2016 Sausio 05

Asmenybė

Romantiškasis visatos teoretikas

veidas.lt

Scanpix

Mokslas. Fizikas teoretikas Stephenas Hawkingas – bene populiariausias šiuolaikinis mokslininkas, kurio veikalus veikiausiai skaitė ir perprato tik mažoji dalis visuomenės, bet tai nesutrukdė pačiam fizikui tapti daugelio autoritetu ir kone garbintina asmenybe. Apie ankstyvąjį S.Hawkingo gyvenimą sukurtas biografinis filmas „Visko teorija“ tarsi užantspauduoja nuosekliai kurtą ryšį su populiariąja kultūra.

Mokslininko vardas, asmenybė bei „balsas“ pateko į animacinius filmus, serialus, jis kalbintas satyrinių leidinių ir televizijos programų. S.Hawkingas žiniasklaidoje pristatomas kaip laisvai mąstantis žmogus, turintis gerą humoro jausmą, – taip jis lyg bando nusikratyti bedievio, niūraus tipo įvaizdžio.

Ir tokiam įvaizdžiui yra pagrindo: kai buvo 21 metų, jam diagnozuota amiotropinė lateralinė sklerozė (ALS), dėl kurios sutriko motorinės funkcijos, o jo genialus protas liko įkalintas paralyžiuotame kūne. Gebėjimą judėti praradęs jaunas mokslininkas buvo priverstas atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, o jame iki šiol mąsto apie juodąsias skyles ir galaktikos pradžią bei pabaigą. Tačiau gana tamsus filosofavimas apie greitai Žemę ištiksiančią pabaigą daugeliui skamba romantiškai.

Kas lėmė S.Hawkingo žinomumą, kad jis visuomenės akyse tapo toks ryškus? Neįprastas asmeninis likimas, nes pasaulio dėmesį patraukia tai, kas nekasdieniška, kuo galima stebėtis ar žavėtis. Tačiau neatrodo, jog žinomumas, pelnytas ne dėl mokslinių pasiekimų, o dėl to, kad serga sunkia liga, S.Hawkingui trukdytų. Jis iš savo vardo padarė kultą ir tai jam teikia naudos.

Neseniai paskelbta žinia, kad mokslininkas sieks patentuoti savo pavardę, tai yra paversti ją savotišku prekės ženklu. Britų rašytoja Joanne K.Rowling, futbolo žvaigždė Davidas Beckhamas tai jau padarė, o dabar patentuoti savo pavardę užsimanė ir S.Hawkingas, siekdamas, kad žmonės nenaudotų jo vardo netinkamiems produktams reklamuoti. Prekės ženklas leistų S.Hawkingui įsteigti labdaros fondą, galbūt paremti mokslinius tyrimus fizikos ar neuroninių ligų srityje.

Kembridžo universiteto profesoriaus sumanymą vardą paversti prekės ženklu akademinė visuomenė priėmė ramiai. „Tai asmeninis S.Hawkingo reikalas, nesusijęs su universitetu. Jis ėmėsi priemonių, kad apsaugotų savo vardą ir sėkmę, kurią užsitarnavo“, – teigia Kembridžo universiteto atstovas.

Jei S.Hawkingo prašymas bus priimtas, prekių ženklų eksperto Chriso McLeodo manymu, patentas gali būti vertas milijonų Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Prekės ženklas taip pat galėtų būti naudojamas kompiuteriniams žaidimams, neįgaliųjų vežimėliams, atvirukams ir sveikatos priežiūros įrangai. Vis dėlto neaišku, ar mokslininkas siekia savo žinomumą panaudoti mokslo populiarinimui, ar tai tiesiog gryna rinkodara, noras kompensuoti savo paralyžių ir atskyrimą nuo visuomenės.

S.Hawkingas, kaip teigia jo jaunystės draugai, neskyrė daug laiko matematikos studijoms, bet, neginčytina, buvo protingas ir sumanus. Metęs matematikos mokslus jis ėmėsi to, kas jį išties domino – astrofizikos. Tai buvo lūžis jo mokslinėje veikloje. Netrukus S.Hawkingas parašė knygą, išgarsinusią jo vardą. Rašant „The Brief History of Time“ (Trumpa laiko istorija), išleistą 1988 m., mokslininką konsultavo astronomas ir mokslo populiarintojas Carlas Saganas, kuris padėjo pateikti sudėtingas fizikos sąvokas populiariai, suprantamai neturintiems specialaus išsilavinimo. S.Hawkingas šia knyga sugebėjo atkreipti visuomenės dėmesį į teorijas, kaip visata kūrėsi ir veikia. Didysis sprogimas, visatos amžius ir juodosios skylės – pagrindinės kultine tapusios knygos temos.

Šias sudėtingas sąvokas jis netgi aiškina vaikams knygų trilogijoje apie jaunąjį George‘ą. Pirmoje trilogijos knygoje, pasirodžiusioje 2007 m. (S. Hawkingas ją parašė kartu su dukra Lucy), kuriamas George‘o, kurio tėvai yra retrogradai, besipriešinantys technologijoms, portretas. Berniukas ieško užuovėjos ir supratimo – susidraugauja su fiziku, turinčiu galingą kompiuterį. Taigi padedamas vyresnio kaimyno mokslininko, kuris gali būti S.Hawkingo prototipas, berniukas suranda slaptą raktą į visatą.

S.Hawkingas yra parašęs ir keletą kitų knygų, kurios turėtų sužavėti kosmosu besidominčius asmenis. Jose aptariamos kelionės laiku, kirmgraužos, tamsiosios materijos ir Einsteino teorijos, vis dėlto S.Hawkingo populiarumo viršūnę žymi „The Brief History of Time“. Ši knyga buvo viena pirmųjų plačiajai visuomenei parašytų tiksliųjų mokslų atstovų knygų. Ji pripažinta bestseleriu, per 20 metų parduota apie 10 mln. jos egzempliorių.

Kad knyga pasiektų ne tik knygynų, bet ir oro uostų parduotuvių lentynas, kaip pageidavo pats fizikas, S.Hawkingui teko pataikauti vartotojams. Paraginta iš knygos išbraukti visas lygtis ir palikti vienintelę, kurios mokoma ir vidurinės mokyklos suole: E = mc2. Leidėjai mokslininką įspėjo, kad kiekviena papildoma formulė knygoje nustums pusę skaitytojų, taigi teko paaukoti moksliškumą ir iki galo įvykdyti populiarinimo misiją.

Skaitytojų pripažinimas buvo lauktas ir tikėtas. Žinoma, reklama – visagalė: „The Brief History of Time“ leidimas itin rėmėsi S.Hawkingo atpažįstamumu. Knygą kietais viršeliais puošė didelė mokslininko, sėdinčio neįgaliojo vežimėlyje, nuotrauka. Fizikas knygos santraukoje vadinamas kone pranašu, kurį Lou Gehrigo liga (kitas ALS pavadinimas) pastaruosius 20 metų įkalino paralyžiuje, bet jis sugebėjo pakeisti suvokimą apie visatą.

Kosminio išminčiaus įvaizdis ir vėliau buvo nuosekliai palaikomas žiniasklaidoje. Mokslininkas puikiai suvokė, kad viešumas pelnys bent jo vardo žinomumą, o ar idėjos bus suvoktos – tai jau kitas klausimas. Tačiau net ir patį teoretiką, persisotinusį dėmesio, turėtų nustebinti tai, kad galbūt šiais arba kitais metais prestižinė Niujorko Metropoliteno opera statys spektaklį pagal jo bestselerį. Muziką kuria Osvaldo Golijovas, libretą – Alberto Manguelas. Operos sumanymas priklauso Robertui Lepage‘ui. Šie muzikai – tarptautiniais apdovanojimais įvertinti kūrėjai, bet daugiau apie būsimą pastatymą nėra jokių žinių.

Knygoje „The Brief History of Time“ rašoma apie intriguojančius dalykus, kurie iki šiol yra paslaptis ir patiems mokslininkams. Sritis, kurioje dirba S.Hawkingas, – labai dėkinga: mokslinė fantastika yra ne tik populiariomis tapusių knygų, bet ir Holivudo filmų pagrindas. Fizikas išties gerai užčiuopė, kokios naudos galima tikėtis iš savo tyrimų. Jis ne tik vertinamas akademinėje bendruomenėje, bet ir tituluojamas žinomiausiu šiuolaikiniu mokslininku.

Tiesa, 1999 m. įvyko nelabai malonus incidentas. Žurnalas „Physics World“ atliko 130 fizikų apklausą, per kurią prašyta įvardyti penkis labiausiai fizikos mokslui nusipelniusius asmenis. Albertas Einsteinas minėtas dažniausiai – 119 kartų, Richardas Feynmanas – 23 kartus ir liko septintas, Paulas Diracas buvo aštuntas, gavęs 22 balsais. S.Hawkingas gavo vieną balsą.

Žinoma, yra buvę ir aukštų įvertinimų, bet vietinėje S.Hawkingo aplinkoje: JK Holo universiteto mokslininkas Jeremy Dunningas-Daviesas jį iškėlė aukščiau už Nobelio laureatą P.Diracą, pavadindamas ypatingo mąstymo fiziku.

Lengvai pelnytas populiarumas žiniasklaidoje reiškia, kad teks smarkiau kovoti dėl savo vietos po saule akademinėje visuomenėje.

Nepaisant prieštaringų ekspertų vertinimų, S.Hawkingas sugeba apie labai sudėtingus visatos dėsnius prabilti ne tik paprastai, bet ir šmaikščiai, kurdamas santykį su vartotojiška, išlepinta publika. Tačiau tai, kas dėstoma knygoje apie laiką, nėra vien hipotezės ir atradimai apie kosmosą bei keliones materija. Didžiojo sprogimo teorija iš esmės yra filosofinis, egzistencinis klausimas, atveriantis mokslo, pažinimo ir tikėjimo, religijos priešybę. Jeigu pasitikima Didžiojo sprogimo teorija, tada remiama evoliucijos teorija, o kreacionistinė nurašoma. Tačiau pats mokslininkas yra tvirtai pareiškęs, kad nėra ateistas ir nekvestionuoja aukštesnės galios buvimo, nors tiki ir ateivių egzistavimu. S.Hawkingą galima įvardyti kaip šiuolaikinį romantiką, siekiantį nepažinių tolių ir besižavintį tuo, kas nėra pasiekiama.

Jo vidinę dramą stiprina fizinė negalia – dabar 73-ejų profesorius gali didžiuotis sulaukęs tokio brandaus amžiaus, nors medikai po ALS diagnozės jam žadėjo tik keletą metų. Mokslininkas tapo herojumi, su kuriuo gali tapatintis sunkių ligų kamuojami žmonės visame pasaulyje. Jo sėkmė reiškia, kad paralyžius netrukdo nei siekti mokslinių aukštumų, nei asmeninės laimės. Reikėtų nepamiršti ir to, prie ko prisidėjo S.Hawkingo populiarumas: pasaulis sužinojo apie dar vieną rimtą ligą ir įkvėpė tuos, kurie slaugo ALS sergančius artimuosius arba patys yra pacientai. Ši paslaptinga progresuojanti neurodegeneracinė liga, veikianti smegenų ir stuburo nervų ląsteles, medikams dar sunkiai suvokiama.

Taip pat kirba klausimas, kaip mokslininkas išgyveno taip ilgai, – daugelis pacientų miršta praėjus keleriems metams po diagnozės. Šią ligą tiriantys ekspertai pripažįsta, kad S.Hawkingo atvejis išskirtinis, bet esama ir kitų retų atvejų, kai žmonės dešimtmečius gyvena su ALS. Medikai neturi vieno atsakymo, kas lemia S.Hawkingo ilgaamžiškumą, bet numano, kad tai geros priežiūros ir individualių ligos bruožų rezultatas, arba jo ilgą gyvenimą lėmė tai, kad jis pradėjo sirgti ankstyvoje jaunystėje. Nepaisant to, kad jo ilgaamžiškumo paslaptis neįminta, S.Hawkingo istorija įkvepia tūkstančius žmonių, sergančių šia liga.

Prieš metus socialinėje žiniasklaidoje visame pasaulyje buvo labai populiari akcija „Ice Bucket Challenge“ (Ledų kibiro iššūkis), kurios esmė – apsipilti galvą lediniu arba vėsiu vandeniu, išreiškiant savo paramą žmonėms, sergantiems ALS, ir skleisti žinią apie šią sudėtingą ligą. Nufilmavus savo apsipylimą, reikėjo įpareigoti pažįstamus per 24 valandas padaryti tą patį. Jei jie negali arba nesiryžta išsimaudyti lediniame vandenyje, turi paaukoti fondams, kurie padeda sergantiesiems ALS.

Nors šio iššūkio pats S.Hawkingas negalėjo priimti, nes tuo metu sirgo plaučių uždegimu, už tai jį padarė trys jo vaikai. Akciją palaikė ir JAV prezidentas Barackas Obama, buvęs prezidentas Billas Clintonas, JK premjeras Davidas Cameronas, NBA krepšinio žvaigždė LeBronas Jamesas, paauglių numylėtinis dainininkas Justinas Bieberis ir daugelis kitų žymių bei paprastų žmonių visame pasaulyje. „Ice Bucket Challenge“ kampanija buvo sėkminga, sulaukė pripažinimo, nes atliko savo pagrindinę misiją – šviesti visuomenę.

Taip pat su S.Hawkingo vardu siejamos ir baimės dėl dirbtinio intelekto, juodųjų skylių plėtimosi bei panašios apokaliptinės nuojautos. Mokslininkas nevengia griežtesnės retorikos, taip sėkmingai atkreipdamas dėmesį į save. Žiniasklaidoje jis dažnai minimas kaip autoritetas ar bent įdomią poziciją dėstantis asmuo.

Teoretikas yra kalbėjęs daugelyje televizijų, davęs interviu rimtiems leidiniams, bet mielai pasirodo ir lengvojo žanro žiniasklaidos priemonėse, kuriose daug juokaujama, šaržuojama. S.Hawkingas yra buvęs satyrinio leidinio „Onion“ herojumi, tapo vaizdo žaidimų veikėju, pasirodė populiariuose animaciniuose seriale „Simpsonai“, „Futurama“, nusifilmavo filme „Žvaigždžių kelias“ bei šmaikščių situacijų seriale „Didžiojo sprogimo teorija“.

O filme „Visko teorija“ bandoma kurti psichologinę mokslininko liniją, atskleisti jo asmeninį gyvenimą ir pagrindinius biografijos faktus. Daugelis žiūrovų ir kritikų teigė, kad štai šis filmas atskleidžia žmogiškąją S.Hawkingo pusę, – jis nėra vien šaltas teoretikas, mąstantis apie juodąsias skyles ir kirmgraužas. Vis dėlto brito Jameso Marscho režisuotas filmas gana blankiai pristato ankstyvąjį S.Hawkingo gyvenimą. Tai pernelyg romantizuotas genijaus likimas, kurį iš dalies sunkina isterikė neištikima pirmoji žmona. Juostoje tendencingai kuriami charakteriai, kurie laikui bėgant nekinta, yra statiški ir gana plokšti.

Nepaisant šių akivaizdžių trūkumų, mokslininką įkūnijęs Eddie Redmayne‘as pelnė „Oskarą“ už geriausią vaidybą. Atsiimdamas statulėlę ir sakydamas padėkos kalbą, aktorius šį apdovanojimą skyrė visiems žmonėms, kovojantiems su ALS. O mokslininko žmonos Jane portretą kūrusi Felicity Jones buvo viešai pagirta gyvo jos prototipo – S.Hawkingo pirmosios sutuoktinės, kuri apibūdino vaidybą kaip „stulbinamai įtikinančią“. J.Hawking tvirtino visiškai pasitikėjusi aktore, kuri pagarbiai ir įtikinamai atkūrė jos ir vyro gyvenimą.

E.Redmayne‘as pasakojo, kad prieš filmavimąsi susitiko su fiziku ir kalbėjosi kelias valandas, per kurias šis pasakė vos keletą sakinių. Mokslininkas davė patarimų dėl savo balso tembro ir panašių niuansų.

Po filmo peržiūros S.Hawkingas, kaip nurodė aktorių komanda, žodžiais neišreiškė jokios reakcijos, tik apsiverkė. Aktorė F.Jones pridūrė, kad filmas atskleidžia astrozifiką ne tik kaip sąmojingą, geru humoro jausmu pasižymintį žmogų, bet ir kaip gilią asmenybę.

Filmo kūrėjai pasistengė apipinti mistinėmis detalėmis ir dar labiau sustiprinti įspūdį apie S.Hawkingą. Vienas scenarijaus autorių Anthony McCartenas teigė, kad juosta buvo brandinama kone dešimtmetį ir jos sėkmė gimė ne per naktį. Jis nurodė, kad žavisi S.Hawkingo idėjomis nuo „The Brief History of Time“ pasirodymo, o planai kurti filmą užsimezgė po mokslininko žmonos Jane publikuotų memuarų „Traveling To Infinity: My Life With Stephen“ (Kelionė į begalybę: mano gyvenimas su Stephenu), pagal kuriuos ir buvo kuriamas scenarijus. Kūrėjai norėjo surasti emocinį rakursą, kad žiūrovas galėtų lengvai įsijausti ir tapatintis su mokslininko gyvenimu. Taip ir atsitiko – lengva rinkodaros gudrybė suveikė neblogai.

Pati istorija holivudinė, bet galima ją perskaityti keliais aspektais: moters pasiaukojimas, santykių drama, ko reikia laimingai santuokai, kaip susigyventi su liga ir panašiai – tokie gyvenimiški klausimai turėjo sudominti daugelį S.Hawkingo, kurio idėjos tapusios sentencijomis, sekėjų.

„Visko teorija“ primena kitą panašios sėkmės sulaukusį filmą, kurio pagrindinis herojus – irgi genialus britas. Tai juosta apie kriptografą Alaną Turingą „Vaizduotės žaidimas“, kurioje irgi susitelkiama į dramatines asmenybės linijas, dėmesį nukreipiant į plačiąją auditoriją dominančius faktus: seksualinę tapatybę, karą, socialinius tabu. Lyg ir nujaučiama, kad paprastam žiūrovui bus sunku suvokti „Enigmos“ mašinos principą, tad tam dėmesio per daug ir neskiriama, o pačius esminius dalykus iš A.Turingo, kurio vaidmenį atlieka Benedictas Cumberbatchas, išpeša kvailutės ir naivios asistentės Joanne personažą kurianti Keira Knightley.

Vėlgi užtikrinti pilnas sales bent jau filmo rodymo pradžioje leido tai, kad jis paremtais tikrais faktais. Tai būna lyg jaukas tikrų emocijų išsiilgusiems žiūrovams.

„Visko teorija“ ir „Vaizduotės žaidimas“ daug kuo sutampa: pagrindiniai veikėjai – genijai, kurie sulaukia netikėtų išbandymų, jiems padeda žavios ir atsidavusios moterys, kurios nesugeba rasti laimės su dideliu protu apdovanotais vyrais. Tačiau nepaisant gana nuspėjamų ir trafaretiškų kūrėjų žingsnių, atiduodama duoklė populiariajai kultūrai, visiškai ištrinant pagrindinių herojų nuopelnus mokslui, istorijai ir technologijoms. Esminė klaida, kurią padaro šių dviejų ir apskritai dažnai biografinių filmų kūrėjai, – jie pamiršta asmenybių reikšmę ir išskirtinumą, susitelkdami į geltonajai spaudai įprastas „sensacijas“.

S.Hawkingas daug prisidėjo, kad taptų populiariosios kultūros dalimi, jo sąmoningas žingsnis parašyti knygą apie visatos susikūrimą visiems suprantama kalba buvo reikšmingas. Jis taip pat nevengė parodijuoti stereotipo apie mokslininkus: filmuodamasis serialuose ar pasirodydamas animaciniuose filmuose jis šaržuodavo griežtus, irzlaus būdo, paniurusius tyrinėtojus, nevengė pasišaipyti ne tik iš kolegų, bet ir iš savo ligos, skelbdamas mintį, kad tai – jo stiprybė. Jis pats save pavertė visuomenės veikėju, kurio gyvenimas aptarinėjamas, jis peikiamas ir giriamas, laikomas autoritetu.

Be to, visuomenėje suformuotas astrofiziko, leidžiančio tapatintis su juo kaip su maištingos sielos romantiku, kuris sunkiai pritapo šiame pasaulyje, tipas. Būdamas „ne iš šio pasaulio“, S.Hawkingas žvelgia į kosmosą, kuris savo nepažinumu vilioja daugelį kūrėjų. Vien per pastaruosius metus kino teatruose galima suskaičiuoti keletą filmų apie keliones laiku ir į kosmosą, ateivius: „Tarp žvaigždžių“, „10 tūkstančių dienų“, „Divergentė“, „Po tavo oda“, „Ex Machina“ ir kiti.

Nors šiuo metu naujų teorijų nebekuria, S.Hawkingas tebėra populiarus ir vis dar tituluojamas žinomiausiu šiuolaikiniu mokslininku. Jo niūrios prognozės apie dirbtinį intelektą buria armijas prieš technologijas nusiteikusių žmonių, kurie irgi mano, kad robotai galų gale užvaldys žmoniją ir pavers žmones vergais. Nepaisant to, kad turbūt retas cituojantis S.Hawkingo mintis galėtų paaiškinti, kaip susidaro juodosios skylės, jis pelnytai tapo populiariosios fizikos ginklanešiu, sugebėjusiu savo protą panaudoti ne tik moksliniams veikalams rašyti.

Deimantė Daugintytė

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...