte“ publikuotame nežinomų užsakovų tyrime, o atsakymas į jį buvo triuškinantis: net 61,2 proc. rinkėjų mano, kad A.Butkevičius iš viso neturėtų dalyvauti prezidento rinkimuose! Ne jam tas postas. Ir netgi ne socialdemokratams, nes jų antras galimiausias kandidatas, europarlamentaras Zigmantas Balčytis, tuo atveju, jeigu A.Butkevičius nekeltų savo kandidatūros prieš D.Grybauskaitę, surinktų iš esmės tuos pačius balsus – 13,7 proc., arba vos vienu procentu daugiau. Tad iš esmės tai būtų partijos, o ne jos kandidatų balsai.
Visi kiti galimi ar spėjami kandidatai prie prezidento rinkimų kampanijos starto ribos stovi tik kaip nereikšmingi statistai. Darbo partijos kandidatai – tiek oficialiai paskelbtasis Artūras Paulauskas, tiek aktyviai kandidate apsimetanti Loreta Graužinienė – per apklausas gauna vienodai, po 2 proc. balsų.
Ne ką geriau už juos atrodo ir dešimtmetį prezidento rinkimų kampaniją vykdantis Rolandas Paksas, galintis geriausiu atveju svajoti apie ties statistinės paklaidos riba balansuojančius 4 proc. balsų. Žinoma, jei kas leistų jam tuose rinkimuose dalyvauti, o konservatoriai, sako, to daryti nelinkę ir ketina blokuoti Konstitucijos pataisą.
Patys jie savo partinio kandidato akivaizdžiai nekels: viena, dėl tų pačių 3–4 proc. neapsimoka, antra, beveik garantuotai rems D.Grybauskaitę.
Atsižvelgiant į tai, taip pat į gana didelį neapsisprendusių rinkėjų skaičių (10–17 proc.) bei ganėtinai nedidelį neketinančiųjų dalyvauti prezidento rinkimuose kiekį, tikimybė, kad D.Grybauskaitė gali vėl laimėti pirmajame ture, artėja prie vieneto. Visų jos varžovų, priešininkų ir nekentėjų siaubui.
Čia reikia paaiškinti, kuo pergalė pirmajame prezidento rinkimų ture skiriasi nuo pergalės antrajame ir kodėl rašydamas visą laiką tai akcentuoju. Nors Lietuvos prezidentas pagal Konstituciją yra vykdomosios valdžios dalis, jo konstitucinės galios daryti įtaką Vyriausybės veiklai ganėtinai ribotos. Ypač jei Vyriausybė Seime turi tvirtą daugumą. Dabartinė pusiau kriminalinė valdančioji koalicija turi 88 balsus, ir tegu dalis jų ne visais klausimais patikimi, prieš prezidentę susivienytų dauguma. Iki violetinio pažaliavimo D.Grybauskaitės nekenčiančiųjų pakanka ir tarp koalicijai nepriklausančių parlamentarų. Vienintelis dalykas, kurį prieš šią masę gali pastatyti D.Grybauskaitė, – besąlygiška didžiosios visuomenės dalies parama jos veiksmams ir sprendimams. Tačiau ši parama turi būti išreikšta ne vien gana abstrakčiais reitingais, bet ir labai konkrečiais rinkėjų balsais.
Būtent triuškinama pergalė pirmajame ture suteikė D.Grybauskaitei tą moralinį pranašumą ir neginčijamą autoritetą, leidusį visos kadencijos laikotarpiu nevaržomai kapoti galvas valdininkams ir pareigūnams, kviestis ant kilimėlio politikus drebančiais pakinkliais, o pernai rudenį – mėtyti į šiukšlių dėžę pretendentų į ministrus kandidatūras. Kai pirmadienio rytais premjeras A.Butkevičius iš pagarbos linkstančiomis kojomis eina į Prezidentūrą, jis eina ne šiaip pas prezidentę D.Grybauskaitę. Jis eina pas politikę, prieš ketverius su puse metų sumalusią jį į miltus jau pirmajame prezidento rinkimų ture ir gavusią absoliutų rinkėjų pasitikėjimo mandatą, smarkiai praplečiantį jos neformalias galias.
Jeigu D.Grybauskaitė po pusės metų vėl sugebėtų pirmajame ture gauti iš rinkėjų absoliučios galios mandatą, ji ne tik išsaugotų savo įtaką Vyriausybei ir Seimui, bet netgi padidintų ją. Todėl dabar bus mestos visos jėgos jai sustabdyti.

Apklausos rodo, jog tikimybė, kad D.Grybauskaitė vėl gali laimėti prezidento rinkimus pirmajame ture, artėja prie vieneto. Visų jos varžovų, priešininkų ir nekentėjų siaubui.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Audrius Bačiulis:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Vytas Vytas rašo:

    Yra bent vienas mąstantis žurnalistas.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...