2010 Balandžio 08

Pavardės

Seimas neleido pavardžių rašyti nelietuviškai

BNS

Seimas ketvirtadienį atmetė Vyriausybės siūlymą įteisinti asmenvardžių rašymą dokumentuose ne vien lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Už atitinkamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Seimo nariai net nesutiko grąžinti Vyriausybei tobulinti šio dokumento, jis atmestas visiškai.

Ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovų balsai balsuojant dėl projekto, kurio ilgą laiką prašė lenkų tautinė mažuma Lietuvoje, pasiskirstė abejose pusėse.

Tuo tarpu po pateikimo pritarta alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Už tokį Gintaro Songailos inicijuotą įstatymo projektą po pateikimo balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 10.

Seimo atmestame Vyriausybės pateiktame projekte buvo siūloma leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

“Kalbininkai labai aiškiai yra pasakę – asmens vardas ir pavardė yra to asmens tapatybės žymuo, jį reikia saugoti, ir jo įrašymas į kurį nors dokumentą originalo tikrai nesukelia jokių pasekmių kalbai”, – sakė projektą pateikęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius.

Premjeras tvirtino, jog pateikiamas projektas neturėtų prieštarauti Konstitucijos nuostatoms dėl valstybinės kalbos vartojimo, kadangi asmenvardžiai, kaip rašoma projekte, “nereiškia sąvokų, t.y. neturi leksinės reikšmės, todėl vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi”.

Kaltinamas, jog toks projektas esą griautų valstybę ir kalbą, premjeras tvirtino, jog tebūtų grįžta į prieškario teisinį reguliavimą, kuomet dokumentuose buvo leidžiamos nelietuviškos kilmės pavardės.

1938 m. gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu buvo nustatyta, kad “nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas”.

“Mes turim suvokti, kad jei ne 1940 metų okupacija, šiandien vardai ir pavardės būtų rašomi taip, kaip dabar siūlo Vyriausybė”, – sakė premjeras.

Taip pat projekte buvo pažymima, kad dauguma Europos valstybių, kurių valstybinių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, neperrašo kitų lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžių pagal savo kalbų taisykles.

Tuo tarpu projektui oponavę parlamentarai tokius siūlymus vadino “kalbos ir valstybės griovimu”.

“Gal per mažai užsimojot, gal reikėtų daugiau? Gal panaikinkim š, ž ir ą – ir rašysim viską be problemų”, – ironizavo “darbietis” Kęstutis Daukšys.

Jo frakcijos kolega Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino projekte matantis sprendimą, “kuris susijęs su valstybės griovimu”. Parlamentaras klausė, ar buvo įvertinta, kokias ilgalaikes pasekmes sukeltų toks teisinis reguliavimas – ar numačius tokius pakeitimus lietuvių kalba išliktų, sakykime, po dvidešimties metų.

“Lietuvių kalba yra didžiausia lietuvių tautos vertybė, todėl kaip tautos atstovai turime ginti tautines vertybes ir piliečių interesus. Negaliu suprasti, kodėl asmenvardžiai nepriklauso kalbos sistemai, kalbos dėsniai jiems negalioja, todėl balsuosiu prieš”, – sakė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

“Ar tikrai mūsų valstybė tokia silpna, ir mūsų kalba tokia silpna, kad suteikdami teisę žmogui į pasą įrašyt vardą kaip Dievas davė, sugriausim valstybę?” – atsakydamas į replikas klausė premjeras.

Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis prašo lenkų tautinė mažuma, Vyriausybė taip pat argumentuoja, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas “neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.

Projekto iniciatoriai siūlė pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis iš naujo pateiktų vertinimą, nes esą dabar yra pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija – jie dabar nelaikomi “kalbos dalyku”, o asmens nuosavybe.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. D D rašo:

    Na ir puiku. Lietuviškame pase turi buti lietuviškos raidės. Ar Lenkija leidžia savo pasuose lietuviškus rašmenis? O arabai?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...