2015 Lapkričio 17

Proginės iniciatyvos dažniausiai numiršta rengimo stadijoje

veidas.lt

BFL

3 klausimai Mykolo Romerio universiteto docentui dr. Virginijui Valentinavičiui

– Po to, kai įvyko keletas tarp jaunimo populiarių BMW automobilių avarijų, Seimas vienbalsiai uždraudė jauniems vairuotojams vairuoti galingus automobilius. Kaip vertinate, ar atsitiktinumai turi daug įtakos Lietuvos įstatymų leidybai?

– Tokios įtakos yra. Ypač tai paaštrėja artėjant rinkimams, todėl iniciatyvų greituoju būdu atkreipti rinkėjų dėmesį į vieno ar kito įstatymų leidėjo aktyvumą tik daugės. Pastebėkite: prieš kiekvienus rinkimus kyla tokių proginių įstatymų banga, o po jų – sėkmingai atslūgsta.

Pavyzdžių matome daug: kelios jaunų vairuotojų avarijos su BMV automobiliais – nusprendžiama riboti automobilių galingumą; staiga išgirstame apie sugalvotus apribojimus dėl prekybos centrų veiklos švenčių dienomis.

Kita vertus, tikriausiai Kražiuose įvykusi tragedija padarė įtaką tam, kad nebuvo atidėtas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Mano nuomone, tai teigiamas poveikis.

Vis dėlto tai pasakytina tik apie dalį įstatymų. Progiškumas vis tiek padaro savo juodą darbą ir tokiais atvejais siūlomi įstatymai dažnai nebūna gerai apgalvoti. Tarkim, kiek buvo diskusijų dėl iniciatyvos jauniems vairuotojams riboti vairuojamų automobilių galingumą. Nemanau, kad šis klausimas spėtas nuodugniai išnagrinėti.

Gerai, kad tokių įstatymų iniciatyvų būna kur kas mažiau nei galiausiai priimamų įstatymų. Dalis jų dirbant atsijojami: spėčiau, kad proginės iniciatyvos dažniausiai numiršta rengimo stadijoje arba yra vetuojamos Prezidentės. Daugiau bėdų negu dėl proginių iniciatyvų kyla dėl interesų grupių įtakos įstatymų leidybai. Sakyčiau, dėl to atsiranda didesnė dalis blogų, su visuomenės interesu prasilenkiančių įstatymų. Pavyzdžiui, prieš kokius 5–10 metų įstatymai, nepalankūs alkoholio pramonei, Seime nepraeidavo, taip pat gerai buvo matomas energetikų interesų veikimas… Reikia  Kražių tragedijos, kraupių girtų vairuotojų sukeltų avarijų, kad kažkas pakistų.

– Vadinasi, staigus politikų reagavimas į aktualijas ne visada yra blogas ir gali paskatinti reikalingų pokyčių?

– Taip, kartais tai suveikia teigiamai. Kai susideda tokie dalykai kaip Kražiai, baisi statistika dėl alkoholio suvartojimo ir artėjantys rinkimai, politikai labiau galvoja, už ką balsuoti.

– Ar tai būdinga ir brandžios demokratijos šalims?

– Greitas politikų reagavimas į aktualius įvykius rodo, kad jiems svarbu, ką mano rinkėjai, taigi tokios praktikos pasitaiko ir brandžiose Vakarų demokratijose. Taip politikai parodo, kad gyvena tuo, kas rūpi žmonėms. Čia svarbesnis visai kitas dalykas – įstatymų leidybos kokybė, kuri brandžiose ir „pradedančiose“ demokratijose, kokia yra Lietuva, gali smarkiai skirtis. Kitaip tariant, tikimybė, kad pastarosiose proginių iniciatyvų atvejais pamatysime ne visai kokybišką darbą, didesnė, nes paprasčiausiai skiriasi skirtingų šalių parlamentų darbo kokybė. Lietuvoje apskritai daug įstatymų būna nuolat taisomi ir pertaisomi.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...