2011 Birželio 09

Prioritetinis dėmesys romų klausimams

ELTA

BFL

Kultūros ministerija teigia skirianti romų integravimo klausimams pakankamai dėmesio, o atsigaunant ekonomikai – gal ir didesnius išteklius.

Romų integravimo strategija yra prioritetinė ir išskirta atskiru klausimu šalia visų tautinių mažumų, tačiau Kultūros ministerija neturi pajėgų įveikti romų socialinei atskirčiai, pripažino kultūros ministras Arūnas Gelūnas ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje.

“Kas dėl koordinavimo – mes tikrai romų klausimui skiriame prioritetinį dėmesį, yra darbo grupė, kuri dirba su šiais klausimais. Bet tai galima įveikti tik bendromis jėgomis – mes neturime instrumentų ir neturime kvalifikuoto personalo, kuris spręstų socialinius klausimus. Mes galime labai atsakingai kalbėti apie jų kultūros projektų rėmimą, apie tam tikrą kultūrinę edukaciją. Ir tikrai mūsų specialistai vyksta ir į užsienį konsultuotis, gerąją patirtį įgyti kitų šalių. Aišku, mūsų romų bendruomenė nėra tokia gausi kaip, tarkim, Slovakijoje ar Vengrijoje, ar kitose šalyse, bet manau, kad tikrai labai ilgą laiką buvo skiriamas nepakankamas dėmesys”, – pripažino ministras.

Išformavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, Kultūros ministerijai nuo 2010 m. sausio 1 d. yra perduotos funkcijos, susijusios su tautinių mažumų politikos formavimu ir įgyvendinimu.

Vykdydama tautinių santykių darnumo politiką, Kultūros ministerija įgyvendina priemones, numatytas Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijoje ir romų integracijos į Lietuvos visuomenę priemones.

2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyvena per 2570 romų tautybės žmonių. 1998-2003 m. atlikto tyrimo “Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga” rezultatai rodo, kad didžiausia romų problema – menkas išsilavinimas (apie 18 procentų vyrų ir 35 procentai moterų – neraštingi) ir nedarbas (apie 50 procentų vyrų ir 70 procentų moterų nurodė niekur nedirbantys).

Prieš 10 metų Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas romų, gyvenančių Vilniaus miesto taboruose, sociologinis tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai romų Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijoje (Kirtimų teritorijoje) gyvena nuo gimimo, ir tai dar labiau didina romų socialinę atskirtį. Nuo 2001 metų Kirtimų teritorijoje veikia Romų visuomenės centras, vykdantis šviečiamąją ir meno veiklą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...