2013 Sausio 09

Prasčiausiai lietuviai rūšiuoja plastiką, geriausiai – stiklą

veidas.lt


Daugiausia klaidų Lietuvos gyventojai padaro rūšiuodami plastiko atliekas – į joms skirtus konteinerius patenka apie 40-50 proc. perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų atliekų dalis tesudaro iki 10 proc., o popieriaus – 20-30 procentų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenys.

„Nuo pažangių ES šalių atsiliekame ne tik pagal rūšiuojančių gyventojų dalį, bet ir pagal rūšiavimo kokybę. Norėtume paskatinti gyventojus atidžiau rūšiuoti plastiko atliekas. Taip pat  raginame gyventojus aktyviau rūšiuoti popieriaus ir stiklo atliekas – kol kas didžioji jų dalis metama į buitinių atliekų konteinerius, tad patenka į sąvartynus“, – sakė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Plastiko konteineriuose atliekų vežėjai aptinka itin daug atliekų, kurios negali būti perdirbamos. „Problema yra dvilypė: visų pirma, paties plastiko rūšių yra labai daug, o dalis jo Lietuvoje nėra perdirbama ar deginama. Vartotojas pirmiausia turėtų ieškoti perdirbimo ženklo ant pakuotės – apvalaus ženklo su dviem besisukančiomis rodyklėmis. Jei tokio simbolio ant pakuotės nėra, ji nėra perdirbama ir turėtų keliauti į buitinių atliekų konteinerį“, – patarė ekspertas.

Antra problema, pasak jo, tai į konteinerius metamos plastikinės pakuotės su maisto, riebalų ar tepalų likučiais.  „Į plastiko konteinerius nemeskite puspilnių grietinės indelių, aliejaus ar tepalų butelių. Pakuotės su tokiu turiniu ne tik negali būti perdirbamos, bet ir gali suteršti kitas konteineryje esančias plastikines atliekas, kurias gyventojai kruopščiai  išrūšiavo“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Maždaug ketvirtadalis netinkamų atliekų aptinkama ir popieriui skirtuose konteineriuose. „VSA Vilnius“ atstovo teigimu, gyventojai turėtų įsidėmėti, kad į popieriui skirtą konteinerį nevalia mesti higieninio popieriaus (tualetinio popieriaus, įklotų ir pan.), tapetų, taip pat riebalais sutepto popieriaus, pvz. picų dėžių – toks popierius nėra tinkamas perdirbti ir turi būti išmetamas į buitinių atliekų konteinerį. Taip pat verta žinoti, kad įvairias kartonines „Tetrapak“ tipo pakuotes reikia mesti į plastikui skirtą konteinerį.

„Aktyviai ir teisingai rūšiuoti popieriaus atliekas gyventojus turėtų skatinti ir ekonominis interesas – jie paprastai moka už į buitinių atliekų konteinerį išmestus kilogramus, o popieriaus atliekos yra vienos sunkiausių pagal savo svorį. Esame skaičiavę, kad jeigu gyventojai rūšiuotų visas popieriaus atliekas, buitinių atliekų svoris labai sumažėtų ir dėl to gyventojams atliekų išvežimo paslaugos galėtų atpigti maždaug penktadaliu, nes išrūšiuotos antrinės žaliavos yra išvežamos nemokamai“, – sakė L. Kazlauskas.

„VSA Vilnius“ duomenimis, geriausiai lietuviai rūšiuoja stiklo atliekas. „Ši atlieka yra lengviausiai atpažįstama ir logiškai numanoma, kur ją mesti. Be to, mažiau yra ir stiklo produktų, kurių negalima mesti į žaliuosius konteinerius. Jeigu gyventojai į stiklo konteinerius nemestų automobilių stiklų, stiklo paketų, veidrodžių ir buteliukų nuo vaistų, pagal stiklo atliekų rūšiavimo kokybę būtume viena iš atsakingiausiai rūšiuojančių ES šalių“, – sakė L. Kazlauskas.

Jis priduria, kad, nepaisant teisingo rūšiavimo, didžiąją dalį stiklo atliekų gyventojai vis dar išmeta į buitinių atliekų konteinerių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...