2011 Rugsėjo 15

Rugsėjo 11-oji per dešimtmetį kainavo penkis trilijonus dolerių

veidas.lt


“Al Qaedos” surengtų atakų tikslas 2001-aisiais buvo kuo labiau pakenkti JAV ir visam Vakarų pasauliui. Tačiau, matyt, net patys teroristai nesitikėjo, kad jų išpuolių padaryta žala bus juntama visą dešimtmetį.

Kol žuvusiųjų artimieji po Niujorko bokštų dvynių atakų raudojo, teroro išpuolių organizatoriai džiūgavo skaičiuodami, kad Žemutiniame Manhatane buvo sugadinta arba sugriauta 1,3 mln. kvadratinių metrų biurų patalpų, o JAV smogtas didžiulis tiek ekonominis, tiek moralinis smūgis.
Vis dėlto tuomet niekas nemanė, kad skaičiuojama bus dar visą dešimtmetį. Tuomet niekas nesitikėjo, kad per ateinančius dešimt metų kovai su terorizmu bus išleista bene 5 trln. JAV dolerių, o vadinamasis pasaulinis karas su terorizmu taip ir nebus baigtas.
Tiesa, per tą dešimtmetį, oficialiais duomenimis, Vakaruose sukliudyta maždaug šimtui teroristinių išpuolių, o šių metų pavasarį po ilgų gaudynių buvo nukautas “Al Qaedos” lyderis Osama bin Ladenas. Tačiau net ir ši pergalė – tik sąlyginė: šimtams kitų teroro išpuolių sukliudyti nepavyko; O.bin Ladeno žūtis iškėlė daug teisinių ir moralinių klausimų dėl vakarietiško teisingumo. Galiausiai pripažįstama: trilijonus dolerių kainavę ir milijonus gyvybių atėmę karai Afganistane, Irake, Pakistane taip ir nedavė išsvajotų rezultatų, o, priešingai, įklampino Vakarų šalis į skolas ir sugriovė jų reputaciją.

Penki trilijonai
Nobelio premijos laureato ir Kolumbijos universiteto profesoriaus Josepho E.Stiglitzo vertinimu, per dešimtmetį karas su terorizmu Vakarų šalių vyriausybėms atsiėjo apie penkis trilijonus dolerių. Kiti ekonomistai nurodo sumą, siekiančią nuo keturių iki šešių trilijonų.
Kas šią sumą sudaro? Karas Irake, pasak specialistų, atsiėjo apie 3 trln. dolerių. Karas Afganistane, kurį, pasak profesoriaus J.E.Stiglitzo, JAV prezidentas George’as W.Bushas norėjo paversti kovos su terorizmu simboliu, bet neįvertino jo sąnaudų ir beviltiškumo, Jungtinėms Valstijoms per dešimtmetį kainavo apie trilijoną dolerių. Šiek tiek mažiau atsiėjo kariniai veiksmai Pakistane.
Dabar jau į atsargą išėjęs JAV kariuomenės generolas, Vest Pointo karo akademijos profesorius Barry McCaffrey teigia, kad viena diena karo Irake ir Afganistane 2008–2009 m. JAV biudžetui kainavo 377 mln. dolerių.
Išsami Brauno universiteto Vatsono instituto atlikta studija skelbia, kad vien Pentagono išlaidos kovai su terorizmu per dešimt metų sudarė 1,2 trln. dolerių. Dar 185 mlrd. dolerių JAV sumokėjo kaip palūkanas už paskolas, kurių reikėjo norint nuolat didinti karines išlaidas. Beje, nuo dabar iki 2020 m. paskolų, paimtų kariniams tikslams, palūkanoms mokėti bus išleista trilijonas dolerių.
“Bloomberg” ekonomistų vertinimu, kova su terorizmu privertė JAV patrigubinti ir slaptųjų tarnybų veiklos finansavimo išlaidas. O jeigu dar pridėsime sumą, kurią grįžę iš karo pensijos bei kitokių socialinių išmokų pavidalu gauna ir dar daugelį metų gaus buvę kariai, sumos padvigubės. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien esamų ir buvusių karių sveikatos apsauga per dešimtmetį jau kainavo 950 mlrd. dolerių.
Skaičiuoti tai, kiek per dešimtmetį Rugsėjo 11-oji kainavo visam pasauliui, imasi ne vienas ekonomistas. Ir tai – ne vien vyriausybių išlaidos.

Išlaidų patyrė ir verslas
Nemenką vaidmenį kovoje su terorizmu per pastarąjį dešimtmetį netiesiogiai suvaidino ir privačios bendrovės. Vienos jų iš to gerokai pasipelnė, kitos patyrė didžiulių nuostolių.
Pavyzdžiui, JAV kariškiai po Rugsėjo 11-osios išpuolių didesnį vaidmenį Irake ir Afganistane patikėjo privačioms bendrovėms, o kontraktų vykdytojų ten kai kada būdavo daugiau negu 260 tūkst. žmonių, ir tai apytikriai prilygo Irake bei Afganistane dislokuotų karių skaičiui. Tarkime, vien kompanija “Halliburton”, su kuria buvo pasirašytas kontraktas dėl darbų Irake, iš JAV vyriausybės gavo 19,3 mlrd. dolerių.
Tačiau daugeliui kitų kompanijų naujas požiūris į teroristinių išpuolių grėsmę kainavo milijardus. Štai knygos “Teroras, saugumas ir pinigai” autoriai Johnas Muelleris ir Markas Stewartas skaičiuoja, kad nemažai išlaidų patyrė ir privatus sektorius: juk po Rugsėjo 11-osios pasikeitė požiūris į saugumą. Nuo teroristų atakų daug brangesnėmis priemonėmis ėmė saugotis skrydžių kompanijos, naftos korporacijos, statybų bendrovės. Iš viso, ekonomistų vertinimu, vien JAV verslininkai per dešimt metų saugumui užtikrinti papildomai išleido 330 mlrd. dolerių.

Nebūtų buvę Rugsėjo 11-osios – nebūtų finansų krizės

J.E.Stiglitzo vertinimu, didžiulės kovos su terorizmu ir saugumo užtikrinimo išlaidos pakirto JAV, o kartu ir kitų šalių makroekonomiką: padidino biudžeto deficitą, įklampino į skolas.
Specialistų vertinimu, du didžiausi JAV galvos skausmai – nedarbas ir biudžeto deficitas – yra kaip tik kovos su terorizmu, karų Irake ir Afganistane pasekmė. “Neabejotinai būtent šie karai lėmė tai, kad vietoje 2 proc. BVP biudžeto perviršio G.W.Busho inauguracijos dieną dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama nežino, kaip mažinti apie 10 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą.
Tačiau pakenkta ne tik JAV ekonomikai. Tarkime, neramumai Artimuosiuose Rytuose, kurių irgi negalima atsieti nuo kovos su terorizmu, pasaulyje sparčiai pakėlė naftos kainas, dėl to didėjo visų vartojimo prekių gamybos sąnaudos.
Didžiosios Britanijos savaitraščio “The Economist” vertinimu, visą pastarąjį dešimtmetį dėl karų Irake ir Afganistane kilusios naftos kainos kasmet “suėsdavo” 25 mlrd. dolerių. O tai dar labiau padidino skurdą, tarkime, Afrikoje. Specialistų vertinimu, 13 skurdžiausių Afrikos valstybių nuosmukis dėl kylančių naftos kainų sudarė 3 proc., o tai daugiau nei visa užsienio teikiama pagalba Afrikos valstybėms.
Esama vertinimų, kad jei nebūtų buvę Rugsėjo 11-osios, nebūtų kilusi ir pasaulinė ekonomikos krizė, o milijardai, sumokami už teroristų gaudynes, būtų netgi sustiprinę ir Vakarų šalių, ir kitų regionų valstybių rinką bei sumažinę skurdą.
Na, o jei patikėtume, kad būtent teroristų ataka 2001-aisiais nulėmė finansų krizę 2009-aisiais, ir suskaičiuotume, kiek dėl jos pasaulyje patirta nuostolių, Rugsėjo 11-osios “kaina” išaugtų dar daugiau kartų.

Pasaulis tapo nesaugesnis?
Vis dėlto ar ši jau dešimtmetį mokama duoklė bent jau atsipirko? Esama nemažai studijų, kuriose bandoma netgi apskaičiuoti, ar kovoti su terorizmu apsimoka. Aiškėja, kad toli gražu ne: išleisti pinigai nesugrįžta, jei skaičiuotume grynai matematiškai. Mat pasaulyje teroristiniai išpuoliai per metus pridaro 17 mlrd. dolerių nuostolių, o štai pastarąjį dešimtmetį bendros pasaulio valstybių išlaidos kovai su terorizmu kainuodavo 200 mlrd. dolerių per metus.
Tad belieka paklausti, gal ne viskas vertinama pinigais. Gal verta mokėti milijardus, kad tik žmonės jaustųsi saugesni? Regis, ir į šį klausimą atsakymas yra neigiamas. “Vien Vašingtonas kuo pavirto – plieniniu miestu aukštomis tvoromis, nusegiotomis stebėjimo kameromis”, – rašo Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel”. Straipsnio autorių nuomone, JAV ir kitose Vakarų šalyse dingo saugumo jausmas, vyrauja nuolatinė išpuolių nuojauta.
Neseniai Vakarų šalyse atliktos nuomonių apklausos rezultatai pritrenkiantys: amerikiečiai ir britai terorizmą laiko net didesne grėsme nei klimato kaita, religinis fanatizmas, karas ar branduoliniai bandymai. Tarkime, kaip didžiausią grėsmę terorizmą įvardija 49 proc. amerkiečių ir 43 proc. britų. Prancūzijoje terorizmo labiausiai bijo 26 proc. gyventojų.
Juolab kad tą baimę kursto ir politikai. Štai prieš kelias dienas, minint Rugsėjo 11-osios išpuolių dešimtmetį, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad kova dar toli gražu nelaimėta, ir gynė savo šalies pajėgų dalyvavimą Afganistano kare. Beje, sausį Vokietijos parlamentas dar 12 mėnesių pratęsė tarp šalies gyventojų nepopuliarią misiją Afganistane, kurioje dalyvauja apie 5,4 tūkst. vokiečių karių.
Nenoriai apie pasitraukimą iš Afganistano kalba ir kitų šalių lyderiai – jiems kova su terorizmu yra savotiškas kovos dėl savo populiarumo laukas, kuriame galima demonstratyviai kovoti su tikromis ir tariamomis blogio jėgomis.
Tačiau Rugsėjo 11-osios pasekmė – ne vien didesnis žmonių nesaugumo jausmas. Teroristams pavyko tarsi nejučia priversti Vakarų pasaulio šalis paminti savo svarbiausius principus, numoti ranka į tūkstančius aukų, griebtis nehumaniškų tardymo būdų, žudyti be teismo ir pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo vėl išdrįsti garsiai pasakyti, kad tikslas pateisina bet kokias priemones.
Buvusi Pakistano ambasadorė JAV Maleeha Lodhi, savo akimis mačiusi dūmų kamuolius, besiveržiančius iš Bokštų dvynių, teigia, kad kraupus buvo ne tik teroristų išpuolis, bet ir JAV atsakas į jį. “JAV atsakas buvo keršto karas. O tai turėjo pragaištingų padarinių Irakui, Pakistanui, Afganistanui – visam regionui”, – neabejoja buvusi diplomatė.
Tarkime, skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį dėl karo vien Irake žuvo apie milijoną gyventojų, 1,8 mln. tapo pabėgėliais, 1,7 mln. – benamiais.

Kiek kainavo kova su terorizmu
3 trln. dol.    Tiek kainavo Irako karas
1 trln. dol.    Tiek kainavo Afganistano karas
1 trln. dol.    Tai palūkanos, kurias už pasiskolintus pinigus, skirtus karams finansuoti, iki 2017 m. privalės sumokėti JAV
16 mlrd. dol.    Tiek pinigų JAV kas mėnesį skyrė karams Irake bei Afganistane
138 dol.    Tiek pinigų kiekvieną mėnesį karams finansuoti sumokėdavo kiekvienas JAV namų ūkis

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...