2012 Sausio 12

Andrius Kubilius

Premjeras: Sausio 13-oji – apgintos laisvės, tikros pergalės diena

veidas.lt

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“.

 

Labas rytas, Premjere. Sausio 13-osios išvakarės. Premjere, kas jums  asmeniškai įsimintiniausio iš tos lemtingos nakties išliko?

 

Žinote, dabar po 20 metų, po 21 metų prisimenant tas dienas iš tikrųjų galima prisiminti kaip dienas, kurios buvo skausmingos, tragiškos, bet kartu žvelgiant iš šių dienų perspektyvos tai buvo apgintos laisvės dienos, tai buvo tikros pergalės dienos. Žvelgiant į visa tai, kas vyko nuo pat 1988 metų iki dabar, galima labai paprastai pasakyti, kad Sovietų imperija subyrėjo ne tiek tuo metu, kai byrėjo ir subyrėjo Berlyno siena, bet tuo metu, kai ta imperija atsimušė į mūsų barikadų sieną, kaip tik Sausio 13-ąją. Šios pergalės, šios apgintos laisvės dienos svarba visame tame, kas vyko Sovietinės imperijos byrėjimo laikotarpyje, yra iš tiesų neįkainojama.  Neveltui galima būtų prisiminti tą faktą, kad iš karto po Sausio 13 dienos Maskvos centre rinkosi Maskvos demokratai, Maskvos inteligentai. Mitingas, kuris tuomet buvo organizuotas Maskvoje, buvo pats didžiausias per visus keletą dešimtmečių. Simboliška, kad kaip tik praeitą mėnesį Maskvoje vėl renkantis žmonėms, siekiantiems daugiau demokratijos ir daugiau žmogaus teisių Rusijoje, mes šiandien rinksimės prisiminti Sausio 13 dienos.

 

Matyt, ne vien mūsų mitingai, bet ir mitingas Maskvoje padėjo perlaužti situaciją?

 

Be abejo, kad taip.

 

Sausio 13 dienos byla. 14 žuvusiųjų, virš 1000 nuketėjusių. Ta byla kol kas per dvidešimt vienerius metus apčiuopiamai rezultatyviai nepasistūmėjo. 650 tomų medžiagos, bet turint tuos rezultatus, kokių žmonės laukia, teisingumo, kokio žmonės laukia… Jūsų nuomone, ar šita byla bus kada nors iki galo ištirta? Vis dėlto yra ir kaltinimai nusikaltimais žmogiškumui 21 asmeniui Rusijoje, keliems žmonėms už Rusijos ribų. Tikite, kad tai bus vieną dieną padaryta ar ne?

 

Be abejo, kad tos bylos tyrimas priklauso ir nuo to, kiek mūsų prokurorams, mūsų teisėsaugos institucijoms pavyksta pasiekti, kad įtariamieji būtų apklausti, kad mums padėtų tų šalių teisėsaugos, kuriose jie šiuo metu gyvena. Kaip žinia, kol kas Rusijos teisėsauga šiuo požiūriu nėra labai bendradarbiaujanti, todėl bylos tyrimas vyksta ne taip sparčiai, kaip mes to norėtume. Aišku, buvo galbūt tam tikro aplaidumo mūsų prokuratūros veikloje prieš keletą metų, bet pastaruoju metu matome pakankamai nuosekliai dirbančią prokuratūrą, aš tikiuosi, kad tas darbas ir toliau bus taip pat tęsiamas. O kai kurių klausimų atsakymų galėsime sulaukti tik tada, kai pačioje Rusijoje vidaus situacija bus pasikeitusi tiek, į tikrų demokratijos vertybių pusę, kad pačioje Rusijoje bus siekiama ir norima rasti atsakymus, į tuos klausimus, kurie rūpi mums apie 1991 m. įvykius, ir kurie turėtų rūpėti ir  pačiai Rusijai.

 

Na, prisiminėm tikrai Lietuvai svarbius dalykus. Premjere, kalbant apie savaitės aktualijas, savaitės Vyriausybės darbus. Pradėkim nuo vakarykščių, tokių, iš pirmo žvilgsnio gan kuklių,  bet žmonių protestų prie Vilniaus Savivaldybės. Dėl šildymo problemų, dėl šildymo sąskaitų. Dvi grupės piketavo, vieni kaltina Jus, kita grupė  – Artūrą Zuoką. Ir kaltinantys Jus sako, kad Latvija ir Estija pigiau moka už dujas.  Ir tai pateikiama kaip Vyriausybės, Jūsų konkrečiai, energetikos ministro tam tikro tokio politinio  neįgalumo atvejis.

 

Tai, kad mokame už dujas daugiau nei mūsų kaimynai, yra žinoma pakankamai senai. Žinomi ir mūsų visi veiksmai ir kreipiantis į Europos Sąjungos Konkurencingumo tarnybą, ir pertvarkant dujų ūkį, ir siekiant pastatyti suskystintų dujų terminalą, kad nebūtumėm tiek priklausomi nuo monopolistinių GAZPROM dujų tiekimo.

 

Bet šioje vietoje turime labai aiškiai matyti, kad, deja, Vilniaus miesto vadovybė, vietoj to, kad tikrai parodytų, jog sugeba suprasti savo šilumos ūkio problemas, jie vis dar stengiasi savo nepadarytus darbus arba savo padarytas klaidas pridengti grynu politikavimu. Reikia atsiminti, kad tos problemos, apie kurias Vilniuje daug diskutuojama, kai vilniečiai staiga pamatė, jog praeitų metų lapkritį, kai temperatūra buvo tokia pat kaip ir 2010 m. lapkritį, staiga šilumos suvartojimas vilniečių butuose išaugo po 15 proc., ir žinoma sąskaitos dėl to taip pat labai ženkliai išaugo, ir tai nieko bendro neturi su kokia nors dujų kaina. Tiesiog Vilniaus šilumos ūkis yra taip nesėkmingai tvarkomas, kad būtent dėl to kenčia vartotojas. Čia Vilniaus miesto savivaldybės vadovybė – tiek meras, tiek visi koalicijos partneriai ­– turėtų kaip nors sugebėti įveikti patys save  ir turėtų suvokti, kad jie yra atsakingi už šilumos ūkį. Taip, kaip Kaune už šilumos ūkį yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė, Molėtuose atsakinga  Molėtų savivaldybė.

 

Na, tai yra suprantama.  Premjere, mums paskambino klausytojas, išgirdęs prieš porą dienų Vilniaus energijos reklamą, kurioje įmonės analitikė teigia, kad Vilniaus energijai tenka tik penktadalis nuo mūsų mokamų šildymo sąskaitų. Tik penktadalis tenka šilumos tiekėjui, visa kita –  dujoms, kitiems dalykams. Žmogus klausia labai paprastai. Tas penktadalis nuo 300 Lt sąskaitos yra 60 Lt, o penktadalis nuo 1000 Lt yra 200 Lt. Žmogus klausia, ar tuo penktadaliu šilumos tiekėjas ir nesuinteresuotas didesniu? Ką Jūs atsakytumėte šiam žmogui?

 

Aš dar sykį galiu pakartoti paprastą dalyką, kad būtent šis šildymo sezonas parodė, kad išskirtinai Vilniuje su šilumos ūkiu yra tvarkomasi neskaidriai, netinkamai ir neefektyviai. Už tai yra atsakinga Vilniaus savivaldybė.  Todėl šilumos suvartojimas, o nuo jo priklauso, visų pirma, ir  kiek už šilumą turi mokėti vartotojas. Vilniaus miete yra išaugęs šiame šildymo sezone tokiais dydžiais, kad neįmanoma paaiškinti normalia logika. Šioje vietoje tiek Vilniaus savivaldybės vadovo mero A.Zuoko aiškinimai, tiek Vilniaus energijos vadovo aiškinimai yra visiškai neįtikintys ir parodantys, kad, deja, Vilniaus mieste ir savivaldybės vadovai, ir šilumos ūkio vadovai kol kas  nesugeba pripažinti paprastų dalykų, kad jiems reikia ištaisyti klaidas ir grąžinti tai,  kas galbūt nesąžiningai buvo paimta iš vartotojų. Na, ir galų gale aš tikiu, kad į visus klausimus padės rasti atsakymus ir teisėsaugos institucijos.

 

Jūs kol kas taip atsargiai vertinate pasiūlymą perimti valstybinei įmonei šilumos ūkio valdymą. Beje, bruzda ir kiti Lietuvos miestai. Šiandien skaičiau apie Kazlų Rūdą, Šiaulius, tai čia matyt plečiasi šita problema ne vien Vilniaus mastu.

 

Aš galiu pasakyti tik tiek, kad savivaldybėms, kurios tvarkosi, kurios turi planus modernizuoti savo šilumos ūkius, kurios supranta savo atsakomybę ir savivaldybių vadovai nebėga nuo tos atsakomybės tvarkytis su šilumos ūkiu, Vyriausybė yra pasiruošusi padėti. Padėti gauti Europos Sąjungos paramą ar lėšų, kurias Lietuva gauna iš taršos leidimų pardavimų. Tomis lėšomis pasinaudojant reikėtų statyti naujas, modernias katilines, kuriose naudojamos ne dujos, o biokuras. Kaip rodo patirtis, tokiose katilinėse gaminama šilumos energija yra pigesnė. O ten, kur savivaldybės nesugeba tvarkytis, Vyriausybė nelabai gali kaip nors padėti, nes, visų pirma, reikia spręsti politinės ir teisinės atsakomybės klausimus.  Tokiu atveju kyla klausimas, ar tokio savivaldybės valdymo neturi keisti kiti instrumentai.

 

Tai gali tekti padėti savivaldybėms šiek tiek susitvarkyti?

 

Mes stengiamės padėti ir padedam savivaldybėms, kurios pačios tvarkosi. Jei savivaldybė nesitvarko, tai tuo atveju iš tikrųjų turi partijos, kurios įeina į savivaldybės valdančią koaliciją, apsispręsti, ar jos tikrai yra nepajėgios tvarkytis. Yra opozicija, kuri irgi tuos klausimus turi kelti. O jeigu visiškai nesitvarkoma, tai noriu priminti, ir apie tai, kad tokiu atveju Vyriausybė ir Seimas turi galimybę kelti klausimus, kaip numatyta Konstitucijoje, ar iš tiesų, savivaldybė gali bendrai tvarkytis, ar nereikia kelti klausimų apie tiesioginį valdymą ir panašius dalykus.

 

Premjere, vakar Vyriausybės posėdyje įteisinta svarstyta galimybė paremti partijas, nuo gyventojų pajamų mokesčio papildomu procentu. Teko girdėti gatvėje apklausiamų žmonių nuomones. Kelios iš nuomonių: „Partijos ir taip gerai gyvena“ – sako dalis žmonių, – „Geriau palikim tuos pinigus biudžete ir taip nelengvas biudžetas“. Ką atsakytumėte taip manantiems piliečiams?

 

Visų pirma, noriu pastebėti, kad Vyriausybė vakar nieko naujo nenuspendė. Metų pabaigoje Seime yra priimtas įstatymas, kurį inicijavo ir Respublikos Prezidentė, apibrėžiantis naują tvarką, kaip partijos gali finansuoti savo veiklą. Kaip pamenam, tame įstatyme yra iš esmės uždrausta juridiniams asmenims finansuoti partijas. Taip pat yra labai stipriai suvaržyta ir fizinių asmenų, tai yra žmonių, galimybė tiesiogiai finansuot partijas. Numatytas didesnis biudžeto finansavimas ir taip pat numatyta galimybė patiems piliečiams dalį gyventojų pajamų mokesčio, kurį jie moka į biudžetą, skirti ne tiktai labdaros organizacijoms, bet dar papildomai numatant ir galimybę, jeigu žmogus to nori, paremti ir politinių partijų veiklą. Toliau jau politinėms partijoms atsiveria galimybė kalbėtis su žmonėmis, įtikinti, kad jų parama partijom tikrai būtų labai svarbi ir vertinga. Tai yra labai skaidri, labai aiški sistema, ir, be abejo, piliečiai gali apsispręsti, ar jie nori paremti partiją, ar jie nenori paremti partijos, ir pamatysim, kaip seksis toliau.

 

Dar su partijų parama susijęs klausimas. Šią savaitę daug rašyta apie verslininkų tokį labai staigų, momentinį dosnumą partijoms. Konkrečiai Jūsų partijai 311 tūkst. Lt per keturias dienas suaukojo. Viktoras Uspaskichas sako, kad tai verslininkų atsilyginimas Jūsų valdžiai, Jūsų partijai už gerus sprendimus. Kaip Jūs tą dosnumą įvertintumėte?

 

Aš tikrai nežinau detalių, kas ir kiek parėmė mūsų partiją. Galime tik pasidžiaugti, kad rėmė, remia. Dabar prasideda naujas etapas ir tokių klausimų nebekils. Todėl ir balsavom už įstatymą, kad juridiniam asmenim būtų uždraustos bet kokios galimybės remti partijas. O toliau iš tikrųjų manau, kad partijoms atsiveria visos galimybės įrodyti ir rinkėjams, ypač šiais metais, rinkimų metais, kad jos yra tikrai vertos rinkėjų pasitikėjimo.

 

Jūs šiandien susitinkate po poros valandų su Prezidente, Vyriausybė susitinka su Prezidente. Ko tikitės daugiau, Premjere, kritikos ar palaikymo sulaukti Vyriausybei?

 

Tai tradicinis susitikimas, kuris Prezidentės iniciatyva vyksta kiekvienų metų pradžioje, kai susirinkę aptariam pagrindinius prasidedančių metų darbus. Šie metai tam tikra prasme panašūs ir į praeitus, ir ankstesnius metus, bet kartu ir šiek tiek kitokie. Turėsim galimybę su Prezidente aptarti atsakingos ir patikimos politikos tęstinumo tiek 2012 metais, tiek ir po Seimo rinkimų problemas ir iššūkius. Pagrindiniai darbai šiais metais lieka tie patys. Nesibaigiant euro zonos problemoms, euro zonos krizei, turėsime ir toliau daug dėmesio skirti mūsų šalies finansų stabilumui, mūsų šalies ekonomikos augimo perspektyvų išsaugojimui. Turėsime taip pat daug dėmesio skirti labai svarbiems energetikos projektams, kurie, nuosekliai juos įgyvendinant, ateina prie labai svarbių apsisprendimų. Turėsime keletą svarbių sprendimų susijusių su tolesniu pensijų sistemos reformos įgyvendinimu, su privataus kaupimo sistemos pertvarka. Tai štai tuos darbus, tuos dalykus turėsim galimybę su Prezidente aptarti. O kritikos ir savikritikos mes tikrai nevengiame, o Prezidentės patarimai ar paraginimai visada mums yra tikrai labai vertingi.

 

Bet šiais laikais, klausant Jūsų, stebint viešąją erdvę tikrai susidaro įspūdis, kad pasakyt gerą žodį apie Vyriausybę, apie valdžią apskritai – tai yra tapę Lietuvoj turbūt, kaip čia pasakyt, žemas lygis, nelygis.

 

Jūs turite galimybę tai pakeisti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...