2012 Sausio 19

Premjeras: kontrabanda mažėja ir yra sėkmingai stabdoma

veidas.lt

BFL

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

Premjere, nuo Vengrijos gal pradėkime. Jūsų frakcija vakar padarė pareiškimą dėl paramos Vengrijai. Europoje šiandien ši šalis siejama labiau su autoritariniu V. Orbano valdymu, nepriklausomų radijo stočių uždarymu, antidemokratiniais rinkimų įstatymais. Netgi palyginti konservatyvus „The Economist“ (britų savaitraštis) lygina Vengriją su putinizmu. Premjere, kaip Jūs vertintumėte tą pareiškimą, kurį Jūsų partija padarė, ir kodėl jis remia tą kryptį, kuria šiandien juda Vengrija?

Pirmas dalykas – aš pasistengčiau vertinti Vengriją objektyviai. Aš tikrai raginčiau tuos, kurie nori vertinti Vengriją, visų pirma, kiek galima objektyviau vertinti tiesą ir objektyvius dalykus. Iš tikrųjų Vengrija turi savo problemų, pavyzdžiui, finansinių, kurios tikrai yra pakankamai sudėtingos. Čia nėra daug, ką vertinti. Galbūt buvo padaryta Vyriausybės klaidų sprendžiant finansines valstybės problemas. Antras dalykas – tai įvairūs teisiniai aktai, kuriuos ir Europos Sąjungos specialistai gali įvertinti. Turiu omenyje tokius teisinius dalykus, kaip Europos centrinio banko galios ar kai kurie kiti sprendimai. Trečias dalykas – Vengrijos Konstitucija, kurią, manyčiau, tie kas vertina, visų pirma, galėtų perskaityti. Tada jau būtų galima svarstyti. Konstitucijoje yra įvairių dalykų, tame tarpe ir labai ryškiai pabrėžtas Vengrijos įsipareigojimas tradicinėms Europos vertybėms, krikščioniškoms vertybėms, tradicinei šeimai, gyvybės apsaugai. Tai šias nuostatas Europoje visada aštriai kritikuoja Europos kairieji, matydami tokiose nuostatose labai ryškias dešiniąsias, konservatyviąsias idėjas. Tokia skirtingų idėjinių vertybių paskatinta europinė diskusija neturėtų mus paversti neobjektyviais situacijos vertinime.

 

Bet yra žmogaus teisių varžymai, yra rinkimų taisyklių pertvarkos.

 

Klausimas paprastas. Aurimai, ar Jūs skaitėte tik aprašymus tarptautinėje spaudoje, ar Jūs pabandėte skaityti ir tuos teisės aktus?

 

Man teko skaityti ir tarptautinę spaudą, ir vakar vakare dar kalbėtis su Budapešto Europos universiteto žmonėmis. Jie pasakoja situaciją, kurią mato savo akimis.

 

Na, aš tikrai neturėjau galimybių bendrauti su kuo nors iš Vengrijos ir vertinti, kaip kas ką mato. Aš tik galiu pastebėti, kad Vengrijos demokratiškai išrinktame parlamente premjero V. Orbano partija turi du trečdalius balsų. Galbūt kartais tuo ir imamasi piktnaudžiauti. Bet tai –demokratiškai išrinktas parlamentas. Todėl vertinti kaip autoritarines tendencijas kažin ar būtų teisinga.

Bet Vyriausybės populiarumas per tuos 9 mėnesius krito turbūt du ar tris kartus.

 

Na, tai čia mes nerungtyniausim su Vengrijos premjeru, kas kokiais tempais praranda populiarumą. Ir dėl to vertinti Europos mastu, kažkaip smerkti aš tikrai nematau to pagrindo, apie kurį kalbama. Galima kritikuoti finansų politiką, galima kritikuoti labai konkrečius atskirus įstatymus, bet tai, kad Vengrijos parlamentas, turėdamas demokratinį mandatą priima naują Konstituciją ir galų gale pakeičia 1949 metų, dar stalinizmo metais priimtą Konstituciją, tai aš tame nematau kažko ypatingo.

 

Tai Jūs nematot, kad Vengrija čiuožia į autoritarizmą – ką tarptautinė spauda dažnai mini šiandien?

 

Na žinote, aš esu matęs ir kaip buvo smerkiamas Italijos kandidatas į komisarus Europos parlamente dėl to, kad išdrįso išsakyti dešiniąsias vertybes. Sukilo visa kairioji pusė, todėl Italija turėjo jo kandidatūrą atšaukti. Esu matęs ir kitų panašių smerkimų. Tai aš į tai žiūriu šiek tiek ramiau.

 

Gerai, pakalbėkim apie Lietuvos ūkį, Lietuvos ekonomikos reikalus. Premjere, vakar paskelbta, kad akcizai nebuvo surinkti daugiau nei 400 mln. litų. Buvo žadėtas milijardas iš šešėlio, platesniam kontekste kalbant, tas skaičius rodo, kad planas neįvykdytas. Finansų ministrė sako, kad planas buvo per daug ambicingas. Kaip Jūs komentuotumėte visuomenei šitą skaičių?

 

Pirmas dalykas – tai pasakyčiau, kaip ir finansų ministrė, kad iš tikrųjų praėjusių metų biudžetas yra įvykdytas visai neblogai. Vienos eilutės buvo neįvykdytos, kitos buvo viršytos. Bendro biudžeto rezultatai tikrai yra neblogi. Noriu priminti, kad 2011 metus pradėjome su deficitu, siekusiu beveik 8% berods, o baigėme su netoli 5%. Taigi, planai buvo ambicingi ir pakankamai neblogai įvykdyti. Be abejo, matome atskiras eilutes, kur iš tikrųjų yra verta galvoti ir apie papildomas priemones. Turiu omeny to paties akcizo surinkimą, kuris priklauso, visų pirma, nuo to, kaip pavyksta užkardyti kelią nelegaliai akcizinių prekių kontrabandai į Lietuvos rinką. Čia yra dalykų, kuriais galima šiek tiek ir pasidžiaugti. Sakysim, matome, kaip mažėja ir sėkmingai suvaržoma kontrabanda tokios produkcijos, kaip tabako produktai, vis didesnę rikos dalį užima legaliai pagaminti tabako produktai. Matome iš tikrųjų efektyvias pastangas stabdyti kontrabandinių degalų įvežimą, kartais ir pakankamai smulkų, taip vadinamas „pasatines“ benzino keliones. Be abejo, kad lieka ir daug darbų, kuriuos dar turime padaryti, tame tarpe užkirsdinti kelią šešėlinei prekybai turguose tomis pačiomis akcizinėmis prekėmis.

 

Tai čia ir klausimas – kas šitam plane Jūsų nesuveikė? Galbūt padarėt analizę ir ką darysit toliau, kad tos skylės būtų užkamšytos kontrabandai?

 

Pirmas dalykas – tai aš noriu pastebėti, kad kai vertiname pajamų surinkimą į biudžetą, tai raginčiau vertinti šiek tiek racionaliau ir objektyviau. Nes vertinant tiktai pagal tą faktą, kad štai nesurinkta tiek, kiek buvo planuota, tai kyla klausimas, ar blogai rinkom, ar blogai planavom. Šiuo požiūriu iš tikrųjų abi dalys, gali būti, gali turėti savo pagrindą. Sunku yra ir tiksliau suplanuoti tokius dalykus, kaip surinkimas iš akcizinių prekių. Galim pasidžiaugti, pavyzdžiui, kad PVM surinkom ženkliai daugiau negu buvo planuota. Už tai niekas mūsų nesmerkia. Biudžeto planavimas ir surinkimas yra šiek tiek du skirtingi dalykai. Šiuo atžvilgiu aš tiktai galėčiau pasakyti, kad galim pasidžiaugti tuo, kad deficito skaičiai yra ženkliai sumažėję praėjusiais metais, kad pasiekėm užsibrėžtus tikslus. Na, o šiais metais toliau tęsime lygiai tą patį, ką darėme ir praeitais metais. Tai yra, ieškosime būdų, kaip papildomai suvaržyti galimybes kontrabandai, šešėlinei ekonomikai. Ne vieną kartą jau esu kartojęs, kad nuo gegužės pirmos kasos aparatai bus įvesti ir vadinamoje gariūninėje prekyboje. Matome aktyvias muitinės pareigūnų pastangas, kaip jau minėjau, stabdyti ir tokias smulkias landas nelegaliajam prekių įvežimui. Kai kas nėra tuo patenkinti, bet mes ir toliau ryžtingai einame šituo keliu.

 

Premjere, Jūs neatmėtėte vakar galimybės, kad šiemet gali tekti kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą. Kai kurie analitikai sako, kad šis fondas nėra toks baubas, koks buvo. Yra kredito linijų, kur nėra jokių įsipareigojimų, apie kuriuos čia buvo anksčiau kalbama – apie pensijų apmokestinimą ir visokius kitokius panašius dalykus. Ką pasakytumėt žmonėm dėl Tarptautinio valiutos fondo?

 

Žinote aš per šituos tris metus, kiek man tenka vadovauti Vyriausybei, į tokį klausimą esu atsakinėjęs kokį penkiolika kartų – kiekvienais metais, ir pradedant metus, ir baigiant metus.

 

Bet gal pozicijos keičiasi dabar?

 

Kaip matot niekas kol kas nesikeičia, mano atsakymai visada tie patys. Mes iki šiol vykdėme racionalią skolinimosi politiką ir toliau vykdysim racionalią skolinimosi politiką. Tai reiškia, kad mūsų sprendimai priklausys nuo to, kaip atrodys situacija tarptautinėse finansų rinkose, iš kurių skolinamės. Būna periodų, kai ta situacija atrodo labai nerami. Sakysim dėl Graikijos krizės, ar dėl reitingų mažinamų Italijai, Prancūzijai ir kitoms šalims. Būna tokių laikotarpių, kai situacija atrodo ramesnė, palankesnė. Tai šioj vietoj mes esame racionalūs žmonės ir elgsimės racionaliai.

 

Premjere, šiandien Seime keletas svarbių dalykų. Vienas iš jų yra mokslo studijų įstatymo priėmimas. Ar bus rastas kompromisas? Yra kalbų, kad jau jis rastas tarp pozicijos ir opozicijos. Kai kurie klausimai artėja pozicijos dėl vertinimo laikotarpio, kad palikt spręst universitetams. Kaip Jūs ši klausimą vertinate?

 

Aš norėčiau pastebėti, kad Konstitucinis Teismas iš esmės toje paskutinėje byloje, kurią išnagrinėjo ir paskelbė savo sprendimą dar praeitų metų pabaigoje, nagrinėjo tik keletą aukštojo mokslo aspektų. Nors ir opozicija po to teigia, kad visa reforma yra Konstitucinio Teismo paneigta. Man atrodo, kad visiems užteko kelių savaičių (šiek tiek atvėsus), kad visi suvoktų, jog iš esmės Konstitucinio Teismo sprendime yra kalbama apie universitetų aukščiausiųjų organų tarpusavio įgaliojimų pasiskirstymą. Tai yra apie tarybų ir senatų įgaliojimų pasiskirstymą. Kalbama, kaip ir kokiu dažniu turėtų būti vertinami studentų pasiekimai, kad būtų realizuota konstitucinė nuostata, jog gerai besimokantiems valstybė garantuotų finansavimą. Na, ir dar keletas smulkesnių dalykų, kuriuos Konstitucinis Teismas irgi yra aptaręs. Šiandien pateiktame įstatymo projekte, kurį pateikė ministras ir komiteto pirmininkas, yra siūlomi neatidėliotini veiksmai, kurie kai kurias minėtas problemas sprendžia. Kiek aš suprantu vakar Seimo Švietimo komitete buvo rasti kompromisiniai sprendimai. Tame tarpe, kaip jūs ir įvardinote, ir dėl rotacijos. Aš manau, kad artėjam prie bendro supratimo. Turbūt Seimas šiandien bus pajėgus patvirtinti tuos pateiktus įstatymo projektus.

 

Snoro“ parlamentinis tyrimas pakenktų Lietuvai. Apie šią problemą vakar sakė Seimo pirmininkė. Premjere, kaip vertinate siekius šitos komisijos steigėjų, norinčių ją turėti ir norinčių daugiau aiškumo šitoj situacijoj.

 

Na žinote, siekis, mano manymu, yra vienas. Noras pasidaryti šiek tiek tokio populizmo prieš rinkimus. Erdvės ir galimybių papolitikuoti. Tokia yra opozicijos duona. Bet aš galvočiau, kad bus elgiamasi racionaliai. Keli argumentai, man rodos, yra ir spaudoj išsakyti, į kuriuos yra verta atkreipti dėmesį. Visų pirma, reikia atsiminti, kad finansinė situacija dėl euro zonos problemų lieka įtempta, todėl bankinio sektoriaus tematikos politizavimas savyje turi per didelės prabangos aspektų. Antra, banko „Snoras“ problemos buvo išspręstos pačiu efektyviausiu būdu. Apsaugant ir kitus bankus, ir indėlininkus nuo sunkiai prognozuojamų padarinių. Svarbiausi interesai buvo užtikrinti ir apsaugoti paprastus indėlininkus, paprastus žmones, kurie turėjo nedidelius indėlius. Tai 99 procentai indėlininkų jau savo lėšas atgauna. Mokesčių mokėtojų pinigai, kaip ir buvo žadėta, nebuvo ir nebus naudojami gelbėjant bankus. Dabar, kokius mes matome dar aspektus? Be abejo, kad yra dar dvi grupės žmonių, kurių interesai yra susieti su „Snoro“ banko problemos sprendimu. Viena grupė – buvę akcininkai. Galimai buvę banko savininkai, kurie galimai vykdė nusikalstamą veiklą, ir kurie dabar slapstosi kažkur londonuose ir kuriems jų bylos politizavimas galėtų būti naudingas tam, kad ilgiau galėtų slapstytis tuose pačiuose londonuose užtęsdami visus teisminius tyrimus. Nes vienas iš argumentų, kuriuos naudotų, tai, kad Lietuvos Seimas kažką tiria, politizuoja visą bylą ir panašiai.

 

Antroji grupė yra nepatenkinti stambieji kreditoriai, kuriems nėra grąžinti jų turėti indėliai, nes jie viršijo draustas sumas. Matyt jie norėtų vienaip ar kitaip pakeisti įvykių eigą, kad jiems negrąžintus kreditus ar kitus įsipareigojimus ant savo pečių prisiimtų valstybė ar kitaip sakant visi mokesčių mokėtojai. Jiems būtų naudinga, kad visas reikalas būtų politizuojamas, populistiškai nagrinėjama, galbūt vertinami Seime Lietuvos Banko ir Vyriausybės padaryti žingsniai. Ir vertinami neigiamai, tokiu atveju tiems kredito atsirastų galimybė reikalauti tariamų žalų atlyginimo, žalų atlyginimo iš valstybės, mokesčių mokėtojų atneštų pinigų. Tai visi šie mechanizmai yra gerai žinomi ir gerai matomi tokie interesai.

 

Šiuos interesus išsamiai išryškinote, Premjere. Dar pora partinių smulkesnių klausimėlių. Aurelija Stancikienė, kuri garsėjo ir paskutiniais kritiniais pastebėjimais Vyriausybei dėl botelių, ji išbraukta iš konservatorių vienmandatininkų sąrašo ir grasina palikti partiją, šiandien rašo „Lietuvos žinios“. Čia kerštas, Premjere? Už grasinimus paduoti į teismą Jus? Ar už ką?

 

Man šiek tiek linksmai atrodo, kadangi nei yra kerštų, nei kas nors iš kur nors yra išbrauktas. Paprasčiausiai partijos taryba, kai paskutinį savaitgalį, susirinkę svarstėme visą eilę dalykų , diskutavome ir apie partijos pasirengimą rinkimams. Gaila, kad pati Aurelija Stancikienė nedalyvavo. Taip pat buvo apsispręsta, kad pradžiai tvirtiname dalį vienmandačių apygardų. Iš 70 berods patvirtinome 30 ar trisdešimt kelias. Sekančioje Taryboje, kuri matyt bus rengiama kovo pradžioje, bus tvirtinama dar kita dalis. Tos apygardos, kuriose yra viskas aišku, kuriose ir skyriai yra iškėlę kandidatus ir patiems kandidatams yra aišku, ir jie nebeieško kitų apygardų. Tai štai taip einama nuosekliai į priekį. Šioje vietoje tikrai nėra didelės erdvės plačioms diskusijoms.

 

Jūs kalbate ir Irena Degutienė, Seimo Pirmininkė, kalba apie pergalę Seimo rinkimuose, nors „Baltijos tyrimai“ vakar atskleidė apklausų duomenis, kad konservatoriai balansuoja ties patekimo į Parlamentą riba.

 

Na, žinote, yra įvairiausių apklausų. Vakar taip pat skelbtos „Lietuvos ryte“, „Facebook“ atliktos apklausos, kuriose mes pirmaujame. Mes irgi stebime situaciją.

 

Tai „Facebook“ labiau Jus įtikina negu „Baltijos tyrimai“?

 

Apklausos, kurios buvo skelbtos dabar, darytos gruodžio pabaigoje per pačius karščiausius debatus vykusius Seime. Mes tikime rinkėjais, tikime rinkėjų gebėjimu atrinkti, kas vykdė atsakingą politiką, kas vykdė patikimą politiką. Tikime, kad rinkėjai matys ir tokios politikos rezultatus. Ir kartu, balsuodami, tikriausiai klaus, o ką per šitą laiką, kokios atsakingos politikos pavyzdžius rodė ta pati opozicija, kuri dabar, pagal kai kuriuos nuomonių tyrimų duomenis, atrodo labai populiari.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Petras Petras rašo:

    Geras interviu. Zurnalistas kaip shakalas vis bande ikasti premjerui, bet galiausiai buvo ramiai nusiustas i buda.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...