2012 Vasario 02

Andrius Kubilius

Premjeras: svarbu, kad „Snoro“ parlamentinės komisijos darbas nebūtų veikiamas įvairių kreditorių grupių

veidas.lt

 

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

 

Šiąnakt grįžote iš Nyderlandų, diskutavote energetikos klausimais, Erasmus universitete atsiėmėte Pasaulio lyderio apdovanojimą. Gal yra kažkokių konkrečių šito vizito rezultatų?

 

Vizitas buvo labai darbingas, tikiu, kad tikrai turėsime iš jo ir labai konkrečių rezultatų. Visų pirma, kaip ir daugelis mūsų tokių vizitų, šis buvo skirtas bendrauti su Olandijos verslo kompanijomis ir įtikinti jas investuoti į Lietuvą. Turėjome tikrai labai daug darbingų ir gerų susitikimų. Galėčiau tikėtis, kad Olandijos verslo misija gali netrukus atvykti į Lietuvą. Taip pat labai vertingas susitikimas buvo su Olandijos stambiausiomis dujų kompanijomis, kurios pagal savo veiklos apimtis yra vienos iš stambiausių Europoje – tai „Gasunie“ kompanija ir „GasTerra“ kompanija. Olandija valdo didelius dujų resursus ir yra išplėtojusi didelę dujų paskirstymo industriją, kuri užima pakankamai reikšmingą vietą visoje Europos dujų sistemoje. Turėjome galimybę aptarti ir dujų ūkio perspektyvas tiek pasaulyje, tiek Europoje, tiek ir mūsų regione. Taip pat buvo įdomu pasikeisti mintimis ir planais dėl suskystintų dujų terminalo (SGD) statybos, nes Roterdame „Gasunie“ kompanija kaip tik neseniai yra pastačiusi ganėtinai didelį SGD terminalą. Taip pat labai vertingi susitikimai vyko ir Amsterdamo, Roterdamo uostuose – tai stambiausi uostai Europoje, jautėme jų norą bendradarbiauti su mūsų Klaipėdos uostu, su mūsų logistikos kompanijomis. Šalia to įvyko svarbus susitikimas su Olandijos Ministru Pirmininku. Aptarėme bendrus Europos reikalus, bendrus darbus Europos frontuose. Toks susitikimas – geras darbinis susitikimas ir, tikiu, rezultatyvus.

 

Premjere, Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai kaltina Lietuvos Vyriausybę dėl nesuteikimo leidimo Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai. Šitą istoriją, Premjere, stebėjote praėjusios savaitės pabaigoje? Ir kaip vertinate Rusijos kritiką?

 

Mačiau straipsnių pavadinimus, bet per daug tikrai nestudijavau visų tų diskusijų ir priekaištų. Rusijos penkiakovės federacijos vadovo kritika yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, nes, ką matėme ir praėjusios savaitės pabaigoje, tokius klausimus svarsto mūsų Olimpinis komitetas, kuris yra visiškai nepriklausomas ir savarankiškas. Galbūt tokia vakarietiška olimpinė tradicija, žinoma Lietuvoje, nėra paplitusi mūsų kaimynėje Rusijoje, ir galbūt dėl to jie susidaro patys tokį klaidingą vaizdą. Mes Vyriausybėje tikrai nesame svarstę kokio nors individualaus konkretaus klausimo, ir tuo labiau – olimpinio klausimo, ir tuo labiau – D. Rimšaitės klausimo.

 

Jie sako, kad buvo užkulisiniai susitarimai su Lietuvos sporto bendruomene dėl olimpinio krepšinio turnyro. Vis dėlto Jūs apie tokius susitarimus esate girdėjęs?

 

Aš tikrai nesu girdėjęs ir čia svarstyti kažkokius tai, sakyčiau, visiškai su tiesa prasilenkiančius kaltinimus nematau didelės prasmės.

 

Premjere, „Snoro“ parlamentinė komisija šiandien pradeda darbą Seime, jai vadovaus opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Yra apžvalgininkų, politikos komentatorių, sakančių, kad opozicija perima politinę iniciatyvą „Snoro“ reikaluose. Jūs sutinkate su tokia traktuote?

 

Opozicija prisiima nemažą dalį atsakomybės už tai, kad su „Snoro“ bankrotu susiję procesai būtų tinkamai, efektyviai realizuoti. Pati komisija turės galimybių pasižiūrėti, kaip buvo elgiamasi iškilus visoms „Snoro“ banko problemoms, bet kartu jinai turės nagrinėti ir tai, kas vyksta šiandien. Tai, kas vyksta šiandien, mano įsitikinimu, yra tikrai labai svarbu, nes po to, kai visiems apdraustiems indėlininkams buvo grąžinti indėliai, ir tai buvo padaryta labai efektyviai – maždaug 4 mlrd. Lt suma buvo tam išmokėta, sekantis etapas yra pati „Snoro“ banko bankroto procedūra. Kaip žinia, „Snoro“ banke yra likę turto daugiau negu už 4 mlrd. Litų, ir jį reikia efektyviai, skaidriai ir tvarkingai parduoti tam, kad būtų galima padengti tas lėšas, kurios buvo skirtos išmokėti žmonėms apdraustus indėlius. Čia yra nemažai įvairių interesų, įvairių interesų grupių, kai kurios iš jų ir labai garsiai, ir viešai skelbia: tai vadinama Kreditorių asociacija, kuri subūrė tuos pakankamai stambius kreditorius, kurių indėliai buvo didesni negu drausti, ir ten yra ir po keliasdešimt, ir po kelis šimtus milijonų indėlių turėjusių asmenų. Jie siekia vieno dalyko – kad jų nedrausti indėliai taip pat būtų didesne dalimi grąžinti ir apmokėti ir kad tai padarytų mūsų Lietuvos mokesčių mokėtojai, t.y. paprasti gydytojai, mokytojai iš savo mokesčių sumokėtų dar ir tuos porą milijardų litų.

 

Jūs nesutinkate su tokia pozicija?

 

Aš nesutinku todėl, kad to nenumato mūsų galiojantys įstatymai. Ir aš tikrai nesutinku su tuo, kad mūsų mokesčių mokėtojai padengtų tą riziką, kurią prisiėmė kreditoriai dėdami tokius indėlius. Tai čia mes matome įvairių pastangų, matome bandymus paveikti ir Seimo narius, kurie tų pačių kreditorių iniciatyva kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kaip tik abejodami ir siekdami pakeisti tą kreditorių eilę. Šitoje vietoje kaip tik tokia parlamentinė komisija, kuriai vadovauja opozicijos lyderis, turėtų skirti tam ypatingą dėmesį, kad tas bankroto procesas nebūtų veikiamas kokių nors stambių interesų, nes interesai, kurių bendra suma yra apie 2 mlrd. litų, yra tikrai labai stambūs.

 

Bet čia vis tiek yra politinis tyrimas. Politinis tyrimas, veikiamas politinių interesų daugiau. Ar manot, kad jis prisidės prie tiesos nustatymo, ar galbūt dar labiau sujauks mums visiems smegenis?

 

Na, ar sujauks, ar nesujauks – tai čia kiekvieno asmeninis susivokimo ir gebėjimo suvokti tiesą klausimas ir reikalas. Aš tikiu, kad komisija dirbs atsakingai. Bet labai svarbu, kad komisija iš tiesų nesujauktų ikiteisminių tyrimų, nesujauktų teisėsaugos darbo, o tiktai jai padėtų. Ir, antras dalykas, labai svarbu, kad jinai nesujauktų finansinių dalykų, kad jos darbas nebūtų panaudojamas tų pačių įvairių kreditorių grupių, įvairių interesų grupių, kurios galbūt norės per komisiją paveikti bankroto procedūrą ar paveikti kuriuos nors kitus procesus taip, kad jie negalėtų būti atlikti skaidriai, efektyviai ir rezultatyviai.

 

Skelbiama, kad šią savaitę internetu buvo atakuojamos Lietuvos finansų institucijos, pirmiausia Lietuvos bankas, vėliau – Medicinos bankas. Premjere, kas čia vyksta? Kokie čia gali būti siekiai tokių atakų, Jūsų akimis?

 

Aš tikrai nesiimčiau spręsti. Be abejo, kibernetinis saugumas yra labai svarbi sritis, tam skiriam dėmesio ne tik mes, tam skiria dėmesio ir NATO organizacija. Ir manau, kad štai tokia patirtis jau realiame gyvenime, kai imamasi atakuoti vieną ar kitą tikrai svarbią valstybės instituciją, mus privers šiems pavojams skirti dar daugiau dėmesio.

 

O kiek tos valstybės institucijos, jautrios institucijos, šiandien yra apsaugotos nuo tokių atakų?

 

Aš manau, kad pakankamai apsaugotos. Nors  šioje vietoje visiškai akivaizdu, kad investuoti į didesnį saugumą ir būtent į tokį saugumą mes tikrai privalome, nes technologijos, gebėjimai būtent tokiomis atakomis pakenkti valstybės gyvenimui šiandieniniam pasaulyje kinta labai greitai.

 

Premjere, šiandien – Vyriausybės pasitarimas, Ministrų kabinetas svarstys Viešųjų pirkimų tarnybos etatų klausimą. Prieš Naujuosius buvo nuspręsta nedidinti etatų, vėliau Žydrūnas Plytnikas sakė, kad jie nebus pajėgūs vykdyti savo funkcijų ir ypač tos funkcijos, kuri ypač siejama su skaidrumu, pirkimu iš vieno šaltinio, neskelbiamų derybų būdu, ši funkcija buvo atiduota nuo šių metų Viešųjų pirkimų tarnybai. Kaip jūs spręsite šį klausimą?

 

Mes sprendžiame ir atlyginimų klausimus, kurie nebuvo išspręsti Seime priėmus įstatymus, susietus su Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip institucijos, statuso pakeitimu. Čia tikrai yra nepasižiūrėjimas, kurį Vyriausybė siūlys Seimui ištaisyti. O dėl etatų – mes siūlysime šiek tiek etatų skaičių didinti, bet tai galima daryti tiktai nustatyto Viešųjų pirkimų tarnybai biudžeto rėmuose.

 

Tai reiškia, kad papildomų pinigų jūs neskirsite?

 

Mes neturime jokių galimybių skirti papildomų pinigų, nes papildomi pinigai yra tai, kas yra įdėta į biudžetą.

 

O gal čia gali kilti žmonėms klausimų, gal sąmoningai siekiama nepridengti tos svarbios srities prieš rinkimus, susijusios su pirkimais iš vieno, su žiniasklaidos pirkimais. Kur nenorima, kad ten detaliau būtų pažiūrėta?

 

Pirma, visiškai klaidingai galvojama. Viešųjų pirkimų išskaidrinimas yra viena iš strateginių krypčių, kur nuosekliai mūsų Vyriausybė dirba. Čia turime pasiekę rezultatų ir matome, ką toliau reikia daryti. Antra, tai viešųjų pirkimų priežiūra. Ji turi gauti vis daugiau tam tikro sisteminio, strateginio, preventyvinio požiūrio. Šitoje vietoje gebėjimai įvertinti riziką ir jas įspėti, stabdyti reikalauja ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos ne tik žiūrėti, kaip daugiau etatų turėti, bet ir kaip dirbti protingai, efektyviai, naudojantis pačiais moderniausiais metodais, įvertinant riziką ir jai užkertant kelią. Tai nereiškia, kad yra būtina didinti vien tik etatus.

 

Šiandien skelbiama, kad Vyriausybė sieks nepritarti Gintaro Songailos pasiūlymui dėl minimalios algos indeksavimo. G. Songaila siūlė, kad minimalios algos dydis būtų nustatomas ne mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį skelbia Statistikos departamentas. Jūs nepritarsite šiam pasiūlymui. Kodėl?

 

Minimali alga yra derinama su Trišalės tarybos partneriais ir tos diskusijos toliau vyksta. Ypač tokiais neramios ekonomikos laikais ir esant neišspręstoms problemoms euro zonoje, visi socialiniai partneriai kartu sutarėme, kad neatsargūs sprendimai, susieti su minimalia alga, gali turėti ir kenksmingų pasekmių. Tą rodo ir Lietuvos mokslininkų tyrimai, kurie, bent jau Vyriausybėje, mums yra tikrai gerai žinomi, galbūt kartais jie mažiau žinomi Seime. Štai ir „Eurostato“ praėjusių metų duomenys labai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje minimalios algos santykis su vidutine alga viršija 42 proc. Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos valstybių, kurios pagal tokį santykį yra pirmajame dešimtuke. Tuo tarpu yra nemažai valstybių, kur toks santykis yra ir žymiai mažesnis. Noriu priminti, kad, pvz., JAV toks santykis siekia tik 32 proc. Bet nėra nei vienos valstybės iš tos statistikos, kurią mes turime, kur minimali alga siektų 50 proc. vidutinės algos. Šiuo atžvilgiu toks įstatymas, kurį pasiūlė Seimo narys, gerokai prasilenktų su bet kokiai realybe, kokia egzistuoja tose šalyse, į kurias mes norėtume lygiuotis.

 

Swedbank“ atliktas tyrimas skelbia, kad didėja atotrūkis tarp Lietuvos atskirų regionų. Per metus jis dar labiau išaugo. Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi 700 litų. Kaip pakomentuotumėte?

 

Problema, kad keli Lietuvos stambieji centrai, tokie kaip Vilnius, Klaipėda, gal iš dalies Kaunas, vystosi žymiai sparčiau negu visi kiti regionai. Tai žinoma jau senai – gerus 10-15 metų. Tą statistiką mes nuolat stebime ir ne vieną kartą esu apie tai kalbėjęs. Labai svarbūs mums bus kaip tik šie metai, kadangi šiais metais svarstysime Europos Sąjungos pinigų panaudojimo 2014-2020 m. strategiją. Ne vieną kartą esu sakęs ir dar kartą galiu pakartoti, kad kaip tik, žiūrint į Europos Sąjungos pinigų panaudojimo programavimo 2014-2020 m. laikotarpį, vienu iš svarbiausių prioritetų aš matau poreikį susitarti dėl tokių programų, kurios leistų provincijos regionams žymiai efektyviau įsisavinti ES lėšas, skiriant daugiau lėšų regionų projektams, jų gerovės projektams, tokiems projektams, kurie leistų verslui sparčiau kurtis tuose regionuose. Tokiu būdu mes galėtume pasiekti, kad skirtumai tarp sostinės, Klaipėdos, Kauno ir regionų bent jau nebedidėtų.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Mikas Mikas rašo:

    Siekti tai reikėtų, bet gal ir pasiekti reiktų, kad Alytuje kas nors be maksimų atsirastų, kad būtų bet kiek sumažinta ta mero kontora, kai gyventojų beveik perpus sumažėjo, o….


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...