2013 Gegužės 28

Prasidėjo nematomas universitetų bankrotas?

veidas.lt


Universitetai bijo prisipažinti ir nuo moksleivių bei jų tėvų slepia šokiruojančią statistiką – vos per penkerius metus Lietuvoje neliko trijų universitetų: vieno pedagogikos mokslų ir dviejų regioninių bei specializuotų. Tiesa, kol kas ši netektis yra hipotetinė, mat tokias išvadas daryti leidžia dramatiškas studentų skaičiaus sumažėjimas universitetuose.

“Labiausiai dėl studentų skaičiaus sumažėjimo pastaraisiais metais nukentėjo Šiaulių, Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetai”, – pastebi švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
O, jei remtumėmės tiksliais Lietuvos statistikos departamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pamatytume, kad per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje “išnyko” vienas pedagogus rengiantis universitetas. Kodėl taip teigiame? Todėl, kad 2008 m. Šiaulių universitete (jo pakraipa – pedagoginė) ir Lietuvos edukologijos universitete (EDU) iš viso mokėsi 23 511 studentų, o šiandien abiejuose juose tesimoko tik 12 505 studentai. Taigi abu šie universitetai neteko daugiau kaip 11 tūkst. studentų.
Ypač stipriai nukraujavo regioninis ŠU, netekęs net – 5991 studento, kitaip tariant, daugiau kaip pusės. Todėl nestebina pastaruoju metu pasklidusios kalbos esą netrukus ŠU apskritai neliks, jis taps tik universitetine kolegija.
O Lietuvos edukologijos universitetas prarado 5015 arba (42,92 proc.) visų savo studentų.
Bet, kaip pastebi Lietuvos mokslo reikalus ir studijas kuruojantis viceministras R.Vaitkus, tai dar ne pabaiga. “Mes rengiame vis dar per daug mokytojų, ypač ikimokyklinukų. Tad jų rengimas ateityje dar mažės”, – pabrėžia viceministras.
Taigi šitai turėtų būti rimtas signalas pedagogikos studijas šiemet besirinksiantiems abiturientams. Ypač tiems, kurie pedagogais nori būti ne iš pašaukimo, o dėl to, kad daugiau neturi, kur stoti.
Regioninis Klaipėdos universitetas (KU) neteko trečdalio arba 3063 studentų. O šįmet šio universiteto reputacijai didžiulį smūgį sudavė dar ir Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) griežtas verdiktas nepripažinti šios aukštosios mokyklos vykdytos neakredituotos laivavedybos studijų programos absolventų diplomų. Taigi, jauni žmonės iš esmės ne studijavo KU, o “lankė” aukštosios mokyklos laivavedybos “būrelį”. SKVC direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė teigė, jog pats KU turės išspręsti situaciją, ką daryti su neteisėtai studijuoti priimtų jaunuolių ateitimi.
Tiesa, pastarųjų metų statistika negailestinga buvo ir technologijų mokslų krypčių universitetams. Štai Kauno technologijos universitetas per penkerius metus neteko – 5532 arba 31,82 proc. studentų, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) – 3810 studentų arba 24,5 proc.
Taip atsitiko dėl to, kad dešimtoje klasėje pasirinkę lengvesnius socialinių ar humanitarinių mokslų profilius gimnazistai vėliau negali stoti į tiksliųjų bei technologijų mokslų gebėjimų reikalaujančias studijų programas. Bet naujoji valdžia jau stabdo profiliavimą.
O, kadangi, pasak viceministro R.Vaitkaus viso pasaulio aukštojo mokslo strategai akcentuoja, kad ateitis priklauso technologijų, biotechnologijų, biomedicinos ir fiziniams mokslams, tai ir Lietuva šias sritis išskyrė kaip prioritetines ir skirs jiems daugiau valstybės finansuojamų studijų krepšelių.  Todėl artimiausiausias metais studentų skaičius KTU ir VGTU, regis, ims didėti.
Vertinant bendrai, 2008 m. visuose trylikoje valstybinių universitetų studijavo 136 829 jaunuoliai arba vidutiniškai po 10 525 studentus kiekviename universitete, o šiuo metu visuose universitetuose studijuoja 107 111 studentų arba vidutiniškai po 8239 studentus kiekviename. Taigi, visi valstybiniai universitetai neteko 29 711 studentų. O per ateinančius penkerius metus gimnazijas kasmet baigs dar maždaug po penkis tūkstančius abiturientų mažiau, mat po Nepriklausomybės atgavimo ženkliai sumažėjo vaikų gimstamumas. “Tad, jei aukštosios mokyklos nori išgyventi, jos turi stipriai keistis”, – akcentuoja R.Vaitkus.
Bet, pasirodo, ne visur padėtis blogėja. Dviejuose universitetuose studentų skaičius ne tik nemažėjo, bet netgi didėjo. Geriausias pavyzdys Lietuvos universitetams – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) per penkerius metus studentų skaičių padidinęs 13,92 proc. arba 932 studentais bei Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), studentų skaičių padidinęs 6,14 proc. Iš esmės metai po metų stabilų studentų skaičių, su nežymiu svyravimu, išlaiko ir M.Romerio universitetas (MRU).
Taigi, kur slypi šių dviejų Kauno aukštųjų universitetinių mokyklų stiprybės paslaptis? – “Veido” žvilgsnis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. as as rašo:

    Kodėl straipsnio autoriai nepasako, kad išnyko veterinarijos akademija, kuri susijungė su LSMU? Kaip čia jie skaičiuoja tą medikų padaugėjimą – su veterinoriais, ar be jų? Ar tokia trumpa skaičiuotojų atmintis, ar tiesiog norima vienus iškelti, kitus – sumenkinti? Tokia statistika, ne tik, kad neprofesionaliai, bet ir neetiškai atrodo.

  2. LEU LEU rašo:

    gal kas žino, koks čia universitetas – EDU ?

  3. vh vh rašo:

    Visų pirma tai neišnyko, o susijungė. Ir toliau tęsia savo veiklą. O kad aukštųjų Lietuvoje per daug, tai faktas. Pirmiausia reikia uždaryti visas privačias diplomus parduodančias kontoras. O tuomet apjungti dalį Vilniaus ir Kauno aukštųjų, naikinant besidubliuojančias studijų specialybes. Po 10 klasės dalį moksleivių reikia nukreipti į profesines mokyklas, o ne leisti jiems mokytis toliau vidurinėje (gimnazijoje).


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...