2014 Rugpjūčio 15

Rusijos paskelbtą ekonominį karą Lietuva pasitinka nepasiruošusi

veidas.lt

Nors varpai ne kartą skambėjo anksčiau, dėl valstybiniu lygiu nesuderintų pozicijų Lietuvos verslui durys užvertos į daugybę alternatyvių rinkų, o valdžios pažadai padėti ieškoti naujų rinkų verslininkų neguodžia.

 

„Vėl girdime tik žodžius ir pažadus padėti, bet kas konkrečiai padaryta nuo to laiko, kai Rusija mums taiko įvairius draudimus ir apribojimus, ar atverta nors viena nauja rinka, kad verslas galėtų dirbti?! Nepadaryta nieko“, – tiesiai šviesiai rėžia vienos mėsos perdirbimo įmonės vadovas.

Rusijai uždraudus tam tikrų maisto ir žemės ūkio produktų importą iš Europos Sąjungos ir kitų valstybių, Lietuvos mėsininkai pasijuto esantys spąstuose. Priešingai nei lenkai ar kitų ES šalių mėsos perdirbėjai, jie negali savo produkcijos eksportuoti į tokias trečiąsias šalis, kaip JAV, Kinija, Pietų Korėja, Japonija, nes valstybiniu lygiu nėra išspręsti techniniai biurokratiniai klausimai – nesuderinti dokumentai, nepasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Verslininkams užvertos durys ir į milžinišką musulmoniškų šalių rinką, nes Lietuvos įstatymai, kitaip nei daugelyje ES šalių,  draudžia ritualinį gyvulių skerdimą.

Techninių klausimų derinimas su kitomis valstybėmis priklauso ne vien nuo Lietuvos pastangų, tačiau pašalinti nelogiškus draudimus nuosavuose įstatymuose, atrodytų, galėtume greitai ir nesunkiai. Deja, žegnojamės tik perkūnui nugriaudėjus: žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tik dabar prabilo apie būtinybę kuo skubiau taisyti įstatymą.

„Norime tik vieno: kad valdžios vyrai atliktų savo darbą – išspręstų formalumus, be kurių negalime eksportuoti, o rinkų mes patys susirasime. Dabar prieš mus pastatyta Didžioji kinų siena“, – tvirtina minėtas mėsos įmonės vadovas.

 

Krizė apnuogino problemas

 

Dusinami kiaulių maro, apriboti draudimų eksportuoti, Lietuvos mėsos perdirbėjai didelių galimybių nemato ir vidaus rinkoje. Pirmiausia dėl pralaimimos konkurencinės kovos su kur kas pigesne produkcija iš Lenkijos. „Turime paradoksalią situacija, nes Lenkijoje PVM yra keturis kartus mažesnis nei Lietuvoje ir pigesnės mėsos žmonės važiuoja pirkti į Lenkiją. Vien PMV skirtumai lėmė, kad lietuviškos mėsos suvartojimas susitraukė nuo 83 iki 72 kg gyventojui per metus. Todėl vidaus rinkoje didelių galimybių nematome, nebent būtų sureguliuoti mokesčiai. Dabar – gyventojų mažėja, vartojimas auga vangiai, o dėl pigesnių lenkiškų produktų vidaus rinkoje Lietuvos mėsos perdirbėjai savo produkciją priversti pardavinėti su minimaliomis pelno maržomis“, – situaciją komentuoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 312014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...