2011 Gruodžio 07

Šimtai tūkstančių darbo valandų ir milijonai litų – į balą

veidas.lt


Juozas Lukša iš Didžiosios Riešės teismų duris varstė šešerius metus. Ir kaip paaiškėjo, visai be reikalo – ilgai vilkinta jo byla galiausiai buvo nutraukta dėl senaties. Istorija visiškai banali: į stovintį jo sunkvežimį atsitrenkė lengvasis automobilis.

Bandymas nustatyti, kas kaltas – J.Lukša ar lengvojo automobilio vairuotojas, truko daugiau nei penkerius metus. Bylą sudarė penki tomai madžiagos, atlikta begalė ekspertizių, bylą nagrinėjo visų instancijų teismai, ponas Juozas advokatams išleido 10 tūkst. Lt, o rezultatas – nulinis: kaltų nėra, byla nutraukta dėl senaties. Beje, visas šis bylos nagrinėjimas kainavo šimtus tūkstančių litų.
Ir tai nėra pavienė istorija – jų Lietuvoje šimtai. Štai dar vienas pavyzdys: Lietuvos teisėsaugininkai labai didžiavosi Panevėžyje sulaikę nelegalių kompiuterinių programų platintojus. Bet keletą metų nelegalų verslą plėtoję panevėžiečiai Audrius Tarčiauskas ir Darius Normantas iš balos išlipo sausi. Byla, dominusi net užsienio šalių specialiąsias tarnybas, Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nutraukta dėl senaties. Po tokio sprendimo pareigūnai, demaskavę šią piratų firmą, teigė, kad jaučiasi gyveną bananų respublikoje.
Dėl senaties nutrauktos bylos bene geriausiai atskleidžia teisėtvarkos institucijų pareigūnų neprofesionalumą, piktavališkumą ar net neįgalumą. Tačiau pradėjus įdėmiau nagrinėti šią sritį paaiškėjo, kad to, kiek bylų Lietuvoje nutraukta dėl senaties per pastarąjį dešimtmetį, nežino niekas: nei policija, nei prokuratūra, nei teismų administracija, nei teisingumo ministras.
Advokatų duomenimis, dėl senaties nutraukiama maždaug 2 proc. visų bylų. Generalinė prokuratūra šiaip ne taip išlukšteno vieną skaičių, kad pernai suėjus senaties terminui buvo nutrauktos 192 bylos dėl nusikalstamų veikų. Kiek dėl šios priežasties lieka neišnagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų – nežinia.
Tiesa, pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, dėl senaties nutrauktos bylos ne visada liudija tyrėjų ar prokurorų neprofesionalumą arba teisėjų angažuotumą. Neretai bylas dėl senaties tenka nutraukti todėl, kad kaltinamieji jų nagrinėjimą vilkina, išnaudodami visas teisines galimybes. Tarkim, dabar turime puikią galimybę stebėti, kaip profesionaliai vilkinama Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, kuriai senaties terminas taip pat artėja (tai advokatai serga, tai kaltinamoji sunegalavo, tai kažkas į komandiruotę išvyko ir t.t.).
Pasak J.Sabatausko, dar viena priežastis, dėl kurios bylų nagrinėjimas nusitęsia metų metus, – ilgai atliekamos ekspertizės. Pavyzdžiui, finansinės ekspertizės, kai kaltinamasis įtariamas iššvaistęs lėšas, išvadų reikia laukti metus ar net ilgiau. Jei byla nukeliauja į Apeliacinį teismą, ekspertizė atliekama dar kartą, jau kitų specialistų. Ir vėl gaištamas laikas.
J.Sabatausko nuomone, įtakos ilgam bylų nagrinėjimui turi ir nepakankama tyrėjų kompetencija. Teisėjai dėl didelių darbo krūvių vienai bylai gali skirti dvi dienas, tad jeigu byla nekvalifikuotai parengta, nesurinkti visi įrodymai ar privelta klaidų, ji grąžinama papildyti. Advokatų teigimu, trys ketvirtadaliai dėl senaties nutrauktų bylų tokio finalo sulaukia dėl tyrėjų nekompetencijos. Taip švaistomi mokesčių mokėtojų milijonai, be reikalo gaišinami teisėjai, o kaltieji išvengia atsakomybės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...