2014 Kovo 12

Profesijos, žadančios didžiausius atlyginimus Lietuvoje

veidas.lt


„Veidas“ skelbia sąrašą profesijų, kurių atstovai turi didžiausius šansus uždirbti daugiausiai.

Šiuo metu Lietuvoje brangiausiai atlyginamos siauros specializacijos reikalaujančios specialybės. „Tačiau tai mažina galimybes įsidarbinti, ypač tokioje mažoje rinkoje kaip mūsų. Kiekvienas rinkdamasis profesiją turi sau atsakyti į klausimą, ar nori būti universalus ir už tai gauti galimybę konkuruoti Lietuvos rinkoje, ar specializuotis tam tikroje srityje ir uždirbti daugiau, nei mokama vidutiniškai darbo rinkoje, bet susitaikyti su mintimi, kad įsidarbinimo galimybės bus ribotos ir darbo pasiūlymų teks dairytis kitose šalyse“, – su darbo rinkos realijomis Lietuvoje supažindina Eligijus Kajieta, vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims.
Pašnekovas sutinka, kad rasti aukso vidurį jaunam specialistui šiandien mūsų šalyje nėra lengva: darbdaviai išrankūs ir nori žmonių, turinčių patirties. „Atsirinkdamas darbuotojus Lietuvos darbdavys darbo patirtį naudoja kaip rizikos mažinimo veiksnį, o Vakarų Europos kompanijos jau išmoko, kaip atpažinti žmogų, turėsiantį potencialo vienoje ar kitoje organizacijoje. Gaila, bet darbuotojų samda pagal asmenines savybes Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, taigi specialistai be patirties patenka į užburtą ratą“, – konstatuoja E.Kajieta.
Nors daugelio studentų netolimoje ateityje laukia arši konkurencinė kova dėl darbo vietos, politikos mokslų pirmakursis Lukas Adomaitis bent jau kol kas dėl būsimų darbų nesibaimina. Norimą studijų kryptį vaikinas sako rinkęsis pagal tai, kas jam buvę arčiau širdies, o pragmatinių motyvų – kokio atlygio galės tikėtis po studijų – nepaisęs. „Profesiją visuomet galima pakeisti. Tarkime baigęs politologijos studijas aš galėsiu dirbti žurnalistu, patarėju vienoje ar kitoje ministerijoje, taigi pritaikomumo laukas gana platus“, – savo pasirinkimą motyvuoja būsimasis politologas. Studentas teigia, kad jam pinigai nėra esminis dalykas, daug svarbiau dirbti mėgstamą darbą, kurio jis ir tikisi po studijų.
Ekspertai savo ruožtu sako, kad studijuoti tai, kas patinka, – sveikintinas dalykas, nes dirbdamas nemėgstamą darbą joks žmogus negali būti laimingas. Bet turbūt visi sutiktų, kad čia svarbu ne tik tai, kokį darbą dirbsi, bet ir tai, kiek uždirbsi. Kita vertus, būtina galvoti ir apie tai, kaip savo įgytas žinias pavyks pritaikyti darbo rinkoje.
Personalo paieškos ir atrankos įmonių ,,Alliance for Recruitment” Lietuvoje partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas mano, jog visų blogiausia stoti bet kur, kad tik gautum diplomą, o ypač jį stebina kai kurių jaunuolių požiūris, kad jei norimo darbo gauti ir nepavyks, vis tiek bet kada bus galima „įsitrinti“ į valstybės tarnybą. „Kaip atskleidė atliktas tyrimas, kone pusė visų baigiančiųjų studijas pageidauja dirbti valstybės tarnyboje. Nejau jauni žmonės jaučiasi neįgalūs darbo rinkoje? Nejau jie nėra konkurencingi?“ – stebisi A.Francas.
Pasak Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. Petro Baršausko, norint, jog karjera būtų sėkminga, svarbūs yra keli dalykai: būtina mėgti savo darbą ir jausti pašaukimą, tačiau galvoti ir apie tai, ko reikia, kad būtum paklausus ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir tarptautiniu lygiu. „Šiandien nebepakanka būti geru mechaniku, šalia to būtina išmanyti elektroniką, informacines technologijas, turėti verslo pagrindus. Siekiant tapti specialistu, kurį gaudytų kiekviena įmonė, svarbu atsižvelgti į tarpdiscipliniškumą“, – pataria rektorius.
Atlyginimo dydis gal ir ne svarbiausia, bet labai svarbu. Tad šį kartą bandėme panagrinėti, kokių profesijų atstovai turi daugiausiai šansų gauti didžiausius atlyginimus.
Taigi kokios profesijos šiuo metu Lietuvoje pelningiausios?

Kas uždirba daugiausiai

Remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro 2013 m. bendrosiomis prognozėmis, iki 2020 m. Lietuvoje reikės vis mažiau žemos ir vis daugiau vidutinės bei aukštos kvalifikacijos specialistų. Su tuo linkusi sutikti ir tiesioginės personalo paieškos įmonės „Alpha Consultants“ direktorė Inga Siminonienė.
Ji prognozuoja, kad kur kas didesniais atlyginimais nei šiandien galės džiaugtis asmenys, susieję savo gyvenimą su žemės ūkio, biotechnologijų, nanotechnologijų mokslais, taip pat su medicina, statybos inžinerija, gamybos technologijomis. „Mokslas vis sparčiau žengs į mūsų gyvenimą, taps labiau pritaikomas ir kasdieniškas“, – teigia I.Siminonienė.
„Veido“ duomenimis, solidžiausiais atlygiais šiandien Lietuvoje gali pasigirti lėktuvų pilotai (12–20 tūkst. Lt), jūrų kapitonai (nuo 13 iki 20 tūkst. Lt), IT sistemų architektai (4–9 tūkst. Lt), programuotojai (2,5–7 tūkst. Lt), finansų analitikai (2,5–6 tūkst. Lt), patyrę advokatai (3–7 tūkst. Lt), notarai (5 tūkst. Lt), statybų projektų vadovai (6 tūkst. Lt).
Lyg ant mielių kylančiais atlyginimais pastaruoju metu džiaugiasi ir logistikos sektoriaus darbuotojai: pardavėjų ir pardavimo vadybininkų atlyginimai svyruoja nuo 2300 iki 7 tūkst. Lt per mėnesį atskaičius mokesčius.
Nemaži atlyginimai laukia ir mokančiųjų skandinavų, prancūzų bei vokiečių kalbas: Lietuvoje steigiama vis daugiau tarptautinių klientų aptarnavimo ir paslaugų centrų, kuriuose galima uždirbti 3 tūkst. Lt ir daugiau. Tiesa, psichologiniu požiūriu šis darbas tikrai ne iš lengvųjų.
Šie atlyginimai gali tapti savotišku orientyru, siekiant susivokti, kokios atlyginimų perspektyvos laukia vienos ar kitokios profesijos atstovų. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje tebevyrauja dideli atlyginimų skirtumai netgi tarp identiškų įmonių tame pačiame mieste. Kaip atskleidžia „Hay Group“ tyrimų duomenys, tos pačios specialybės atstovų, dirbančių labai panašų darbą, atlyginimai Lietuvoje gali skirtis net ir keletą kartų. E.Kajietos teigimu, tai lemia net keletas priežasčių: darbo rinkoje vyraujančios specialistų pasiūlos ir paklausos tendencijos, darbuotojų gebėjimas derėtis ir asmeninės kompetencijos.

Uždarbį lemia apgalvoti sprendimai

Kaip tvirtina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslinių tyrimų direktorius Modestas Gelbūda, pažangiose Vakarų šalyse vertinami Lietuvos medikai, matematikai, informatikai, fizikai, biotechnologai, krepšininkai ir kai kurių inžinerinių krypčių specialistai, o kad užsienio įmonės veržtųsi į Lietuvą samdyti mūsų vadybos ar ekonomikos specialistų, tuo labiau tyrėjų ir mokslo daktarų, kol kas pastebėti neteko.
„Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žinau vos du atvejus, kai daktaro laipsnį apsigynę Lietuvoje vadybos srities tyrėjai išvažiavo dirbti į pažangių šalių universitetus. Akivaizdu, kad Lietuvos socialinių mokslų srities mokslininkai ir tyrėjai tokios paklausos neturi, ir aš manau, jog tai atskleidžia kompetencijos realybę“, – be užuolankų apie nekokias socialinės krypties specialistų perspektyvas pasauliniame kontekste kalba trylika metų garsiausiuose užsienio universitetuose praleidęs tarptautinio verslo ir vadybos mokslų daktaras M.Gelbūda.
Tokia padėtis susiklostė todėl, kad sovietmečiu tikslieji ir gamtos mokslai Lietuvoje buvo stipriai plėtojami, siekiant neatsilikti nuo Vakarų, o socialiniai mokslai, atvirkščiai, judėjo priešinga kryptimi ir buvo palikti grimzti atsilikimo liūne.
Apie liūdnas, o gal net tragiškas socialinės pakraipos profesijų atstovų perspektyvas kalba ir A.Francas: „Nesakau, kad socialinių profesijų atstovai išmirs badu, tačiau neradę darbo susikraus daiktus ir emigruos. Prarasime juos kaip piliečius ir mokesčių mokėtojus, ateityje jie neras darbo Lietuvoje. Dėl šios priežasties itin svarbu šiandien dar mokykloje besimokantiems ateities darbuotojams teisingai susidėlioti prioritetus: rinktis ne tai, kas lengviausia, o tai, kas garantuotų darbo vietą. Juk tiksliojo profilio specialistai praktiškai visada žino, ką veiks po studijų, o apie humanitarinį profilį pasirinkusius studentus to negalima pasakyti.“
Na, o laimingiausius karjeros bilietus ištraukia tie žmonės, kurie, kaip sako I.Siminonienė, geba įsiklausyti į save. Rinktis madingą studijų kryptį ir tikėtis gero atlyginimo, pasak jos, tolygu pasmerkti save iš anksto. „Dar ne taip seniai buvo madinga studijuoti verslo administravimą, daugelis jaunuolių šią kryptį rinkosi nė nesusimąstę, o šiandien daugelis jų dirba administratoriais. Nuo per didelio susidomėjusiųjų skaičiaus ši specialybė netapo labiau apmokama, kaip, beje, ir apskaitininkų“, – tendencijas komentuoja ekspertė.
Ne pirmus metus mokinius būsimos karjeros klausimais konsultuojanti Dalia Gaidamavičiūtė neabejoja, kad geri pinigai ateina tuomet, kai veiki tai, ko iš tiesų norisi. Kitaip sakant, nepralenkiamam savo srityje galima tapti tik tuo atveju, jei savo darbą dirbi su didele aistra.
Konsultantė atkreipia dėmesį, kad apie profesinius lūkesčius vyresniųjų klasių moksleiviai ne visuomet kalba adekvačiai: „Daugeliui mokinių atrodo, kad rinktis tokią profesiją, kaip suvirintojo, yra gėdinga, mokiniai samprotauja, kad geriau jau dirbti statybininkais Norvegijoje.“
Šiuo atveju karjeros konsultantai ragina jaunimą stiprinti savo geriausius gebėjimus ir „netempti“ to, kas jiems netinka ir nepatinka. Tačiau į tokius patarimus įsiklauso ne visi. „Dabar visi, gabūs tam ar ne, pasirengę tapti programuotojais ir IT specialistais. Mokiniai būgštauja, kad pasirinkę vadybininko, teisininko, ekonomisto ar žurnalisto kelią bus priversti dirbti prekybos centrų kasose. Bėda ta, kad informaciją jie priima tiesiogiai, o neturėdami su kuo pasitarti, apsisprendžia be gilesnių įžvalgų“, – sako D.Gaidamavičiūtė.
Personalo atrankos ir darbuotojų paieškos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sutinka, kad IT specialistai šiandien išties vieni paklausiausių darbuotojų: vos pradėję dirbti jie jau gali džiaugtis 3 tūkst. Lt atlyginimu atskaičius mokesčius, o po kelerių metų alga neretai šokteli ir iki 6–7 tūkst. Lt. Kaip vieną perspektyviausių sričių pašnekovas mini ir interneto rinkodaros analitiką, tačiau pabrėžia, kad kitų sričių specialistai, palyginti su IT sektoriumi, tokias sumas uždirba sulaukę kur kas brandesnio amžiaus. Vis dėlto geru ir daug uždirbančiu programuotoju tampa toli gražu ne kiekvienas tokias studijas baigęs žmogus.
Remdamasis sukaupta patirtimi K.Blaževičius mano, kad labiausiai profesinėje srityje laimi tie, kurie po baigtų studijų neatmeta galimybės gyvenime veikti ką kita. „Kartais reikia pažvelgti tiesai į akis ir pakeisti profesiją nesijaučiant dėl to kaltu ar neatsakingai pasielgusiu žmogumi“, – svarsto K.Blaževičius.
Iki galo nesusivokus, kuri studijų kryptis išties domina, karjeros konsultantai pataria studijas kuriam laikui atidėti. „Patariame neskubėti renkantis profesiją, geriau jau dar metus pagalvoti, paieškoti savęs, bet Lietuvoje tai nėra taip paprasta. Mokiniai gal ir sutiktų, tačiau pasigirsta abejonių, kad tėvai jų nesupras. Vis dėlto matome, kad visuomenės požiūris pamažu kinta“, – džiaugiasi D.Gaidamavičiūtė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Saulius Saulius rašo:

    smarkaii zurnalistai dar nesuvokiat kokie specai uzdirba 10000lt i men ramiai,ir tokiu pilna


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...