2016 Lapkričio 16

SEIMAS

Kas jūs toks, pone Seimo pirmininke V.Pranckieti?

veidas.lt

V. Pranckietis/BFL nuotr.

Kaip ir daugelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų naujasis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – naujokas ne tik Seime, bet iš dalies ir politikoje. Taigi, kas jis toks – naujasis Seimo pirmininkas?

 

Gytis KAPSEVIČIUS

 

Viktoras Pranckietis gimė 1958 m. liepos 26 d. Ruteliuose Kelmės rajone, netoli Tytuvėnų. Nors viešojoje politinėje erdvėje apie jį iki šiol kalbėta nedaug, V.Pranckietis gerai žinomas besisukantiems švietimo ir agronomijos mokslo sferose. Prieš patekdamas į Seimą jis buvo Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius. Turi biomedicinos daktaro laipsnį.

V.Pranckietis taip pat nevengia dalytis patarimais sodininkystės temomis. Jis yra dalyvavęs televizijos laidose apie sodininkystę, atsakinėjęs į skaitytojų klausimus panašios tematikos žurnaluose, yra parašęs knygų apie sodininkystę.

 

Viskas pagal eilutę, pagal įstatymo raidę

Pirmąkart patekti į Seimą V.Pranckietis bandė per 2012 m. rinkimus. Tuomet Kauno-Kėdainių vienmandatėje apygardoje surinkęs tik 8,5 proc. balsų jis liko penktas. Ketveriais metais vėliau aplankė kur kas didesnė sėkmė. Kandidatuodamas Raudondvario apygardoje pirmajame ture jis buvo pirmas su 29,83 proc. balsų, o antrajame ture surinkęs 57,25 proc. balsų įveikė ir tuometę Seimo narę socialdemokratę Ramintą Popovienę.

2015 m. politikas su LVŽS pateko į Kauno rajono savivaldybės tarybą ir dirbo opozicijoje.

Tarybos narys, mero pirmasis pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Kęstutis Povilaitis, paklaustas apie V.Pranckietį, nedaugžodžiavo: „Nuo jo, kaip Seimo pirmininko, vertinimų susilaikysiu, nes reikia, kad žmogus dirbtų, ir tik pats darbas pasakys, ar jis tą darbą gali atlikti. Aš jį per mažai pažįstu, kad vertinčiau kaip asmenį. Vertinu kaip savo srities žinovą, jis daug metų dirbo ASU. Jei kalbame apie darbą taryboje, jis buvo opozicijoje – natūralu, kad užduodavo klausimų, tačiau kitąkart užduodavo juos gal ir per daug neįsigilinęs į pačią esmę, kartais jie atrodydavo netgi provokaciniai. Taryboje dirbo trumpai ir didelių darbų nenuveikė. Tiesa, pykdavo ant rajono socialdemokratų.“

Kitas tarybos kolega, opozicijos atstovas konservatorius Justinas Urbanavičius apie V.Pranckietį atsiliepia kaip apie korektišką ir į problemas įsigilinantį politiką: „Jis greitai įsiliejo į komandinį darbą, greitai viską suprato. Dirba visavertiškai, neišsiskirdamas iš mūsų visų. Rytiniuose pasitarimuose būna visada pasiruošęs, įsigilinęs į klausimus. Varžėmės rinkimuose, bet netgi kaip konkurentai gerai sutardavome ir jausdavome ribas. Su juo bendravome žemesniu lygmeniu, būdami taryboje. Seimas yra jau aukštesnis lygmuo, tačiau, manau, – kodėl gi ne?“ Dar vienas tarybos narys, į rajono valdančiąją koaliciją įeinančios Darbo partijos atstovas Antanas Makarevičius teigia, kad V.Pranckietis – griežtas sau ir kitiems.

„Jis yra priėmęs griežtą poziciją: viskas pagal eilutę, pagal įstatymo raidę, o politikoje kartais reikia ir lankstumo į vieną ar kitą pusę. Jis elgėsi kaip tikras opozicionierius. Aišku, kai dabar reikės priimti pasiūlymus būnant daugumoje, galbūt jo pozicija bus kitokia. Bendraujame, šnekamės, malonus, bet per posėdžius gali prisikabinti prie kiekvieno žodžio. Galbūt dėl to, kad yra dėstytojas“, – svarsto A.Makarevičius.

Seimo pirmininkas kol kas aiškiausiai išreiškė savo požiūrį į dabartinę švietimo sistemą. Jis tiki, kad mokiniai turėtų mokytis visų dalykų: „Vidurinis išsilavinimas turi tapti „vidurinis“, o ne „dalinis vidurinis“ su atskirų dalykų nesimokymo galimybe.“ Visi mokinio rezultatai turi būti vertinami stojant į universitetus.

V.Pranckietis taip pat pasisako už valstybinį darbo rinkos ir aukštųjų mokyklų reguliavimą. Pasak jo, valstybė turėtų valdyti specialistų rengimą ir „neskatinti potencialių bedarbių rengimo“.

 

Ir dirbo, ir studijavo

V.Pranckietis užaugo penkių vaikų šeimoje, mokėsi Tytuvėnų mokykloje.

„Jis mokėsi gerai, visada buvo labai kultūringas. Paskui atsitiko taip: mamai, kuri viena augino penkis vaikus, buvo sunku, todėl ji po aštuntos klasės išsiuntė jį į Tytuvėnų technikumą. Ten eidavo silpniau besimokantieji, todėl visiems buvo šokas, kaip ten gali eiti geriau besimokantis mokinys. Klasės vaikai organizavosi eiti prašyti, kad leistų jam baigti vidurinę. Mums, vaikams, tuomet atrodė, kad jį skriaudžia, bet tuo metu buvo tokia situacija. Kadangi jis ir ten gerai mokėsi, baigė raudonu diplomu“, – prisimena Danguolė Vaičaitė, buvusi dabartinio Seimo pirmininko bendraklasė.

1977–1982 m. Seimo pirmininkas studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Dabartinė Pakruojo J.Pakalnio muzikos mokyklos direktorė Nijolė Pupinienė šioje aukštojoje mokykloje mokėsi su V.Pranckiečiu viename kurse. „Jis nuo pirmos dienos buvo grupės seniūnas, ganėtinai savarankiškas, visada stengėsi save išlaikyti, nuo pradžių ir studijavo, ir dirbo“, – prisimena ji.

N.Pupinienė prisipažįsta, kad ją žeidžia pasakymai, jog agronomai negali būti protingi žmonės. „Tais laikais čia stodavo labai gabūs jaunuoliai, – tvirtina ji. – Jis atėjo baigęs technikumą. Vėlgi, kai kam kliūva, kad pirma nuėjo į technikumą. Bet jis augo daugiavaikėje šeimoje, motina viena augino kelis vaikus ir jis norėjo būti savarankiškas, o ne dėl to, kad būtų buvęs kvailas ar negebantis mokytis.“

Jis augo daugiavaikėje šeimoje, motina viena augino kelis vaikus ir jis norėjo būti savarankiškas, o ne dėl to, kad būtų buvęs kvailas ar negebantis mokytis.“

Baigęs studijas V.Pranckietis ėmė siekti akademinės karjeros. 1982 m. pradėjo dirbti akademijoje jaunesniuoju mokslo darbuotoju, tuomet nuo 1984 iki 1986 m. tarnavo sovietinėje armijoje, vėliau vėl grįžo į akademiją, kur 1986–1991 m. dirbo asistentu. Nuo 1988 iki 1991 m. buvo Agronomijos fakulteto prodekanas, 1991–1998 m. – vyriausiasis asistentas, 1998–2016 m. – docentas, o nuo 2016 m. – profesorius. 2006–2008 m. Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėjas, nuo 2008-ųjų – Agronomijos fakulteto dekanas. Per tą laiką stažavosi JAV, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos universitetuose.

Dabar ūkininkaujantis buvęs V.Pranckiečio studentas Alfredas Bardauskas teigia, kad nereikėtų jo vertinti tik kaip dėstytojo. Nes gerai žinote, kad kiekvienoje partijoje yra gerų žmonių, ir sąžiningų, ir patriotų, bet dažniausiai vadai viską sugadina. Nenorėčiau, kad taip atsitiktų ir jam“, – teigia buvęs dabartinio Seimo pirmininko studentas.

V.Pranckietis taip pat yra Ringaudų (Kauno r.), kur ir gyvena, bendruomenės centro valdybos narys. Šio centro pirmininkė Orinta Dovydaitienė prognozuoja, kad V.Pranckietis turėtų pranokti pirmtakus Seimo pirmininko poste: „Nesidomėjau, jo kaip politiko gyvenimu, tačiau bendraudavome iš žmogiškosios pusės. Aš įsivaizduoju, kad jis turėtų pranokti pastaruosius Seimo pirmininkus, bent jau komunikabilumu ir išprusimu.“

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...