2010 Lapkričio 07

Paryžius

Rudeniška romantika Prancūzijos sostinėje

veidas.lt

"Veido" archyvas

Triumfo arka

Jis pats sumaniausias flirto meistras. Tad jei bent kartą įkėlėte čia koją, jis darys viską, kad išgautų prisipažinimą: “Paris, je t‘aime”. O tai ištarus beliks svajoti, kaip pas mylimąjį sugrįžti dar ne kartą.

Lėtu žingsniu po greitą miestą

Keliaujant į Paryžių žinai, ko tikėtis. Visi gražiausi miesto vaizdai jau tūkstančius kartų regėti atvirukuose ir romantiškuose filmuose, o dainose girdėti epitetai “magiškas”, “mylimas” ir “išsvajotas” primena, kokį įspūdį apie miestą turėtumėte susidaryti. Tačiau Paryžius tuo ir žavus, kad jo niekada nepažinsite iki galo: tai gudrus miesto ėjimas siekiant, kad svajotumėte grįžti atgal. Juokaujama, kad vien Luvro muziejui apžiūrėti reikėtų bent trijų mėnesių, ką jau kalbėti apie visą miestą.

Tad svarbiausia taisyklė lankantis Prancūzijos sostinėje – neskubėti. Miestą kur kas geriau pažinsite ne išsiruošusi į estafetę po muziejus ar varžybas, kas nufotografuos daugiau bažnyčių, o tiesiog jaukiai sėdėdama parke ir kramsnodama ką tik kepyklėlėje pirktą prancūzišką batoną su sūriu ar vaikštinėdama Senos pakrante.

Pažintis su prancūziška architektūra

Išsiruošusi apžiūrėti miesto garsenybių turite tiksliai žinoti, ką norite pamatyti: antraip tiesiog pavargsite dairydamasi į kairę ir į dešinę, nes abiejose pusėse rasite dailių muziejų, bažnyčių, rūmų ir teatrų. Juk kadaise Prancūzijos karaliai darė viską, kad Paryžius būtų išdidžiausia iš sostinių.

  • Dievo Motinos katedra. Tai vienas ryškiausių prancūziškosios gotikinės architektūros pavyzdžių tiek Prancūzijoje, tiek ir visoje Europoje. Tačiau ne tiek architektūra, kiek rašytojo Viktoro Hugo sukurta istorija apie kupriaus Kvazimodo ir čigonės Esmeraldos meilę vilioja turistus į katedros apylinkes ir kviečia dairytis į jos varpinę. Vidutiniškai per dieną katedrą aplanko net iki 30 000 žmonių, tad jei norėsite patekti į bažnyčios vidų, gali tekti ilgokai pamindžikuoti eilėje.
"Veido" archyvas

Dievo Motinos katedra

  • Triumfo arka. Keliaujantieji po Prancūziją juokauja pavargstantys nuo gausybės triumfo arkų, vis primenančių turistui, kad šis nedrįstų suabejoti buvusių krašto karvedžių ir kariuomenių žygių sėkme. Paryžietiška Triumfo arka, stovinti Eliziejaus laukų gale – antra pagal dydį iš visų išlikusiųjų. Ant arkos sienų iškalti karo generolų vardai, o viduje veikia muziejus, supažindinantis su arkos istorija. Be to, liftu arba laiptais galima užkilti į arkos viršų, o iš ten apžvelgti miesto panoramą.
  • Panteonas. Jis vadinamas šventove, nors su religija ir neturi nieko bendro. Panteone palaidoti Prancūzijos istoriją kūrę ir jos vardą garsinę žmonės: Viktoras Hugo, Marija Kiuri, Aleksandras Diuma, Žanas Žakas Ruso, Volteras ir kiti.
  • Versalio rūmai. Liudviko XIV įsakymu dvi dešimtis metų statyti rūmai – geriausias karališkos prabangos pavyzdys ir tikras absoliutinės monarchijos simbolis. Didžiuliai rūmai ir dar didesni sodai – tarsi ištisas atskiras kvartalas, kuriuose kadaise spręsti svarbiausi šalies ir net pasaulio klausimai: juk būtent čia pasirašyta Versalio taikos sutartis po Pirmoji pasaulinio karo. Ir nors dabar Versalio rūmai labiausiai žinomi kaip turistinė vietovė, jie vis dar tinka ir politiniams tikslams. Iki šiol į kongresą Versalyje renkasi Generalinė Asamblėja ir Senatas, kai prireikia svarstyti Konstitucijos pataisas.
  • Invalidų rūmai. XVII a. pabaigoje pastatytas visuomeninis pastatų kompleksas buvo skirtas karo veteranams gydyti ir slaugyti. Dabar pastatai byloja apie Prancūzijos karų istoriją: čia įsikūrę Armijos ir Istorijos muziejai, o savo amžino poilsio vietą čia rado žymiausias iš karvedžių – Napoleonas Bonapartas. Jo kapas į Invalidų rūmus kasdien sutraukia minias turistų.
  • Eifelio bokštas. Geležinė konstrukcija buvo kurta tik vienai parodai, tačiau pernai atšventė jau 120-ąjį gimtadienį ir virto lankomiausiu miesto turistiniu objektu. Vien pernai bokštą aplankė kone septyni mln. žmonių. Tad jei norėsite pakilti į Eifelio bokšto viršūnę, eilių neišvengsite. Trumpiau eilėse teks stovėti, jei iki antrojo aukšto kilsite laiptais ir tik tada lipsite į liftą. Bet kuriuo atveju, pakilti į bokšto viršūnę kainuos 13,10 eurų.

Rojus muziejų mėgėjams

Paryžių drąsiai galima vadinti muziejų miestu: ne tik dėl muziejų gausos, bet ir dėl svarbos. Būtent čia įsikūrę patys populiariausi muziejai pasaulyje.

  • Luvras. Milžiniškame pastate įsikūręs daugiausiai lankytojų visame pasaulyje sulaukiantis klasikinio meno muziejus. Vien nuo jo dydžio svaigsta galva, tad išsiruošus į Luvrą būtina iš anksto pasidomėti, ką norėsite pamatyti ir kuriuos muziejaus skyrius aplankyti. Didžiausios minios buriuojasi salėje, kur saugoma garsioji Leonardo da Vinčio “Džokonda”. Įdomios senojo Egipto ir Artimųjų Rytų meno kolekcijos, kuriose saugomi tūkstančius metų skaičiuojantys eksponatai. Bilietas į muziejų kainuoja 9 eurus.
"Veido" archyvas

Luvras gąsdina savo dydžiu

  • Didieji rūmai (Grand Palais). Tai svarbiausių Paryžiaus kultūros ir meno įvykių centras: nuo tapybos parodų ir “Chanel” mados kolekcijų pristatymų iki fechtavimosi čempionato. Dabartinis rūmų pasididžiavimas – iki kitų metų sausio galerijose eksponuojama impresionizmo meistro Claude Monet paroda, didžiausia vienoje vietoje surinkta šio dailininko darbų kolekcija iki šiol. Nors paroda dar tik atidaroma, jau tikimasi, kad ji pagerins visus galerijų lankomumo rekordus.
"Veido" archyvas
  • Pompidur centras – šiuolaikinio meno muziejus. Futuristinis pastatas iš stiklo ir plieno visiškai išsiskiria iš prancūziškos architektūros konteksto. Lygiai taip pat, kaip ir jame eksponuojami meno kūriniai: drąsūs, šokiruojantys ir ironiški. Čia rasite tiek puikiai pažįstamų modernistų Pablo Pikaso, Salvadoro Dali, Vasilijaus Kandinskio darbų, tiek pačių naujausių šiuolaikinio meno eksponatų. Įėjimo kaina 12 eurų.
  • Orsė muziejus. Buvusioje traukinių stotyje namus rado žymiausi vieno laikotarpio (1848–1914 m.) meno kūriniai. Klodas Mone, Polis Renuaras, Vincentas Van Gogas, Edgaras Dega, Kamilis Pisaro – tik keletas garsiausių muziejaus eksponatų autorių pavardžių.

Bohemiška dvasia

Jei nusibos žvalgytis į didingus, bet kiek arogantiškus pastatus, jaukumo ieškoti pasukite į siaurąsias miesto gatveles. Jose iš tolo užuosite taip Paryžiui būdingą vidinės laisvės kvapą.

  • Lotynų kvartalas. Universiteto apylinkėse kadaise nenutildavo Lotynų kalba – taip šnekėdavosi akademikai ir jų studentai. Ir nors šios tradicijos čia jau seniai nebesilaikoma, ją tebeprimena vardas – vietovė vadinama Lotynų kvartalu. Čia rasite mielų knygynėlių, meno dirbinių parduotuvių ir mažyčių kino teatrų, o kavinukėse studentai sklaido konspektus ir ruošiasi egzaminams.
  • Monmartras. Laiptai, laiptai, laiptai. Išsiruošus į ekskursiją po Monmartrą pakopa po pakopos teks ropštis aukštyn. Tačiau to verta kiekviena Monmartro gatvelių kartu su mažytėmis daržovių pardotuvėmis, kepyklėlėmis, kavinėmis, menininkų dirbtuvėmis. Monmartras – aukščiausia Paryžiaus vieta. Užlipkite iki pat Šventosios širdies bazilikos ir pasimėgaukite viso miesto panorama iš viršaus.
  • Senos pakrantės. Nesvarbu, žygiuosite kaire ar dešine upės puse, rasite, kuo pasigrožėti. Gėrėkitės vandenyje atsispindinčia miesto panorama, išsiruoškite į pažintinę kelionę laivu ar tiesiog paieškokite suvenyrų ir lauktuvių namiškiams. Ir būtinai pasidairykite po skaitytų knygų turgų. Gerai paieškojus čia galima rasti tikrų lobių: seniai iš prekybos išimtų knygų ar net šimtmetį skaičiuojančių leidinių.

Kaip taupyti laiką ir pinigus

  • Vengiant eilių. Paryžius ištisus metus pilnas turistų. Prisiminkite tai, jei norėsite aplankyti muziejus ar užkilti į Eifelio bokšto viršūnę. Jei nenorite pusės dienos praleisti eilėje, verta atsikelti anksti. Tiesa, vargu ar pavyks pralenkti turistus iš Azijos: šie prie populiariausių muziejų durų rikiuojasi dar likus kelioms valandoms iki jų atidarymo. Kita išeitis: keliauti į muziejų likus vos valandai iki jo darbo laiko pabaigos, kai dauguma turistų jau žengia pro išėjimo duris.
  • Muziejų entuziastams. Jei žinote, kad viešnagės Paryžiuje metu norėsite aplankyti daugiau nei 3-4 muziejus, verta įsigyti muziejų pasą. Su juo nemokamai ir nestovėdami eilėse galėsite aplankyti beveik 60 miesto muziejų ir monumentų. Muziejų pasą galima įsigyti dviem dienoms už 32 eurus, keturioms už 48 eurus arba šešioms už 64 eurus. Ieškokite jo turizmo informacijos centruose, muziejuose bei oro uostuose.
  • Jaunimo privilegija. Žymiausi Paryžiaus muziejai taiko patrauklią akciją: jaunimui iš Europos sąjungos šalių iki 26 metų, įėjimas į muziejus nemokamas. Svarbu su savimi turėti amžių patvirtinantį dokumentą.
  • Transportas. Keliauti po Paryžių galima metro, tramvajais arba autobusais ir jiems visiems galioja tas pats transporto bilietas. Vienas kelionės bilietas kainuoja 1,7 euro, tačiau jei įsigysite 10 kelionių bilietą, sutaupysite, nes jis atsieis tik 12 eurų. Vieną kartą pažymėjus bilietą metro, galite kiek norite kartų keisti metro linijas tol, kol neišėjote iš metro stoties. Keičiant vieną autobusą arba tramvajų į kitą, bilieto žymėti nereikia, jei nuo pirmo pažymėjimo nepraėjo 90 minučių. Taigi net jei keliausite keliais skirtingais tramvajais, galutinį kelionės tikslą galite pasiekti su vienu kelionės bilietu.
  • Maistas. Kavinėse ir restoranuose už pietus gali tekti pakloti ir 15, ir 20 eurų, kava kainuoja apie 2 eurus. Jei užkandžių ieškosite parduotuvėse, rinkitės esančias atokiau nuo lankomiausių objektų: maisto kainos to paties tinklo parduotuvėse skirtingose miesto vietose skiriasi.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...