2017 Sausio 29

Siekiamybė: verslus mokslas ir moksliškas verslas

veidas.lt

BFL

Nors šiuolaikiniai moksliniai atradimai gali būti vykdomi globaliai, nesusisaisčius geografiniais ar kultūriniais saitais, o didieji mokslo centrai stovi
ne Lietuvoje, nacionalinį mokslą stengiamės daugiau ar mažiau puoselėti ir kiek įmanoma finansuoti. Tačiau finansiškai nelepinamas mokslas šiandien prisiduria ir pats, o artėjant 2020-iesiems norima dar tvirčiau jį sumegzti su verslu.
Kad ant mokslo pamatų pastatytas verslas gali uždirbti didžiulius pinigus, rodo ir neseniai paskelbti įmonių rezultatai: susumavus praėjusių metų finansinius rodiklius, biofarmacijos įmonė „Sicor Biotech“ buvo pelningiausia, sumokėjo beveik 20 mln. eurų pelno mokesčio.


Gytis KAPSEVIČIUS

Su mokslininkais aktyviai bendradarbiauja ir kitos pelningiausių penketuke esančios pramonės įmonės: „Lifosa“ skelbia apie bendras veiklas su Kauno technologijos universitetu (KTU), o „Achema“ prisidėjo prie Kaune esančio „Santakos“ mokslo slėnio įkūrimo. 2015 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metų eksportuotojo titulai atiteko dar dviem farmacijos įmonėms „Biotechpharma“ ir „Aconitum“, savo mokslinių tyrimų centrą turinčiai „Enerstenai“ bei technologijų įmonėms „Kitron“ ir „Aedilis“.

Jau savotišku nacionaliniu pasididžiavimu tapusi lazerinių technologijų pramonė taip pat neapsieina be inovacijų.

Inovacijos, pritaikomos gamybos procese, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus, yra ne tik rezultatas, bet kartu ir rodiklis, pagal kurį galime pamatuoti savo ir kitų šalių pažangą. Vertinant pagal jį, globaliu mastu Lietuva atrodo vidutiniškai, tiesa, reikėtų pabrėžti, kad ir lyginame save su pažengusiomis šalimis.

Neseniai verslo naujienų agentūros „Bloomberg“ paskelbtas pasaulio valstybių TOP 50 inovacijų reitingas nuteikia pozityviai. Jame esame 32-i tarp pasaulio šalių ir pirmi tarp Baltijos valstybių: vienu laipteliu lenkiame estus, septyniais – latvius. Pirmą vietą reitinge užėmė absoliuti lyderė Pietų Korėja, antrą – Švedija, trečią – Vokietija.

Tiesa, nors šiais metais likome toje pačioje vietoje, kaimynai pakilo (22 vietą užėmusi Lenkija taip pat pakilo vienu laipteliu). Kita vertus, Lietuva padarė didelį šuolį pernai, kai iš 43-os šoktelėjo iki 32 vietos.

Vertinant atskirus rodiklius, „Bloomberg“ reitinge Lietuva pirmauja pagal pramonės sukuriamą pridėtinę vertę (proc. BVP) bei aukštojo mokslo efektyvumą. Žemiausiose vietose Lietuva yra pagal išduotų patentų skaičių, produktyvumą ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (MTEP) aktyvumą (proc. BVP).

Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais Lietuvoje privačios investicijos į MTEP sudarė 0,24 proc. BVP. Palyginimui – ES privačių investicijų vidurkis – 1,29 proc. BVP. Absoliučios reitingo lyderės Pietų Korėjos bendros investicijos 2014 metais siekė 4,29 proc. BVP, iš kurių 75 % atėjo iš pramonės sektoriaus. 50 milijonų gyventojų ir didžiųjų technologijų firmų namais tapusi Korėja galbūt yra per tolimas pavyzdys, tačiau antroji šalis 2014 m. pagal bendras investicijas į MTEP buvo 8 milijonus gyventojų turintis Izraelis – 4,11% BVP. Taigi teoriškai vietos plėstis ir lygiuotis yra pakankamai.

„Reikia pasitempti mokslinių tyrimų ir inovacijų bei patentavimo srityse. Lietuva daug investavo į mokslo centrus – slėnius, atnaujino infrastruktūrą. Tačiau kad mokslas ir verslas bendradarbiautų, reikia ugdyti šalies inovacijų kultūrą, skatinti bendradarbiavimo tradicijas ir pasitikėjimą. Verslas turi matyti naudą ir mokslo pajėgumus, kad mokslas gali suteiki unikalių žinių, atlikti reikalingus tyrimus, padėti tobulinti ar kurti naujus produktus. Manau, kad ateityje galime pasiekti aukštesnę poziciją „Bloomberg“ inovacijų reitinge“, – vertina Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas.

Ar besibaigiančios ES investicijos sukurs verslamokslį?

Pastarasis penkmetis bent jau mokslo įstaigų statybos požiūriu buvo esminis. Šių metų kovą oficialiai atidaryti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras bei Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC), vėliau atidarytas ir Biotechnologijų verslo inkubatorius – šie pastatai išdygo „Saulėtekio“ slėnyje. Per pastarąjį penkmetį Kaune buvo įkurti „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai, Vilniuje – į biotechnologijas ir mediciną orientuotas „Santaros“ slėnis, o Klaipėdoje – jūrinio sektoriaus plėtrai skirtas Baltijos mokslo slėnis. Mokslinė veikla vyksta visuose penkiuose Lietuvos mokslo slėniuose, tačiau kai kur sėkmę ar tuo labiau naudą įvertinti dar anksti.

Visų mokslo slėnių paskirtis yra skatinti intelektinį potencialą, padėti plėstis ūkio šakoms bei vykdyti MTEP, juose stovi brangi ir naudinga įranga, sudarytos darbo sąlygos keturženkliam skaičiui žmonių. Tačiau pernai metų pradžioje duodamas interviu „Veidui“ Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas šiek tiek juokais, bet greičiau rimtai pareiškė, kad naujuose Saulėtekyje esančiuose mokslo centruose bus išrasta tai, ką pavyks išrasti. Mokslinių tyrimų specifika negarantuoja tvirtų, hipotezes patvirtinančių ir greitų rezultatų, todėl pasigirsta nuomonių, kad šalies mokslui būtų naudinga labiau orientuotis į taikomąjį mokslą.

Taip mano ir Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. „Mūsų, kaip valstybės, ateitis yra susijusi su didelę pridėtinę vertę kuriančio verslo skatinimu. Natūralu, kad jei mes to neturėsime, žmonės išvažiuos ir Lietuva trauksis. Mums reikia kuo didesnės mokslo ir verslo kooperacijos, reikia, kad mokslas labiau atsigręžtų į taikomąjį pobūdį, nes galbūt fundamentalūs moksliniai tyrimai mums, kaip mažai valstybei, nėra plačiai pasiekiami, mes neturime tiek potencialo kiek JAV. Tačiau taikomojo pobūdžio tyrimai yra tiesiog būtini tam, kad galėtume kurti savo verslą – išmanesnį, kuriantį sudėtingesnius produktus ir galintį mokėti didesnius atlyginimus žmonėms“, – sako jis.

Nepaisant kai kurių teigiamų bendradarbiavimo pavyzdžių, nuolatos skundžiamasi nepakankamai glaudžiu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. „Priežasčių yra įvairių. Ne paslaptis, kad mokslas ir verslas yra kaip du atskiri pasauliai, kurie turi atrasti bendrą kalbą ir interesus. Ne visuomet pavyksta tiesiogiai susikalbėti ir rasti sąlyčio taškų. Todėl reikalingi mokslo vadybininkai, technologijų skautai, tai yra tarpininkai, kurie padėtų mokslui ir verslui tapti partneriais, išvystyti technologijas ir įdiegti į rinką. Procesas Lietuvoje jau pajudėjęs tinkama kryptimi, nes universitetuose atsirado technologijų perdavimo ar verslumo centrai, kurie jau turi vadybininkų, aktyviai dirbančių šioje srityje. Pavyzdžiui, KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras arba VGTU Žinių technologijų ir perdavimo centras“, – pasakoja K.Šetkus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2017-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...