2013 Gruodžio 05

PVM automobiliams pokeris. Kaip pralaimi Lietuva?

veidas.lt

Apie draudimą atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM, Lietuvoje galiojantį nuo 2002-ųjų, yra diskutuota daugybę kartų. Paskutinysis šio klausimo svarstymas vyko spalio 9-ąją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį kartą priėmė nutarimą nepritarti įstatymo pataisoms, galinčioms pastebimai pagyvinti prekybą naujais automobiliais, o drauge prisidėti prie keleto gretutinių problemų sprendimo: racionalaus šalies transporto parko formavimo, eismo saugumo, aplinkos taršos bei mokesčių surinkimo. Tačiau ir tai dar ne viskas. Kaimyninių šalių politikai šiuos dalykus vertina visiškai kitokiu aspektu.

2013-aisiais PVM klausimas buvo patekęs į Latvijos ir Estijos įstatymų leidėjų darbotvarkę. Estijoje PVM mokėtojams yra suteikta teisė naudotis pilna lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita. Čia taip pat, kaip ir Lietuvoje taikomas pajamų natūra apmokestinimas GPM, jei automobilis naudojamas asmeniniais tikslais. Nors toks modelis laikytinas bene racionaliausiu, estai buvo užsimoję padidinti biudžeto pajamas: parlamentą pasiekė PVM įstatymo pataisos, nustatančios 50 proc. atskaitomo pirkimo PVM ribą.

Finansų analitikai pastebėjo, kad tokios ribos nustatymas nebuvo pagrįstas realiais skaičiavimais, koks yra faktinis automobilių naudojimas verslo, ir koks – privatiems poreikiams. Visgi pati ribos nustatymo idėja rodo, kad Estija neketino tapti visiškai panaikinanti teisę į lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitą. Tačiau įsibėgėjus diskusijoms didesnių mokesčių šalininkai patyrė fiasko ir tvarka liko nepakitusi.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, tokią debatų baigtį lėmė palyginamoji analizė, kaip PVM atskaitos draudimas įtakoja naujų automobilių pardavimus.

„1000 juridinių asmenų naujai registruojamų lengvųjų automobilių skaičius Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje nuo ES vidurkio atsilieka maždaug 6 kartus. Visose minėtose šalyse PVM atskaita draudžiame, o transporto parkas – pats seniausias. T. y. šie dalykai neabejotinai susiję, nes verslo įmonės, nuperkančios didžiąją dalį naujų lengvųjų automobilių (Lietuvoje šis rodiklis siekia 90 proc.), stengiasi pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Pagunda tai padaryti tiesiogiai proporcinga nusižiūrėto automobilio kainai. Jokio diskomforto ar papildomų eksploatacijos rūpesčių toks bandymas taupyti nesukuria. Oficialiai skelbiama tvarka, leidžianti mašinai „svetimais“ valstybiniais numeriais viešėti 90 dienų, yra niekinė, nes sienos atviros ir automobilių judėjimas niekaip nekontroliuojamas. Šalys, ignoruojančios šiuos dalykus, tiesiog praranda nemažas sumas įvairių mokesčių, susijusių su automobilio registracija, draudimu, lizingu ar techniniu aptarnavimu. Estai atviru tekstu pasakė nenorį mokestiniais ir administraciniais kaštais apsunkinti įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, ar kitaip komplikuoti galimybes įsigyti naujus lengvuosius automobilius, o tuo pačiu „prilygti“ šiame kontekste labiausiai apgailėtinai atrodantiems kraštams. Deja, Lietuva patenka būtent į tokį sąrašą“, – pastebėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas.

Tuo tarpu Latvijai dar šių metų pavasarį Europos Taryba suteikė leidimą atskaityti 80 proc. patirto lengvųjų automobilių pirkimo PVM. Tokia riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Latvijos atstovų teigimu, vidutinis lengvojo automobilio naudojimas privatiems poreikiams sudaro apie 20 proc. Be kita ko, čia peržiūrėta suma, kurią peržengus automobilis prilyginamas prabangos prekei – PVM galima susigrąžinti nuo 60 tūkst. eurų. Lig šiol tą galėjo padaryti įmonės, mašinai išleidusios ne daugiau 43 tūkst. eurų.

Lietuvoje galimybę susigrąžinti PVM už įsigyjamus automobilius įmonės prarado kaip tik dėl to, kad kai kurie verslininkų piktnaudžiavo įsigyjant prabangias ir su tiesiogine veikla niekaip nesusijusias transporto priemones bei dėl valstybės biudžete, kaip visuomet, žiojėjusios skylės. Tačiau ši problema buvo išspręsta pakoregavus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą – tarnybinių automobilių naudojimą asmeniniais tikslais prilyginus fizinio asmens pajamoms natūra ir apmokestinus GPM bei sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiais. Nepaisant to, draudimas susigrąžinti PVM liko, o lengvuosius automobilius įsigyjančias įmones užgulė dvigubo apmokestinamo našta.

Mokesčių ekspertai iš kompanijos PwC pastebi, kad esama padėtis iš tiesų nelogiška ir neteisinga.

„Draudimas atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM yra aiškinimas tuo, kad neretai jie naudojami ne tik verslo, tačiau ir privačiais darbuotojų tikslais. Tačiau siekiant papildomai apmokestinti darbuotojų gaunamą naudą nėra atsižvelgiama į tai, kad tai daroma neproporcingai verslo vienetų patiriamoms išlaidoms. Daugeliu atvejų didžioji naudojamo automobilio nauda tenka įmonės vykdomai veiklai ir nedidele dalimi – asmeniniams darbuotojų poreikiams, be to, ne visos įmonės apskritai suteikia teisę darbuotojams naudoti automobilius privatiems tikslams. Galiausiai nėra aišku, kodėl tokia nuostata Lietuvoje taikoma tik lengviesiems automobiliams. Neretu atveju įmonių darbuotojai privatiems poreikiams gali naudoti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą, tačiau jų įsigijimui PVM atskaitos apribojimai ar draudimai nėra taikomi“, – konstatavo PwC Mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovė Aušra Miltenytė.

Remiantis kaimyninių valstybių patirtimi, siūlymai Lietuvos PVM mokėtojams suteikti teisę į lengvųjų automobilių įsigijimo ar nuomos PVM atskaitą neturėtų būti atmetami argumentuojant vien biudžeto pajamų netekimu. Bent jau dalinės pirkimo PVM atskaitos suteikimas palengvintų automobilius įsigyjančių įmonių mokestinę naštą. Be kita ko, toks sprendimas padėtų panaikinti šiuo metu susidariusį Lietuvos atsilikimą nuo kaimyninių šalių lengvųjų automobilių rinkos bei sustiprinti savo konkurencingumą.

LAA skaičiavimais, Lietuvoje atsisakius diskriminacinių nuostatų, susijusių su automobilių įsigijimo PVM atskaita, naujų mašinų rinka išaugtų mažiausiai dvigubai.

Svarbu ir tai, kad Europos Komisija yra parengusi ES valstybėms narėms taisykles, kuriomis nustatomos su variklinėmis kelių transporto priemonėmis susijusios išlaidos, kurių pirkimo PVM negali būti pilnai įtrauktos į PVM atskaitą. Pažymėtina, kad šiomis taisyklėmis, kurios turėtų įsigalioti nuo 2015-ųjų, siekiama, kad transporto priemonių pirkimo PVM atskaita būtų suvienodinta tarp visų ES valstybių narių, įgyvendinant ribotos pirkimo PVM atskaitos mechanizmą. Kitaip tariant, EK pripažįsta ir valstybėms narėms rekomenduoja, kad lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita neturėtų būti draudžiama, o tik ribojama dėl naudojimo asmeniniams tikslams.

ES valstybių narių praktika dėl lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitos

 

ES valstybė narė

Pirkimo PVM atskaita

Komentarai

1

Estija

Pilna

 

2

Liuksemburgas

Pilna

 

3

Slovakija

Pilna

 

4

Vokietija

Pilna

 

5

Čekijos Respublika

Pilna/Dalinė

PVM mokėtojai gali atskaityti visą su lengvojo automobilio įsigijimu susijusį pirkimo PVM, jei jis naudojamas tik verslo tikslais.
Jei naudojamas ir verslo, ir asmeniniais tikslais, nustatomas koeficientas, kiek automobilis naudojamas verslo, kiek asmeniniais tikslais.

6

Ispanija

Pilna/Dalinė

Jei įrodoma, kad automobilis naudojamas tik verslo tikslais arba skaičiuojamas suvartojimas privatiems poreikiams – leidžiama pilna PVM atskaita.
Jei naudojama asmeniniais tikslais – atskaitoma 50% pirkimo PVM.

7

Italija

Pilna/Dalinė

Jei naudojama tik verslo tikslais, galima pilna atskaita.
Jei ir asmeniniais tikslais – atskaitoma 40% pirkimo PVM.

8

Airija

Dalinė

Atskaitoma 20% pirkimo PVM.

9

Belgija

Dalinė

Atskaitoma iki 50% pirkimo PVM.

10

Danija

Dalinė

Jei automobilis įsigyjamas lizingo/veiklos nuomos būdu ir daugiau nei 10% automobilio naudojimo skirta verslo tikslams, pagal specialią schemą leidžiama atskaityti 50-70% pirkimo PVM nuo mėnesinės įmokos sumos.

11

Jungtinė Kar.

Dalinė

Atskaitoma 50% pirkimo PVM.

12

Latvija

Dalinė

Atskaitoma 80% pirkimo PVM.

13

Lenkija

Dalinė

Atskaitoma 60% pirkimo PVM, tačiau ne daugiau 6000 PLN.

14

Olandija

Dalinė

Kiekvienų metų pab. PVM mokėtojas turi įvertinti automobilio naudojimą asmeniniais tikslais ir pagal nusistatytą koeficientą patikslinti pirkimo PVM atskaitą.

15

Rumunija

Dalinė

Atskaitoma 50% pirkimo PVM.

16

Švedija

Dalinė

Atskaitoma 50% pirkimo PVM.

17

Austrija

Neleidžiama

 

18

Bulgarija

Neleidžiama

 

19

Graikija

Neleidžiama

 

20

Kipras

Neleidžiama

 

21

Lietuva

Neleidžiama

 

22

Malta

Neleidžiama

 

23

Portugalija

Neleidžiama

 

24

Prancūzija

Neleidžiama

 

25

Slovėnija

Neleidžiama

 

26

Suomija

Neleidžiama

 

27

Vengrija

Neleidžiama

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...