2015 Kovo 24

Elono Musko fenomenas: utopijų kūrėjas ar kitas Jobsas

veidas.lt

Antrepreneris. Pietų Afrikoje gimęs Elonas Muskas į verslą žengė prieš dvidešimtmetį. Jo pirmas didelis projektas, kurį jis pristatė kartu su broliu Kimbalu, – programinės įrangos kompanija „Zip2“, bet jo ryškiausias karjeros pokytis – elektroninė mokėjimo sistema „PayPal“, sulaukusi didelio pasisekimo.

Kai 2002 m. ją už pusantro milijardo dolerių įsigijo „eBay“, jauno verslininko vardas pradėjo ryškiai skambėti pasaulyje. „PayPal“ išleidęs į platesnį pasaulį, Elonas Muskas ėmėsi to, iš ko jis dabar geriausiai atpažįstamas, – logistikos pramonės.

„SpaceX“ ir „Hyperloop“ projektai – grandioziniai ir dažnai vadinami utopiniais, bet entuziastingasis milijardierius geba pritraukti gabių protų ir įtikinti savo idėjomis. E.Muskas pradėjo nuo programinės įrangos, o šiuo metu pagrindinė jo veikla – logistikos plėtra ir inovacijos. Elektromobiliai, daugkartinio naudojimo raketos, viršgarsiniai traukiniai – tik keli išradimai, prie kurių prisilietė verslininkas.

„SpaceX“ yra viena seniausiai plėtojamų vaikystėje vunderkindu vadinto E.Musko įmonių, jos pagrindinis siekis – patobulinti kosmoso tyrinėjimus. Verslininkas nepaiso pasipriešinimo bangos (veikiau tai įkvepia dar daugiau ryžto), neeikvoja jėgų atsikirtinėdamas skeptikams ir buria žmones, dažnai tiesiog studentus, kurie dykai dirba su startuoliu, kad prisidėtų prie „Dragon“ erdvėlaivio kūrimo. Apie transportavimą į Marsą žinoma ne tiek ir daug: sykį socialinėje žiniasklaidoje E.Muskas užsiminė, kad daugiau detalių apie „Dragon“ veikimą bus atskleista 2015 m. pabaigoje.

E.Muskas skraidintų į Marsą profesionalus, o štai verslininkai Nyderlanduose ėmėsi „Mars One“ projekto, kurio misija – siųsti žmones į Marsą ir sukurti koloniją Raudonojoje planetoje. Sumanytojus Basą Lansdorpą ir Arno Wielderį ne vienas kaltina prisiskaičius fantastinių romanų ir tikina, kad utopinis planas sukurti Marse sąlygas gyventi žmonėms pasmerktas žlugti. Nepaisant paslaptingumo, šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje susižavėjo mintimi nukeliauti į Marsą ir siuntė paraiškas.

Dalyvauti „Mars One“ projekte veržėsi apie 202 tūkst. įvairių specialybių bei patirties žmonių, šių metų vasarį iš šios minios buvo atrinkta šimtas – po 50 moterų ir vyrų. Juokaujama, kad mirti į Marsą bus išsiųsti 99 žmonės ir vienas ateivis, nes vienas 38-erių asmuo iš Lenkijos, prisistatęs kaip MK-10, tikina esąs marsietis, atsiųstas į Žemę, tad jis tiesiog grįš į gimtinę. Pasisekė: šis ateivis su džiaugsmu padės kitiems atvykėliams (dauguma jų amerikiečiai bei europiečiai) susipažinti su Raudonosios planetos aplinka. Atkaklūs skeptikai tvirtina, kad net ir po pratybų Žemėje, atmosferos, imituojančios Marsą, sąlygomis, atvykėliai geriausiu atveju išgyvens kelis mėnesius. Vienpusis bilietas į Marsą kiekvienam žemiečiui kainuos apie 6 mlrd. dolerių.

E.Muskas irgi žavisi žmonių kolonijos atokioje planetoje įsitvirtinimu, bet jo misija tikslingesnė nei Nyderlandų verslininkų – jis pirmiausia rūpinasi nuoseklesniu planetos galimybių ištyrimu. Be abejo, tai ir NASA rūpestis, nes ši kosmoso tyrimų agentūra prie „Dragon“ kūrimo finansavimo prisidėjo apie 70–80 proc. Šių metų vasario pradžioje įvyko sėkmingi antrojo erdvėlaivio „Dragon V2“ bandymai – kapsulė buvo paleista iš pakilimo stoties Kalifornijoje ir, mėnesį prabuvusi Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), po kelionės pliumptelėjo į Ramųjį vandenyną šalia Kalifornijos pakrantės.

„Dragon“ vienu metu galės skraidinti septynis astronautus. Verslininkas viliasi, kad po kelerių metų sėkmingų bandymų erdvėlaivis per 15 metų galės atlikti šimtus kelionių.

Kol technika tebėra tobulinama, o realūs skrydžiai – tik siekiamybė, komandai tenka plušėti. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria inžinieriai, yra „Dragon V2“ variklis „SuperDraco“. Jis turi būti galingesnis už „Dragon1“, bet likti lengvas. Komanda turi išspręsti sudėtingus erdvėlaivio prisitaikymo prie erdvės klausimus ir kurti kompleksinę įrangą. Be to, šiame erdvėlaivyje naudojama 3D spausdinimo technologija, bet ne specialus plastikas, o metalas. Įprastai variklio dalys būna virinamos, tačiau dėl to jis būna sunkesnis, ne toks patvarus ir brangesnis. „SpaceX“ pasinaudojo EOS, „SLM Solutions“ ir „Concept Laser“ išbandyta technologija – spausdinti detales 3D spausdintuvu.

Kitas svarbus iššūkis – erdvėlaivio atsparumas karščiui. Tikimasi, jog specialistai taip pagerins apsauginį sluoksnį, kad erdvėlaivis be papildomų tvarkymų galėtų atlikti dešimt skrydžių.

Šių metų pradžioje gana įdėmiai stebėta ir „SpaceX“ sukurtos „Falcon9“ raketos, kuri irgi turėjo pakilti iš Kalifornijos, pristatyti krovinį į TKS ir nusileisti ant plaukiojančios baržos vandenyne, kelionė. Sausį kelis kartus bandyta paleisti daugkartinio naudojimo bepilotį erdvėlaivį: šis sugebėjo tik pristatyti krovinį, bet ne tvarkingai nusileisti ant platformos vandenyje. Bendrovė pripažino nesėkmę ir tą pačią misiją bandė įgyvendinti vasarį, bet ir po trijų kartų idealus nusileidimas nebuvo užfiksuotas.

Tai turėjo būti istorinis veiksmas astronautikos srityje, deja, koją kišo ir vėjuoti orai, ir techniniai nesklandumai. Tačiau reikėtų pripažinti, kad E.Muskas, būdamas perfekcionistas, nebandė užglaistyti iš esmės nepasisekusios misijos: jis skelbė nepavykusių nusileidimų nuotraukas ir trumpai informuodavo visuomenę apie erdvėlaivio problemas.

Viešumas ir sėkmė – neatsiejami dalykai, o fiasko atveju viešumo išvengti dar sunkiau. Nors britas Richardas Bransonas, kurio kompanijos „Virgin Galactic“ komercinis erdvėlaivis „SpaceShipTwo“ sudužo praėjusių metų spalį, per avariją žuvo vienas pilotas, o kitas buvo sužeistas, fenomenaliai išvengė neigiamo dėmesio –  žiniasklaidoje pasirodė tik skurdūs paaiškinimai apie nelaimę. Skelbiama, kad kompanija stato trečią lėktuvą, nepaisant to, kad dar vyksta avarijos tyrimas. „Virgin Galactic“ naują orlaivį tikisi pristatyti šių metų pabaigoje.

Taigi „SpaceX“ kompanijos projektai – ambicingi ir inovatyvūs: jei pavyktų sukurti daugkartinio naudojimo raketą, tai sutaupytų milijonus dolerių, o „Dragon“ erdvėlaivis padėtų astronautams geriau ištyrinėti paslaptingąjį Marsą, po kurį sukiojasi marsaeigiai „Curiosity“ bei senstelėjęs „Opportunity“.

Tačiau E.Muskas svajoja ne vien apie kosmoso užkariavimą – jam aktualu, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie jo veiklą. Ir ne tik. Tarkime, atokiuose regionuose bei trečiojo pasaulio šalyse vis dar opus klausimas – interneto plėtra. Tuo susirūpinę internetinių technologijų gigantai – „Facebook“ bei „Google“, kurie galbūt netgi susivienys, kad drauge kurtų palydovus, aprūpinsiančius interneto ryšiu kuo daugiau pasaulio gyventojų. „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas neatmeta galimybės kartu su „Google“ siekti bendro tikslo, pati kompanija kuria dronus, palydovus bei lazerius, kad kuo daugiau gyventojų įsijungtų į pasaulinį interneto tinklą.

E.Muskas neišradinėja dviračio – jis taip pat galvoja apie palydovus, kurie teiktų interneto ryšį atokiuose pasaulio kampeliuose. Kaip pats verslininkas pasakojo 2014 m. lapkritį, tuo metu buvo tik pradinė palydovų kūrimo stadija, o apie konkrečius planus pasaulis turėtų išgirsti po kelių mėnesių. Kol kas žinoma tiek, kad E.Muskas bendradarbiauja su Gregu Wyleriu iš „O3b Networks“, kuri užsiima palydovų, skirtų interneto ryšiui užtikrinti, plėtra. Ši verslininkų pora žada pristatyti 700 naujų palydovų, bet, kaip ir reikėtų numanyti, E.Muskas savo naujoje idėjoje yra paslėpęs „kabliuką“, kad ji išties būtų kitokia nei visų kitų pasaulio kompanijų.

Jo siekiamas pranašumas – palydovų dydis: maždaug dešimt kartų mažesni už dabartinius E.Musko palydovai sudarys konkurenciją „Google“ palydovams bei balionams ir „Facebook“ dronams. Be abejo, ambicingasis milijardierius sugebėjo dar labiau pakurstyti aistras, pranešdamas, kad internetas, kurį tieks jo palydovai, turėtų būti „nevaržomas“ ir labai pigus.

Nors internetą transliuojantys palydovai nebėra didelė naujovė, milijonų žmonių gyvenimas bus paprastesnis, o gyventojai jausis esantys arčiau pasaulio.

Na, o viršgarsinių traukinių koncepcija primena XX a. pradžią, kai buvo išbandomi pirmieji lėktuvai, dabar tapę neatsiejama keliavimo dalimi. Greitas susisiekimas šiuolaikiniame pasaulyje būtinas. Dabartiniai įprasti keleiviniai lėktuvai pasiekia 900 km/h greitį, o E.Musko sumanyti viršgarsiniai traukiniai galėtų skrieti 1220 km/h. Tai būtų didžiausias pasiekiamas kelionės metu greitis, įprastai jie vežtų žmones 962 km/h greičiu. Anksčiau, dar tik prabilus apie greitųjų traukinių „Hyperloop“ koncepciją, buvo minimi ir didesni greičiai, tačiau artėjant pirmiesiems bandymams neracionalių skaičių teko atsisakyti.

Viršgarsiniai traukiniai yra naujos kartos transportavimo idėja, paremta vakuuminio tunelio principu. Tiesa, tai vėlgi nėra visiškai naujas sumanymas: „Hyperloop“ idėja yra viršgarsinio lainerio „Concorde“, elektromagnetinio pabūklo „Rail-Gun“ ir stalo ritulio hibridas. Viršgarsiniai traukiniai, pagal E.Musko viziją, niekada nepatirs avarijų, nestovės spūstyse ir bus tiesiog ideali susisiekimo priemonė dideliems atstumams įveikti. Be to, tikinama, kad šie kitokio tipo traukiniai kursuos ne pagal tvarkaraštį, o tada, kai sulips keleiviai.

Elektromobilių kompanijos „Tesla Motors“ projektas, kaip ir daugelis pažangesnių idėjų, sulaukė kritikos. Fiziko gyslelę turintys asmenys įspėja, esą išties negalima teigti, jog „Hyperloop“ traukiniai niekada nepateks į avarijas, nes tuneliuose, kad ir kaip tobulai jie būtų įrengti, gali įvykti gedimų, tada sustotų ir eismas. O žaliųjų technologijų bendrovės „Navigant Research“ vyresnysis analitikas Samas Jaffe‘as tvirtina, kad didžiausia šių greitųjų traukinių veikimo kliūtis būtų oro suspaudimo temperatūra. Jis įžvelgia keletą inžinerinių trukdžių, kurie dar nėra išspręsti.

Daugelis kaltina E.Muską degant noru užsidirbti maišą pinigų ir apgailestauja, kad jis nutolo nuo „žemiškesnių“ projektų, tokių kaip „PayPal“. Vis dėlto 2012 m. pabaigoje viešojoje erdvėje paskleista „Hyperloop“ idėja nebuvo numarinta ir „Tesla Motors“ įkūrėjas bei vadovas nežada trauktis. Specialiai greitojo traukinio koncepcijai sukurtas startuolis „Hyperloop Transportation Technologies“ rimtai užsimojo pradėti statyti viršgarsinį traukinį ir išbandyti jį jau 2016 m.

Pirmąją viršgarsinio traukinio versiją žadama statyti Kalifornijoje, Kvėjaus slėnyje, tai yra modelinis miestas tarp Los Andželo ir San Fransisko. Mieste gyventų 150 tūkst. žmonių ir visus juos aprūpintų vien saulės energija. Jame būtų naudojama tik žalioji ir atsinaujinanti energija, generuojama iš vietinės 600 megavatų elektrinės. Iš pradžių siūlyta, kad miestas užimtų 12 tūkst. ha ir būtų pastatytas per 25 metus. Svarstant pasiūlymus erdvė buvo sumažinta iki 7500 ha, 25 tūkst. gyvenamųjų ūkių ir 75 tūkst. gyventojų. Šiame saulės energijos mieste taip pat būtų pramogų rajonas, medicinos centras, teminiai parkai ir lenktynių trasa.

Šio kol kas utopinio miesto idėja verta atskiro dėmesio, bet svarbiausia, kad E.Musko nusamdyta specialistų komanda čia jau kitąmet žada išbandyti greitąjį traukinį.

Beje, „Hyperloop“ projektas 2008 m. buvo atidėtas dėl ginčijamų teisių, aiškinimasis tęsėsi ilgą laikotarpį, tačiau atrodo, kad nauja „Hyperloop“ sistema neturės kliūčių. Pagal naują planą traukinys šiame Kalifornijos mieste neskries taip greitai, kaip manyta, – maždaug 320 km/h vietoj žadėtų 1220 km/h. Tačiau būsimo bandymo tikslas – įrodyti, kad traukinys gali veikti ir mažesnėje aplinkoje. Be to, tai tebus bandomoji versija – galutinė gali smarkiai skirtis.

Taigi, nors „Hyperloop“ veržiasi į priekį, ir ši susisiekimo priemonė bus greita kaip keleiviniai traukiniai, bet pigesnė, didžiausiems Silicio slėnio protams dar teks paplušėti ne tik kuriant, bet ir atremiant kritiką.

Pats E.Muskas garsėja kaip ekscentriškas perfekcionistas, iki paskutinio kraujo lašo išsiurbiantis darbuotojus. Dėl savo užtikrintumo ir genialumo jis ne be reikalo lyginamas su vienu iš „Apple“ įkūrėjų Steve‘u Jobsu. Pačiam „Tesla Motors“, „SpaceX“ vadovui – tai komplimentas, nes prisipažįsta gerbęs S.Jobsą. Pastarasis pristatė pasauliui „iPod“, kuris sukėlė revoliuciją muzikos grotuvų rinkoje, o kur dar „iPhone“ ir „iPad“ naujovės. Po IT giganto vadovo mirties visuomenė sukluso: kas bus ~kitas~ S.Jobsas? Daugelis atsakymą jau turi: E.Muskas. Daugelis 43-ejų metų verslininką mini vienoje eilėje su JAV lėktuvų genijumi Howardu Hughesu, automobilių kompanijos vadovu Henry Fordu, buvusiu „Microsoft“ lyderiu Billu Gatesu.

Atrodo, ir patį E.Muską, nors jo sritis nėra IT įrenginiai, vilioja varžytis su viena vertingiausių šios srities kompanijų. Sklinda gandai, kad savo įmonei jis žvalgosi naujų darbuotojų tarp „Apple“: elektromobilių gamintojas „Tesla“ jau pasamdė apie 150 „Apple“ institucijų darbuotojų. Kompanija esą siūlo 250 tūkst. dolerių atlyginimą ir 60 proc. darbo užmokesčio kilimą. Pats E.Muskas prabilo, kad „Apple“ deda visas pastangas, jog perviliotų jo darbuotojus pas save, bet kol kas tai pavyko padaryti tik su keliais žmonėmis.

Klausantis šių gandų atrodo, kad E.Muskas valdo pačias galingiausias pasaulio įmones, nes jų darbuotojų gviešiasi net „Apple“. Vienas buvusių E.Musko pavaldinių sakė, kad vadovas simpatizuoja „Apple“ kompanijai, žavisi jos įkūrėju S.Jobsu ir jam labai patinka, kai jie yra lyginami.

Šiuo metu verslininko turtas vertinamas 10,5 mlrd. dolerių, o vien „Apple“ verta daugiau nei 700 mlrd. dolerių. Žinoma, kompanija veikia 38-erius metus, per kuriuos nuosekliai kaupė pelną, o E.Muskui 43-eji ir jis vienas įkūrė keletą sėkmingai veikiančių inovatyvių įmonių.

Jei kalbėtume apie bene ryškiausius technologijų srities protus, praėjusiais metais sužibėjo „Alibaba“ vadovas Jackas Ma, kurio vadovaujama elektroninės prekybos kompanija primena kinišką „eBay“ versiją. Tarp turtingiausių žmonių pasaulyje minimas 50-metis J.Ma iškilo vėliau nei E.Muskas, bet jo rizika irgi buvo didelė. Į akcijų biržą žengusi Kinijos kompanija sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo – pirminis viešas akcijų platinimas (IPO) savo apimtimis laikomas stambiausiu pasaulyje. Nevykėlis studentas, iki 1994 m. nežinojęs, kas yra internetas, vėliau tituluotas turtingiausiu Kinijos žmogumi, J.Ma šiemet patyrė ir didelę nesėkmę – prarado 1,4 mlrd. dolerių. Tai buvo rekordinis „Alibaba“ veiklos nuosmukis.

Minint „Alibaba“ ir jos vadovą J.Mą, kaip konkurentą galima išskirti JAV kompaniją „Amzon“ bei jos lyderį Jeffą Bezosą. Jis liko toje vietoje, iš kurios pasitraukė E.Muskas, – elektroninėje erdvėje ir svariai prisidėjo prie internetinės prekybos plėtros.

Negana to, J.Bezosą su E.Musku sieja kosmoso „viruso“ užkratas. „Amazon“ vadovas 2000 m. įkūrė „Blue Origin“, kuri siekia, kad žmonės galėtų vykti į kosmosą. J.Bezoso šūkis – ypač mažos skrydžių kainos ir patikimumas.

Šito trūksta E.Musko mintijimams apie žmonių koloniją Marse: jis lengvabūdiškai pasakoja, kad pats nėra amžinas, tad išėjęs į pensiją mielai mirtų Raudonosios planetos dykumose, nes tai būtų neįprasta. Ashlee Vance‘as, rašantis E.Musko biografiją, minėjo, kad du verslininkai oficialiai yra paskelbę karą vienas kitam dėl užmojų privačiai skraidinti į kosmosą. E.Muskas, būdamas santykinai jaunas, vis dar drebina verslo rinką ir nors nesiūlo išskirtinai genialių idėjų, po „PayPal“ pardavimo koncentruojasi į logistiką, neatsisakydamas kosminio ar bent jau mistinio prieskonio. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad visus laurus (taip pat ir nesėkmes) jis prisiima vienas, idėjas ir projektus pristato individualiai, kurdamas iš savo vardo mitą.

Karą vienas kitam skelbia ne tik milijardieriai. Viena buvusių „SpaceX“ darbuotojų atskleidė, ką reiškia būti vieno įtakingiausių pastarojo dešimtmečio verslininkų pavaldine. Buvusi inžinierė Dolly Singh, šiuo metu ieškanti talentų virtualios realybės technologijų kompanijai „Oculus“, atskleidė, kad E.Muskas, siekdamas tobulumo, išgręžia iš savo darbuotojų viską. Kiekviena nesėkmė kainuoja milijonus, todėl toks vadovo reiklumas nestebina.

D.Singh pabrėžė, kad jos buvęs darbdavys niekada nebūdavo iki galo patenkintas įmonės pasiektais rezultatais, todėl negebėdavo ir pagirti darbuotojų. Su neslepiamu apmaudu kalbėdama apie patirtį „SpaceX“ inžinierė tikina, kad darbo sąlygos kėlė diskomfortą, kuris, jos manymu, neskatina tobulėti, o tik kelia įtampą, kurią nuolat augina E.Musko spaudimas sau pačiam ir aplinkiniams.

Kitas inžinierius, dirbęs „SpaceX“ pastaruosius penkerius metus, užsiminė apie „iškreiptą realybės suvokimą“, kuriuo pasižymi E.Muskas. Ir nors darbuotojas užtikrintas, kad ši įmonė yra bene šauniausia darbo vieta, įspėja visus trokštančius dirbti su E.Musku, kad teks pamiršti darbo valandas, laisvalaikį ir šeimą, nes tam paprasčiausiai neliks laiko. Drakoniškas vadovas šauniausioje darbo vietoje?

Taigi, nors E.Musko asmenybė ir idėjos vertinamos labai įvairiai, jų aktualumas ir svarba šiuolaikiniame pasaulyje abejonių nekelia. Jis tituluojamas ir arogantišku milijardieriumi, kuris išnaudoja darbuotojus, ir antruoju S.Jobsu, kuris pakeitė pasaulį.

Iš sėkmingai veikiančios elektroninės mokėjimo sistemos E.Muskas pasuko į logistiką ir smarkiai surizikavo. Nors realiausias ir daugiausiai palaikymo sulaukiantis sumanymas – elektromobiliai, pastarųjų metų prekyba ne itin džiugino: įmonė pardavė 9834 transporto priemones vietoj 11 200 planuotų.

„SpaceX“ bepilotės daugkartinio naudojimo raketos „Falcon“ bandymai vėlgi nebuvo idealūs, paleidimą teko keletą kartų atidėti, o nuleisti raketą ant vandenyne plaukiojančios platformos nepavyko nei sausį, nei vasarį. „Hyperloop“ koncepcija šiuo metu racionalesnė, bet kol kas pernelyg utopinė, kad lauktų užtikrinta sėkmė.

Ko gero, E.Muskui vertėtų grįžti prie naujų elektroninės prekybos sistemos idėjų kūrimo, kad turėtų atsarginį variantą, jei neišdegtų planai užkariauti Marsą ar bent jau įkurti saulės energija veikiantį miestą Kalifornijoje.

Deimantė Daugintytė

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...