2014 Vasario 13

Profesijos, nebeturinčios ateities

veidas.lt


Savaitraštis „Veidas“, remdamasis Lietuvos ir užsienio ekspertais, pateikia prognozes, kokių studijų programų verčiau nesirinkti, nes jas baigus gresia nedarbas.

Vilnietė Jolanta su nerimu laukia vasaros, kai dukra baigs psichologijos studijas, o jaunėlis sūnus laikys valstybinius brandos egzaminus ir rinksis būsimąjį kelią. Pradinių klasių mokytoja dirbanti išsituokusi moteris viena nepajėgs išlaikyti trijų suaugusių žmonių, jei jos vyresnėlė neras gerai mokamo darbo pagal įgytą specialybę. O ką patarti jaunėliui, moteris nebežino.
„Kai dukra prieš šešerius metus rinkosi, kur studijuoti, galvojome ir apie tai, ką vaikas norėtų veikti ateityje, ir apie tai, kam yra gabus, taip pat analizavome Lietuvos darbo rinką, kokių specialistų reikės ateityje. Remiantis 2008 m. įsidarbinimo galimybių barometru, psichologai turėjo itin daug galimybių dirbti pagal įgytą specialybę. Šiandien viskas apsivertę aukštyn kojom: Lietuvoje rasti darbą jaunam, patirties neturinčiam psichologui beveik nėra šansų“, – nuogąstauja pašnekovė.
Ir iš tikrųjų, jei palygintume 2008 m. (kai mūsų pašnekovės Jolantos abiturientė dukra, kaip ir dauguma šiemet universitetus baigsiančių jaunuolių, rinkosi studijas) bei 2014 m. Lietuvos darbo biržos parengtus paklausiausių ir nepaklausiausių specialistų sąrašus, pamatytume, kad prieš šešerius metus psichologams, socialiniams pedagogams, elektros inžinieriams, mechanikos inžinieriams, draudimo bei reklamos vadybininkams darbo pasiūlymai voliojosi po kojomis, o šiandien jų žinių niekam nebereikia.
Iš visų šiandien mažai šansų įsidarbinti turinčių specialistų tik būsimi pradinio ugdymo pedagogai žinojo, kad pasirinkus šią studijų programą ateitis – labiau nei miglota, nes jau tada dėl mažėjančio gimstamumo nebereikėjo tiek pradinukų mokytojų, kiek jų reikėjo prieš dešimtmetį.
Taigi prieš šešerius metus, be minėtų pradinukų mokytojų, mažiausiai galimybių įsidarbinti turėjo agronomai, gyvulininkystės specialistai, miškininkai, žemės ūkio mašinų technikai. O štai šiandien tarp potencialiausių bedarbių atsidūrė biurų administratoriai, teisininkai, socialiniai darbuotojai ir socialiniai pedagogai, pradinukų ir ikimokyklinukų pedagogai, ekonomistai, turizmo vadybininkai, kineziterapeutai bei psichologai.
Tiesa, vienintelė institucija, pateikianti darbo rinkos prognozes mūsų šalyje, Lietuvos darbo birža sudaro vos vienų metų prognozę. Taigi kitąmet nepaklausiausių specialistų sąrašas gali būti stipriai pasikeitęs. Bet jauni žmonės negali tysoti ant sofos ir laukti. O ir darbdaviai, rinkdamiesi darbuotojus, šnairuoja į tuos jaunuolius, kurie ne tik neturi darbo patirties, bet dar ir nerado darbo iškart po studijų.

Ugdome pesimistus
„Netveriu apmaudu, kad mūsų Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų atstovai yra tokie kinkadrebiai ir jauniems žmonėms nedrįsta pasakyti visos tiesos: daugelio aukštųjų mokyklų rektoriai bei profesoriai tegalvoja apie save, kaip išsaugoti darbo vietą ar išsilaikyti iki pensijos, ir visiškai nemąsto, kad rinkai parengia dažnai visiškai nereikalingus specialistus. Su daugelio mūsų universitetų studijų programų diplomais gali nebent Norvegijos žvejų ūkiuose žuvims pasakas sekti. Ateities ekonomikai reikalingus specialistus rengia vos vienas kitas fakultetas, – piktinasi Jolanta, dviejų jaunuolių mama. – Na, o bet koks individualizmas, iniciatyvumas, verslumas sužlugdomas dar ankstyvoje vaikystėje – pradinėje mokykloje arba progimnazijoje. Todėl siekinių neturintys, tikslo nematantys ir mokyklose gniuždomi vaikai yra nelaimingi, pesimistai, o jau suaugę skuba pabėgti iš Lietuvos.“
Iš tikrųjų, pasak darbo paieškų bendrovės UAB „Manager.lt“ vadovo Aro Mileškos, Lietuva yra lyderė pagal darbo nerandančių žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, nes valstybiniai užsakymai labai silpni, o ir nepagrįsti bent dešimties metų ateities skaičiavimais; be to, aukštosios mokyklos orientuojasi ne į rinkos poreikius, bet į jaunimo įnorius. Na, o patirties neturintys jaunuoliai svarsto tik apie viena – lengvesnes studijas, dažniausiai socialinių mokslų. Deja, šios krypties specialistų perprodukcija akivaizdi visame pasaulyje.
Vis dėlto švietimo ir mokslo ministras dr. Dainius Pavalkis teigia, kad kitaip nebus – ministerija detalaus profesijų žemėlapio nerengs, nes esą tai kitose šalyse nepasiteisino. Viena, ką ministras patarė jaunimui, – rinktis fizinių, technologinių ir biomokslų studijų programas, o aukštosioms mokykloms būti lankstesnėms ir imtis modulinių studijų, kurios leistų operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius.
Šis ministro siūlymas išties puikus. Bet, kaip pastebi Švietimo mainų paramos fondo projektų vadovė Ieva Mizgeraitė-Mažulė, reta mūsų aukštoji mokykla leidžia studentams patiems rinktis modulius ir, atsižvelgiant į tai, kokių reikės kompetencijų, tarsi iš “Lego” kaladėlių susidėlioti būsimą studijų programą. „Modulinės studijos, kurias iš viso srauto pasirenka vienas ar du studentai, aukštosioms mokykloms per brangiai kainuoja. Nors Skandinavijoje tai jau įprasta, nieko nestebinanti praktika“, – pastebi pašnekovė.
O štai Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Ugdymo karjerai skyriaus vedėja Danutė Talačkaitė bei „Manager.lt“ vadovas A.Mileška mano, kad tol, kol Lietuvoje nėra profesijų žemėlapio, rinkdamiesi studijas jaunuoliai turėtų pasidomėti, kokių ateityje reikės specialistų kaimyninėse, ypač gerokai už mus labiau išsivysčiusiose ir ekonomikos madas diktuojančiose šalyse.

Po penkerių metų išnyks apie šimtą šiandieninių profesijų
Pasaulinis darbo paieškos portalas „Careercast.com“, įvertinęs 200 profesijų pagal jų darbuotojų patiriamą stresą ir pavojus, rinkos perspektyvas, sukuriamą pridėtinę vertę bei gaunamą ir 2020 m. prognozuojamą gauti atlygį, sudarė perspektyvių ir jau netolimoje ateityje išnyksiančių profesijų žemėlapį. Nekenčiantieji žurnalistų ir žiniasklaidos gali triumfuoti – labiausiai nereikalinga ir nykstanti ateities profesija yra žurnalisto. Jau 2020 m. visiškai išnyks spaudos, o netrukus – ir televizijos bei radijo žurnalisto profesija. Mat žiniasklaida persikels į internetą ir žurnalistų reikės keleriopai mažiau, nei reikėjo anksčiau.
Bet jaudintis turėtų ne tik žurnalistai. Amerikiečiai darbo rinkos analitikai pastebi, kad jau per ateinančius penkerius metus, taigi iki 2020 m., dėl aukštųjų technologijų skverbties į visas ūkio šakas išnyks arba kardinaliai pasikeis pusė šiandien egzistuojančių darbo vietų.
O jau 2045 m., pasak Oksfordo universiteto analitikų, visas pasaulis bus pamiršęs apie 45 proc. šiandieninių profesijų. Ir tai ne futuristiniai svaičiojimai, bet rimtų ekspertų ateities dėlionė.
Dėl interneto teikiamų galimybių tuoj pat išsiųsti ir gauti laišką ar sveikinimą sumažės ne tik laiškininkų ir visų pašto siuntų paskirstymo grandžių darbuotojų – pasirodo, ateityje nebereikės ir daugumos bankų tarnautojų. Jau po šešerių metų kiekvienas būsime savo paties asmeninis bankininkas, o bankų skyrių darbuotojai tilps kioskų tipo statiniuose. Šiandien tik stambiuose didžiųjų prekybos tinklų centruose esančios savitarnos kasos dar po kelerių metų ims vyrauti, taigi nebereikės ir kasininkų. IT specialistams sukuriant vis patogesnes mokesčių apskaitos programas patys tvarkysime ir savo mokesčių apskaitą, taigi šios profesijos atstovams irgi bus labai keblu rasti darbą susitraukusioje rinkoje. Praeitimi reikėtų vadinti ir skaitiklių duomenų surašinėtojų darbą, nes absoliučiai visų komunalinių paslaugų – vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjai jau netrukus visus duomenis matys nuotoliniu būdu.
Iš esmės nebereikės jokio rankų darbo ir tiksliosios technikos, automobilių bei laivų statybos pramonės šakose. Po šešerių metų daugybę operacijų pramonėje atliks ar kontroliuos robotai. Gal ne 2020-aisiais, bet po kokio dvidešimtmečio nebereikės taksi bei asmeninių vairuotojų, nes automobilius valdys taip pat robotai.
Beje, Japonijos automobilių gamybos koncernas „Nissan“ paskelbė ambicingą tikslą – jau 2020 m. masiškai gaminti automobilius, kuriems nebereikės vairuotojo. O žvelgiant plačiau sumažės ir kitų darbo vietų: automobilių aikštelių projektavimo, įrengimo bei priežiūros specialistų, nes be vairuotojo važiuojantis išmanusis automobilis, išlaipinęs keleivį, pats nuvažiuos ir atsistos užmiestyje ar automobilio savininko garaže, o kai reikės, atvyks paimti šeimininko.
Jei pakol kas ši idėja atrodo utopinė ir sunkiai įtikima, tuomet pagalvokime apie tai, ką mūsų gyvenime pakeitė išmanieji telefonai. Juk šiandien išmanusis telefonas ne tik atstoja telefoną, kompiuterį, žadintuvą, fotoaparatą, nuolaidų kortelę, žemėlapį, laikraštį, žaidimų draugą, parkomatą, greitojo maisto užsakymų priėmėją, bet tapo ir asmenine pinigine – net už įsigytą brangų pirkinį, pavyzdžiui, automobilį, galima atsiskaityti telefonu, pasirašyti įvairiausius dokumentus irgi galima telefonu…
Taigi automobilių pramonės pokyčiai iš esmės pakeis ir kitas sritis: projektavimo, urbanistikos, statybų, o ir apskritai pakeis miestų dizainą. Be to, svarstoma, kad išmanieji automobiliai vairuos kur kas saugiau nei žmonės, todėl įvyks mažiau eismo įvykių. Tad draudimo ir žalų specialistų taip pat laukia nerami ateitis.
Atgyvena tampa ir pataisos bei įkalinimo įstaigų, probacijos, tai yra lygtinio paleidimo, specialistų rengimas. Jų darbą atliks kompiuterizuotos sistemos ir įvairios mikroschemos. Mažiau darbo rankų reikės ir karo pramonei, nes ji taip pat perorientuojama į technologijas, valdomas be žmonių.
Ramiai snausti ir vartyti senus konspektus nebegalės nei mokyklų mokytojai, nei universitetų profesoriai – nemažai mokymosi taip pat persikels į internetą. Įdomu, kad garsieji pasaulio universitetai – Harvardo, Jeilio, Prinstono jau šiandien siūlo nemažai galimybių norintiesiems studijuoti elektroniniu būdu. Vaikai ir jaunuoliai jau šiandien gali gilinti žinias, stebėdami virtualias pažangiausios pasaulio profesūros paskaitas.
Pasaulio universitetų reitingų autsaideriai, kaip ir bendrojo ugdymo mokyklos, dar delsia mokyti nuotoliniu būdu. Bet, analitikų akimis, 2020-ieji yra ta riba, kai teks arba kelti savo pamokas į visiems prieinamą internetinę erdvę, arba eiti į istorijos šiukšlyną.
Kaip apibendrina ir A.Mileška, ir VšĮ Studijų užsienyje centro vadovė Žaneta Savickienė, artimiausiu metu svarbiausia taps ne pats konkrečios srities diplomas, o aukštųjų technologijų išmanymas. „Deja, mūsų jaunimas šiuo požiūriu nėra konkurencingas, nes galimybes studijuoti tai, ko reikės ateities ekonomikai, užkirto profiliavimas. Galbūt kai kurie jaunuoliai ir norėtų studijuoti fizinius, technologinius, gamtos mokslus, bet būdami abiturientai supranta, kad negalės, nes matematiką, fiziką ar chemiją mokėsi tik B lygiu“, – teigia Ž.Savickienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Realistas Realistas rašo:

    Siame simtmetyje paklausiausia liks finansinio machinatoriaus specialybe

  2. Daiva Daiva rašo:

    atrodo, visi persikvalifikuosim į bedarbius ir pašalpų gavėjus

  3. Anonimas rašo:

    nebebendrausime, nebesportuosime, tik sedesim prie PC ir klausysimes virtualių paskaitų. nebegalėsime diskutuoti ir paklausti. filosofija mirs. pažanga sustos. žmonija nužmonės.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...