2012 Liepos 03

Privilegijos rizikuoti – visiems

veidas.lt

Šeima, draugai ir kvailiai dažniausiai tampa pirmaisiais naujo verslo rėmėjais. Tačiau internetas, paįvairinęs daugelį mūsų gyvenimo sričių, revoliucionuoja ir investavimo bei skolinimosi tradicijas.

Amerikos ir Didžiosios Britanijos vadovai vis dažniau akcentuoja besikuriančio ir smulkaus verslo svarbą ekonomikai. Smulkus verslas sukuria apie 60 – 70 proc. darbo vietų ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse narėse. Tačiau bankams vis mažiau investuojant į rizikos kapitalą, valdžios galvos liberaliau žvelgia į sparčiai internete besivystančias inovacijas investicijų srityje. Kokias inovacijas? Kaip toli jos yra pažengę? Kokios perspektyvos?

Kickstarter – internetinė platforma, viena didžiausių ir bene viena pirmųjų tokių investicinių alternatyvų pavyzdžių. Trejus gyvavimo metus pažymėjusi, Amerikoje įkurta sveitainė nuolat muša rekordus: pritraukiant vis daugiau smulkiųjų investuotojų, norinčių prisidėti prie idėjų įgyvendinimo. Vienas paskutinių sėkmingiausių projektų – sumanusis laikrodis Pebble, kuris per Bloototh funkciją jungiasi su iPhone ir be to, kad rodo laiką, taip pat galima skaityti žinutes, ar sužinoti, kas skambina. Laikrodžio sumanytojas pristatė idėją Kickstarter investuotojams prašydamas 100 tūkst. dolerių: po dviejų valandų norima suma jau buvo surinkta, o mažiau nei per mėnesį į projektą buvo investuota apie 10 milijonų dolerių. Kur kabliukas? Mainais už 99 dolerius investuotojai gauna po laikrodį; iš esmės tai, ką pasiūlo verslininkas. Toks masinis investavimas, plačiai žinomas kaip crowdfunding, per Kickstarter iš viso pritraukė beveik 500 mln. litų. Tiesa, idėja nesvetima ir Lietuvoje: internetinė platforma Burės suteikia galimybę investuoti į bendruomenei naudingus projektus, pavyzdžiui, vaikų darželio plėtrą, mainais už atžalos globą naujoje grupėje.

Tarpinis taškas tarp investuotojų ir verslo idėjų autorių, Kickstarter, tapo atspirtimi vystytis sudėtingesnėms finansinėms alternatyvoms. Inovacijos plinta domino principu: kuriasi naujos tarpininkaujančios platformos skirtingiems investuotojų ir skolininkų interesams tenkinti. Kickstarter kilo iš internete įkurtų labdaros svetainių. Vėliau atsirado platformos, per kurias smuklūs investuotojai gali paskolinti privatiems asmenims (Zopa, D. Britanija). Alternatyva patraukli abiems pusėms: greiti pinigai mainais į aukštesnes palūkanas nei siūlo bankai (Zopa metų vidurkis 5.6 proc.). Iš to išaugo alternatyvos, per kurias galima skolinti ir smulkiajam verslui (Funding Circle, D. Britanija). Viena iš paskutinių ir labiausiai kontraversiškų riziką mėgstantiems investuotojams – galimybė įsigyti naujai besikuriančios įmonės akcijų.

Lig šiol investavimas į rizikos kapitalą buvo griežtai reguliuojama, itin pasiturinčių sritis, tačiau tai, kas buvo sunkiai pasiekiama, internetinių platformų dėka tampa visiems prieinamu reiškiniu. Pavyzdžiui, galimybė bet kam įsigyti daug žadančios naujos Google ar vietinės besikuriančios alaus daryklos akcijų pagal išgales, 50 ar 50 tūkst. litų. Gundanti galimybė, atsižvelgiant į tai, kad rizikos kapitalas gali atsipirkti bent dešimteriopai. Tačiau dauguma naujų verslų yra pasmerkti žlugti, tai tvirtina ir naujai steigiamų įmonių guru Eric Ries iš Silicon Valley; taigi ir investicijos itin rizikingos. Todėl lig šiol buvo prieinamos tik akredituotiems investitoriams. Tačiau vienas iš crowdfunding portalų įkūrėjų Anglijoje Jeff Lynn sako, kad atėjo laikas pakoreguoti nusistovėjusią tvarką: „Pagal teisinius įstatymus, esi arba pasiturintis investuotojas, arba visiškas idiotas ir dėl to valdžia turi prilaikyti tave už rankos.“ Jeff Lynn įsitikinęs, kad yra ir kitokia visuomenės dalis: pakankamai sumanūs ir savarankiški, nebūtinai milijardieriai, tačiau norintys ir galintys invesruoti į naujas verslo idėjas.

Atsižvelgus į bankų skolinimo ir investicijų tendencijas didžiųjų šalių vadovai pradeda palankiau žvelgti į besivystančias alternatyvas. Balandžio mėnesį Amerikos prezidentas Barakas Obama pasirašė įstatymą, kuriuo siekiant plėtoti naują verslą ir sukurti naujų darbo vietų, buvo liberalizuota privačių įmonių akcijų prekyba. Tokiu būdu naujai įsteigtos įmonės, siekiant pritraukti kapitalą, galės labiau reklamuoti savo verslo idėjas, siūlyti pirkti akcijas nebūtinai akredituotiems investitoriams, kurių maksimalus skaičius buvo pakeltas nuo 500 iki 2000. Šis įstatymas – žalia šviesa naujų įmonių akcijų prekybai internete, kas ligi šiol Amerikoje buvo ribojama pagal 1933-ių ir 1934-tų įstatymus.

Kitapus Atlanto pokyčiai įsigalios 2013-tais, kai bus suderinti nauji teisiniai reikalavimai, o naujų įmonių akcijų prekyba D. Britanijoje vyksta jau daugiau nei metus, per kuriuos portalas Crowdcube pritraukė per 12 mln. litų (£2.8 mln.) investicijų. Šiemet planuoja startuoti dar kelios tokios platformos. Viena jų, Seedrs, netgi gavo finansinių paslaugų priežiūros agentūros (FSA) patvirtinimą. „FSA patvirtinimas – didelė pridedamoji vertė mūsų rinkai, suteikianti garantiją investuotojams. Nors privataus kapitalo įmonės yra rizikinga investicija, tačiau bent jau mūsų finansinės paslaugos yra saugios. FSA garantuoja, kad mes nepradingsim su pinigais, ar nesam tokie kvaili, kad juos prarastume,“ sako Seedrs įkūrėjas Jeff Lynn. Tikėtina, kad šios alternatyvos pritrauks vis daugiau verslininkų ir investuotojų, nes ir D. Britanijos vyriausybė yra suinteresuota, kad šios „tarpininkavimo“ paslaugos internete pasiteisintų. Visų pirma, pagal 2012 biudžeto planą, D.Britanija planuoja investuoti 100 mln. svarų sterlingų per tokius alternatyvius, aplenkiant bankus, kanalus, siekiant skatinti naujų ir besikuriančių verslų raidą. Antra, balandžio mėnesį puvo patvirtintos lengvatos, pagal kurias per mokesčių sistemą galima susigrąžinti pusę savo investicijų skirtų naujam ar besikuriančiam verslui.

Kita vertus, nors rizikos kapitalo vieša prekyba tampa vis labiau prieinama masėms, tačiau yra tam ir nepritariančių. Danvers Baillieu, interneto ir technologijų ekspertas iš advokatų kontoros Pinsent Masons, yra kritiškos nuomonės: „Finansų srityje žmonės siekia daugiau ir griežtesnių reguliavimų, o ne atvirkščiai. Mažiausiai ko mums reikia, tai suteikti galimybę žmonėms su ribotais ištekliais investuoti į rizikos kapitalą tam, kad jei prarastų savo pinigus. Pavyzdžiui, leisti investuoti santaupas į naujausią technologijų verslo idėją, apie kurią žmogus nelabai ką nutuokia, o vėliau paaiškėtų, kad tai tėra internetinė apgaulė.“

Kadangi internete besivystančios platformos yra naujas reiškinys, todėl pavyzdžių, kad kas labai pralobo, ar buvo apgautas nėra. Tačiau Liam Collins iš nevyriausybinės organizacijos NESTA, atliekantis tyrimą apie visuomenės investavimą, teigia, kad apgavystės tokiose platformose nebus tokia didelė problema kaip investavimas į tiesiog nevykusias idėjas. Nuo nepavykusio verslo niekas nėra apsaugotas, tačiau anot Liam Collins, kai keli šimtai žmonių analizuoja verslo planą, kam nors pastebėjus spragas, ar ką įtartina, tai galima aptarti su kitais potencialiais investuotojais portalo forume.

Nors Didžiojoje Britanijoje alternatyvių finansinių pasalų platformos labiau išsivystę, kol Amerika laukia savo eilės, tikėtina, kad vis tik minios ar visuomenės investavimas taps itin svaria finansine alternatyva naujam ir smulkiam verslui būtent už Atlanto. Pirmiausia dėl rinkos dydžio; antra, amerikiečiai iš esmės yra atviresni naujoms galimybėms, rizikingiems sprendimams ir labiau linkę investuoti, remiantis tarptautiniu verslumo tyrimu (Global Entrepreneurial Monitor 2011). Europiečių verslininkų galimybės išaugtų, jei jie galėtų siūlyti savo verslo akcijas tarptautiniu, bent jau Europiniu mastu. Kol kas tai neįmanoma, tačiau Briuselyje ką tik įsikūrė Europos masinio finansavimo bendruomenė (European Crowdfunding Network), kurios tikslas paversti šią finansinę alternatyvą tarptautiniu reiškiniu. Viena iš bendruomenės koordinatorių Eva Serlachius numano, kad procesas užtruks, kadangi: „ šalys laikosi vietinių privataus kapitalo rinkos reikalavimų. Tačiau finansinių paslaugų suderinimas tarptautiniu lygiu bus neišvengiamas, jei privatus kapitalas taps paklausiu produktu.“ Tokiu atveju, pavyzdžiui, lietuvis, steigiantis biokurą gaminančią įmonę, galėtų tiesiog internete pristatęs savo verslo planą pritraukti kapitalą iš Europos investuotojų, suinteresuotų žalia energija. Ar vietoj to, kad inovatyvios kompiuterinės programos autorius keliautų į Silicon Valley, ieškoti verslo angelų, tokių galėtų rasti bent kelis šimtus internete, nepaylant iš darbo vietos.

Kickstarter pavyzdįs rodo, kad toks alternatyvūs finansinio tarpininkavimo kanalai yra paklausūs. Įvertinus šios laisvos rinkos internete naudą ir privalumus, vyriausybės nekliudo jų vystymuisi, bei imasi skatinamųjų veiksmų. Finansinių paslaugų alternatyvos internete, aplenkiant bankus, laikui bėgant pateiks ir apgaulės, ir neįtikėtinos sėkmės atvejų. Ir nors tai netaps panacėja finansinėms ligoms gydyti, tačiau jei nebūtų buvę problemos, tokios „tarpininkės“ iš vis nebūtų atsiradę, vadinasi, yra ką gydyti.

Simona Štrimaitytė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Marius Marius rašo:

    Puikus straipsnis. Pazindina su vienomis is itakingiausiu pasaulio valstybiu protingais veiksmais. Zurnaliste savo srities zinove. pagirtina


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...