2010 Lapkričio 19

Akio Kawato

Rusija Tolimuosiuose Rytuose yra nulis!

veidas.lt

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi garsus Japonijos intelektualas, tarptautinis tinklaraštininkas, vizituojantis profesorius, sovietologas, buvęs ilgametis diplomatas, novelės apie Rusiją “Beyond the Horizon – the Tale of Ilya”, kuri net Rusijoje vertinama panašiai kaip Boriso Pasternako “Daktaras Živaga”, autorius Akio Kawato. Jis sutiko “Veidui” duoti išskirtinį interviu.

“Veidas”: Atvykote skaityti paskaitų Lietuvos universitetuose. Apie ką papasakosite mūsų studentams?

A.K.: Tiesą sakant, labai sunku skaityti paskaitą svetimoje šalyje, nežinant kultūros, nežinant, kiek auditorija yra pasirengusi klausytis tarptautinės problematikos. Aš bandysiu papasakoti, kaip Japonija mato pasaulį, kokių turi problemų ir kaip jas ketina spręsti.

“Veidas”: Savo tinklaraštyje rašote apie tai, kad pasaulis gyvena didelių permainų išvakarėse.

A.K.: Taip, mes gyvename poindustriniu laikotarpiu. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse demokratija yra išplėtota, žmogaus teisės gerbiamos, socialinės rūpybos sistema gausi ir kokybiška. Visa tai sukurta ekonominio augimo sąlygomis. Bet šiandien daugumoje valstybių ekonominio augimo nebėra, jos praranda dalį savo pramonės šakų, svetur iškeliauja ir daugybė darbo vietų. Vadinasi, ir socialinės sąlygos turi keistis. Tą pasikeitimą daugelyje šalyje matome. Japonija kol kas dar nekerta savo socialinės apsaugos, bet tai jau svarstoma. Kitos išeities nėra.

“Veidas”: Didžioji Japonijos kaimynė Kinija nutraukė ankstesnį didžiųjų valstybių dominavimą pasaulio ekonomikoje.

A.K.: Kinijos ekonomikos augimas yra dirbtinis ir labai pažeidžiamas. 50 proc. Kinijos eksporto gamina šioje šalyje esančios užsienio įmonės. Taip pat ir Japonijos. Naujausiais duomenimis, Kinijai eksportas į Europą ir JAV vis mažiau pelningas. Beje, tiek Japonija, tiek kitos galingos valstybės pradėjo ieškoti naujų gamybos rinkų. Tarkime, mes pradedame dirbti Vietname ir Indonezijoje.

“Veidas”: Jūsų vertinimu, kaip bus dėl didžiulių ir vis dar didėjančių valstybių skolų, taip pat dėl biudžetų deficito?

A.K.: Tas svaiginantis skolinimosi procesas tęsėsi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1971 m. JAV prezidentas Richardas Nixonas atrišo dolerį nuo aukso atsargų. Ir tada prasidėjo nežabojamas dolerių spausdinimas. Spausdino tiek, kiek jiems reikėjo. Nuo prezidento Billo Clintono laikų bankai gavo teisę spekuliuoti tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, Japonijos bankai tiek daug į rizikingas finansines operacijas neinvestuoja.

Iš tiesų mes turėtume atskirti tradicinius bankus, tuos, kurie skolina gamybai ar prekybai, nuo tų bankų, kurie nori žaisti pavojingus finansinius žaidimus. Jų veiklos rizika skiriasi – turi skirtis ir kontrolė. Tarp jų turi būti sukurta “firewall” (ugniasienė). Japonija gyvena vietiniu kapitalu ir mūsų bankai konservatyvūs, todėl krizė mums nėra tokia baisi. Japonijos skola yra kitokia nei JAV. Mes beveik nesiskoliname užsienyje, mūsų skola yra vidinė. Taigi pas mus negali būti defolto.

“Veidas”: Esate garsus sovietologas. Tad įdomu, kaip vertinate Rusijos demokratėjimo perspektyvas?

A.K.: Jei vertinsime politiškai, Rusija Rytuose yra beveik nulis. Jos regionas Tolimuosiuose Rytuose labai silpnas. Silpnas jis ir kariniu požiūriu. Be to, čia gyvena tik 6,5 mln. žmonių. Tuo tarpu šiaurinėje Kinijos dalyje – 120 mln. gyventojų.

Rytinę ir europinę Rusijos dalį sieja tik viena transporto arterija – geležinkelis, ir jis eina palei Rusijos sieną su Kinija. Jei Kinijos armija padarytų keletą nedidelių judesių, Rusija netektų ryšio su rytinėmis savo teritorijomis. Prieš 150 metų daug tų žemių priklausė Kinijai, ir tai parašyta net Kinijos moksleivių vadovėliuose. Taigi padėtis yra įtempta.

Manau, kad politiniu požiūriu Rusija pamažu grįžta ten, kur ir buvo, – į autoritarizmą. Šią šalį, jos žmones sunku kitaip valdyti, nes šios šalies teritorija labai didžiulė. Rusija yra paliesta “kiss of death” (mirties bučinio). Po šio bučinio sunku reformuoti ir pakeisti šalį.

Mes su Rusija turime rimtų teritorinių ginčų. Jei skubėsime, mūsų pozicijos dėl ginčijamų salų grąžinimo susilpnės, todėl mes niekur neskubame. Mūsų diplomato atšaukimas iš Maskvos po Dmitrijaus Medvedevo vizito į ginčijamas teritorijas tėra žaidimas. Jis skirtas Japonijos vidaus rinkai, Japonijos dešiniajai konservatyviajai spaudai, kuri reikalauja ką nors daryti dėl teritorijų susigrąžinimo.

“Veidas”: Turite sunkiai prognozuojamą kaimynę. Ar japonai bijo Šiaurės Korėjos branduolinių grasinimų?

A.K.: Mes nelabai bijome Šiaurės Korėjos. Tai labai maža šalis. Taip, ji turi branduolinį ginklą, bet neturi patikimų technologijų jam gabenti. Šiaurės Korėja elgiasi kaip mažas alkanas vaikas: kai šis nori valgyti, pradeda verkti.

Mes turime geras karines technologijas, tad jų raketas galime numušti. Mūsų laivynas jau apginkluotas naujausia įranga, galinčia numušti daug vienu metu į Japoniją skrendančių raketų. Be to, manau, kad nuo Šiaurės Korėjos grėsmės mus gerai saugo JAV branduolinis skėtis. Tiesa, nesu toks optimistas dėl to skėčio efektyvumo mus saugant nuo Kinijos grėsmės. Tai, kas atsitiko kėsinantis į mūsų pietines salas, mums sukėlė nerimo. Tad dabar vyksta diskusijos dėl karinių mūsų pajėgumų didinimo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...