2010 Liepos 27

Sprendimai

Premjerui patinka kurti darbo grupes

BNS

Per mažiau nei dvejus metus – daugiau kaip šimtas darbo grupių. Taip sparčiai premjeras Andrius Kubilius dalijo joms užduotis. Analitikų nuomone, šios grupės neturi perspektyvų, nes, užuot pagreitinusios svarbių sprendimų priėmimo procesą, tik vilkina jį, teigia “Lietuvos žinios”

Pirmą darbo grupę premjeras A.Kubilius subūrė dar 2008 metų gruodį ir pavedė jai pateikti siūlymus, kokius įrašus būtų tikslinga iškalti skulptoriaus Tado Gutausko monumente “Vienybės medis”. Jis iškilo Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio proga. Užduotys, kaip deramai paminėti svarbias sukaktis, datas ar įvykius, buvo pateiktos ir kitoms darbo grupės.

Naujausiajai nurodyta parengti Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo programos projektą.

Natūralu, kad sunkmečiu premjerui labiausiai rūpėjo specialistų nuomonė ekonomikos, energetikos, finansų ir socialiniais klausimais. Darbo grupių nariai taip pat rimtai analizavo korupcijos ir kontrabandos klestėjimo sąlygas, siūlė, kokių priemonių būtina imtis siekiant jas pakirsti.

Tačiau premjerui, pasak dienraščio, rūpėjo ir ne tokie proziški dalykai. Vienai darbo grupei buvo pavesta pateikti siūlymus dėl Lietuvos įsitraukimo į Europos kosmoso agentūros veiklą.

Kaip teigė ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, darbo grupės – įprastas instrumentas, užtikrinantis tarpžinybinį bendradarbiavimą.

“Jas galima vertinti kaip Vyriausybės lygiu vykdomą projektinį valdymą. Grupės vadovas – lyg vadybininkas, turintis asmeninę atsakomybę, kad problema būtų išspręsta”, – pabrėžė vicekancleris. Anot jo, tokia veiklos organizavimo forma taikoma daugelyje valstybių.

G.Kazakevičius aiškino, kad kiekviena darbo grupė veiklą baigia atsiskaitydama arba premjerui, arba Vyriausybei. Sprendimą, ką daryti toliau, priima arba ministras pirmininkas, arba jis būna kolegialus.

G.Kazakevičius sakė neįžvelgiantis ryšio tarp darbo grupių gausos ir daugybės problemų valstybėje.

Vicekancleris teigė, jog ekspertams, kuriuos leidžiama pasitelkti sudėtingus klausimus analizuojantiems grupių nariams, nėra finansiškai atlyginama.

“Man nežinoma, kad būtų kokia nors mokėjimo praktika”, – tvirtino G.Kazakevičius.

“Mane labai kritikuodavo už tas darbo grupes, ypač A.Kubilius”, – prisiminė ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, Vyriausybės veikloje tokios grupės yra neišvengiamos, ypač kai reikia spręsti kokius nors ginčytinus klausimus.

G.Kirkilas mano, jog šiai Vyriausybei tiek daug darbo grupių reikia ir dėl to, kad Ministro pirmininko tarnyboje panaikintas Teisės departamentas – jo funkcijas perduotos Teisingumo ministerijai.

Finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, tiek buvę premjerai, tiek dabartinis Vyriausybės vadovas A.Kubilius piktnaudžiauja darbo grupėmis.

“Užuot priėmus greitus ir efektyvius sprendimus, einama paprasčiausiu keliu – kuriama grupė ir problema nustumiama neribotam laikui”, – teigė analitikas.

Jei tokių grupių vis dėlto reikia, jos, anot R.Rudzkio, turėtų būti kuriamos pagal kitokį modelį. Specialistus, kuriuos į grupę deleguoja ministerijos, tuo laikotarpiu derėtų atleisti nuo tiesioginių pareigų.

“Tai tam tikras proto šturmas: dvi dienas pasėdėtų nuo ryto iki vakaro, pateiktų siūlymą ar sprendimą ir vėl grįžtų į darbo vietas”, – dėstė R.Rudzkis.

“Žmogiškieji ištekliai naudojami nepaprastai neefektyviai”, – įsitikinęs analitikas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...