2015 Lapkričio 02

Progresiniai mokesčiai – ištežęs populistinis saldainis

veidas.lt

BFL

Televiziniuose svarstymuose dėl progresinių mokesčių, kuriuos nuo kitų metų siūlo įvesti Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, neliko nepastebėta jo vešli santaklausiška barzda, kurią parlamentaras žadėjo nusiskusti, kai mokesčių reforma pagaliau bus įgyvendinta. Ne vien ši įvaizdžio detalė kelia įtarimą, kad dėl progresinių mokesčių sukeltas šurmulys labiau susijęs su rinkimais, o ne su biudžeto papildymu.

Arūnas BRAZAUSKAS, Aušra LĖKA

Žinia apie A.Syso pasiūlymą kai kam pasirodė netikėta. Tačiau iš archyvinių duomenų galima sudėlioti ilgoką šnekų apie progresinius mokesčius istoriją. 2007-aisiais tikėtasi, kad teikiant kitų metų biudžeto projektą socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama koalicinė Vyriausybė pateiks ir įstatymų pataisas, kurios nuo 2008-ųjų pradžios įteisins progresinius mokesčius.

Tada jokie mokesčių pakeitimų projektai nebuvo pateikti, bet svarstymai apie progresinius mokesčius nesiliovė. Tuometis ir dabartinis finansų ministras Rimantas Šadžius 2008-aisiais žiniasklaidai sakė, kad progresiniai mokesčiai, apie kurių įteisinimą, anot jo, kalbama nuo 2002-ųjų, galėtų įsigalioti nuo 2009 m. pradžios. Kartu jis pasakė ir kitą politiškai svarbų dalyką: progresinių mokesčių įvedimas – tai ne biudžeto pajamų surinkimo didinimo, bet socialinės atskirties ir gyventojų pajamų diferenciacijos mažinimo įrankis.

Kitaip tariant, svarbu ne biudžetą papildyti, o įtvirtinti praktiką, kad daugiau uždirbantieji sumoka daugiau mokesčių.

Konservatoriai – progresinių mokesčių tėvai

Progresinius mokesčius 2009-aisiais neapsikentusi įvedė konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Pagal ekonomikos abėcėlę progresiniais tarifais galima apmokestinti pajamas, nekilnojamąjį turtą; progresyvumas taip pat pasiekiamas įvedus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris kistų priklausomai nuo visų gaunamų pajamų.

Vienas iš mokesčių „naktinės reformos“ vaisių – kintamas NPD. Dabar šis dydis apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje atsižvelgta į visas per metus gautas pajamas, vaikų iki 18 m. skaičių, nedarbingumą. NPD skaičiavimo tvarka nusakyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje.

Atsiribojus nuo išimčių ir išlygų, dabartiniai parametrai tokie: metinis NPD negali būti didesnis negu 1992 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija 3480 eurų; didėjant pajamoms NPD mažėja. NPD skaičiuoklę galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt.

2013 m. pabaigoje vėl pasklido kalbos, kad socialdemokratai rengiasi progresyviai apmokes­tinti pajamas. Galiausiai Seimui buvo pa­teik­tos A.Syso siūlomos įstatymo pataisos, įregis­truotos 2012 m. gruodį ir perregistruotos 2015 m. kovą. Pagal A.Syso planą, kuris turėtų įsi­galioti nuo kitų metų sausio 1-osios, gyventojams, kurių pajamos neviršija 14 tūkst. eurų per metus, būtų taikomas dabartinis 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas; uždirban­tiems nuo 14 iki 36 tūkst. eurų per metus galiotų 25 proc. tarifas, gaunantiems per 36 tūkst. eurų ir daugiau – 40 proc. tarifas.

LRT laidoje „Dėmesio centre“ paprašytas pakomentuoti A.Syso siūlymą finansų ministras R.Šadžius pripažino, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje jau yra – būtent kintamas NPD. A.Syso pasiūlymams ministras nepritarė ir priminė, kad Vyriausybė parengė planą apmokestinti pajamas, gaunamas iš vertybinių popierių bei palūkanų.

Pigus populizmas – norma

Jungtinės Karalystės investicinio fondo „Covalis Capital“ partneris Žilvinas Mecelis ap­gailestaudamas sako, kad tokie politikų žings­niai visiškai nestebina – pigaus populizmo ieško­jimas prieš rinkimus Lietuvoje yra norma.

Finansų ekspertą labiausiai liūdina, kad neatlikta net elementari analizė, ką tokie pasiū­lymai duotų šaliai net žvelgiant į trumpalaikę per­spektyvą. Eksperto manymu, juk ir patys so­cialdemokratai turėtų suprasti, kad šis jų atstovo siūlymas neatitinka jų politikos.

Ž.Mecelio nuomone, siūlymas visiškai ne­ska­tintų uždirbti daugiau. Atvirkščiai, jis skurdi­na didžiąją dalį vidurinės klasės, kuri ir taip ma­ža. Daugiau kaip 1166 eurus per mėnesį Lie­tu­voje tegauna apie 200 tūkst. dirbančiųjų. Li­ku­siems 800 tūkst. dirbančių žmonių, kurie ne­gau­na nė 1000 eurų, siunčiama paprasta žinia: „Už­dirbsi daugiau – atimsime.“ To pasekmė bus didėjantis šešėlis ir emigracija.

Antra, nėra jokio diferencijavimo pagal na­mų ūkio pajamas. Kodėl išlaikantieji tris vaikus turėtų mokėti tiek pat, kiek ir nieko neišlaikantis dirbantis žmogus? Ar tai būdas skatinti gim­s­tamumą ir tautos išlikimą?

Trečia, prisidengiama idėja, esą taip būtų kom­pensuojamas „Sodros“ lubų efektas. Bet „Sod­ros“ lubos bus taikomos tik nuo 7000 eurų per mėnesį. Tiek Lietuvoje uždirba vos keli žmo­nės. Visi kiti ir toliau mokės 34 proc. O 40 proc. pajamų mokestis būtų taikomas jau nuo 2833 eurų per mėnesį.

„Taigi išvada – mokesčiai didės praktiškai vi­siems. O bene 300 tūkst. ne pagal darbo sutartis pajamas gaunančių asmenų ir toliau naudosis landomis bei nuolaidomis (ūkininkai, teisinin­kai, besiverčiantieji su verslo liudijimais, in­dividualios veiklos vykdytojai ir pan.) – jiems ir da­bar taikomos tiek „Sodros“ lubos, tiek su­ma­­žin­ti pajamų mokesčiai“, – pasiūlymo padari­­nius „Veidui“ apibendrina Ž.Mecelis.

Pasak finansų eksperto, kalbant apie platesnę perspektyvą, jeigu jau norime įvesti progresinius mokesčius, gal pirma reikėtų leisti žmonėms uždirbti tiek, kiek Europoje. Juk vidutinis atlyginimas Lietuvoje bemaž keturis kartus mažesnis už ES vidurkį. Visos Europos valstybės kovoja dėl talentų ir darbo apmokestinimą šiuo metu ma­žina – net Prancūzija persvarstys savo drakoniš­kus mokestinius sprendimus. Jungtinė Ka­ra­lystė, į kurią Ž.Mecelis persikėlė iš JAV (kur vadovavo Niujorko investicijų fondo „Zimmer Lucas Partners“ departamentui) seniai tai­ko mažesnius mokesčių tarifus, kad į savo šalį pri­trauktų tų žmonių, kurie daug uždirba.

„Bet, matyt, Lietuvai talentų nereikia – būsime pasmerkti likti pigios darbo jėgos šalimi Eu­ropos užribyje“, – apgailestauja Didžiojoje Bri­ta­nijoje dirbantis lietuvis.

Lietuva nesugeba surinkti mokesčių

Prieš savaitę Briuselyje Europos Komisijos (EK) Ekonomikos ir finansų reikalų direktorato surengtoje konferencijoje dauguma ekspertų kons­tatavo, kad mokesčių reformos visoje Eu­ropoje neatliepia esamų problemų.

EK pareigūnai ir kelių Europos universitetų mokslininkai diskutavo apie mokesčių reformas ir jų politinius aspektus. Kalbėta apie teisingumo ekonomiką, daug pranešėjų akcentavo mo­kesčių naš­tos mažinimą, ypač mažas pajamas gau­nan­tiems asmenims. Tačiau nesigirdėjo, kad mo­kes­čių didinimas daugiau uždirbantiems, ką siūlo Lie­tuvos socialdemokratai, būtų pagrindinė ar re­komenduojama mokesčių pokyčio kryp­­tis.

Mokesčių mažai uždirbantiems našta dažniausiai lengvinama didinant neapmokestinamą minimumą, kas de facto yra progresi­nių mo­kesčių forma. Nuo 2009 m. tokia krypti­mi mo­kesčiai reformuojami ir Lietuvoje.

ES šalių mokesčių sistemų tikroji bėda – tikrai ne tai, ką, kaip įprasta prieš rinkimus, puolė tai­syti A.Sysas. Ne pirmi metai šalys narės, taip pat ir Lietuva, raginamos darbo apmokes­tinimą  mažinti, nes tai trukdo augti ekonomikai ir ma­žinti nedarbą.

EK analitikai apskaičiavo, kad nuo 2014 m. vi­durio iki 2015 m. vidurio devynios ES šalys dar­bui taikomus mokesčius sumažino, dar ke­tu­rios sumažino mokesčius mažiau uždirbantiems asmenims ar kitoms specifinėms grupėms, kilstelėdamos mokesčius didesnių pajamų gavėjams. Ir tik trys šalys (Bulgarija, Lat­vi­ja, Liuk­sem­­burgas) padidino darbo mokesčius.

EK rekomenduoja praplėsti mokestinę bazę (t.y. mokesčių naštą perkelti kitoms sritims, kad ir įvedant vadinamuosius žaliuosius ar nekilnojamojo turto mokesčius).

O svarbiausias dalykas – Lietuvai taip pat – reikėtų gerinti mokesčių surinkimą. EK Eko­no­mi­kos ir finansų direktorato ats­tovas Florianas Wohlbieris atkreipė dėmesį į vis dar didelį skirtumą tarp realiai surenkamų ir teoriškai galimų surinkti mokesčių.

Lietuva čia – prie lyderių: pagal galimo ir rea­liai surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) žirkles mus lenkia tik Rumunija, bet ir jo­je rezultatas šiek tiek geresnis nei prieš me­tus, o Lietuvoje atotrūkis dar padidėjo. Toks ato­­trūkis Lietuvoje maždaug pustrečio karto di­desnis nei ES vidurkis ir net per devyniskart di­desnis nei, pavyzdžiui, Suomijoje.

Tad Lietuvos mokesčių bėda tikrai ne tai, ką siūlo A.Sysas. Kodėl siūlo tai, kas pri­darytų tik žalos valstybės ateičiai?

Atsakymas lengvai nuspėjamas – iki rinkimų liko mažiau nei metai. Konferencijoje Briu­se­ly­je ne vienas kalbėtojas citavo EK pirmininko Jea­no Claude’o Junckerio frazę: visi politikai ži­no, kokių mokesčių reformų reikia, bet nežino, kaip po to būti perrinktiems.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. ... ... rašo:

    Progresiniai mokesčiai būtini, BET – bazuot juos reikia per MMA, o ir laiptelių turi būti daugiau (pirmasis MMA išvis neapmokestinamas). Ir va tuomet turtingieji bus suinteresuoti didinti tą MMA, nes tuomet jų pačių mokami mokesčiai sumažės. Bet – padidėjus MMA, atsiradus laisviems pinigams, pradės vystytis ir smulkusis verslas, o tai jau Valstybei tik pliusas.

  2. Makaronai Makaronai rašo:

    Turtuoliai niekada nesutiko ir nesutiks dalintis. Sysą šis mokestis taip pat paliestų! Todėl netikiu, kad jis bus įvestas. Reiškiu užuojautą mažai uždirbantiems, gerų jums akcijų maximose!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...