2010 Gruodžio 02

Investicijos

Įmonės ruošiasi gyvenimui po krizės

veidas.lt

Per sunkmetį dauguma pramonės įmonių buvo nuspaudusios investicijų į naujas gamyklas stabdį. Tačiau dabar šis stabdys pamažu imamamas atleisti.

Skirtinguose Lietuvos regionuose, ypač miestuose ir aplink juos vėl ima daugėti kranų. Po visiško štilio praėjusiais metais vėl statoma daugiau gamyklų, prekybos centrų, viešosios paskirties statinių.

Planuotos ir pirmosios optimistinės statybos

Šiuo metu laimėtojais galima laikyti tuos verslininkus, kurie investuoti į gamyklas ar kitos paskirties statinius pradėjo krizės išvakarėse: juk per krizę dėl kritusių statybinių medžiagų kainų, taip pat dėl atpigusios darbo jėgos, suplanuotus statinius galėjo pasistatyti gerokai, kartais net trečdaliu pigiau nei pavyzdžiui, 2007–2008 metais. O juk dalis verslininkų naujoms statyboms dar sugebėjo gauti ir ES finansinės paramos, o ir su bankais susitarti tada buvo kur kas lengviau nei dabar.

Dabar gi įmonių optimistiniai bandymai stotis ant kojų ir noras plėstis neretai žlunga. Pasirdo, netgi turint sutikimą, kad ES sutinka finansuoti dalį investicijų į naujas gamyklas ar įrengimus, – anksčiau iš bankų gauti garantiniai projektų finansavimo raštai darar jau yra nieko verti.

Dėl to vis dar nepradedamos intraveninių tirpalų gamyklos Panevėžyje statybos, kurioms ES finansavimas skirtas prieš porą metų. Lygiai taip pat stoja ir bendrovės “Luido keramika” numatyta didžiulės mineralinės statybinės vatos gamyklos statybų Didžiasalyje pradžia. Lėčiau nei buvo planuota juda ir naujo greito maisto cecho, kurį stato bendrovės “Mantinga” antrinė įmonė “Mariresta”, statybos Marijampolėje.

Labiau pasisekė kompanijoms, turinčioms užsienio investuotojų užnugarį. Jau metų pabaigoje vokiečiams priklausanti bendrovė “Šilutės durpės” visu pajėgumu paleis naują durpių substratų gamyklą.  Ukmergėje baigiama panaudoti švedų bendrovės “Systemair” investicijas į naujus vėdinimo įrangos gamybos plotus. Kitų metų sausį į naujas gamybines patalpas sostinės Visorių informaciniame parke “Santaros” slėnyje įsikraustys ir aukštųjų technologijų bendrovė “Viltechmeda”. Nors šios statybos dar nereiškia tam tikrų ūkio šakų tvaraus atsigavimo ir plėtros, šiaip ar taip, darbus atlikusi statybų technika iš karto į garažus jau nebevairuojama. Štai praėjusią savaitę “Santaros” slėnyje kompanijų grupė “BOD Group” oficialiai pradėjo kito aukštųjų technologijų tyrimų centro statybas. Naujame centre bus atliekami saulės elementų technologiniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” duomenimis, šiuo metu Kaune statomas prekybos parkas “Banginis”. O Laisvės alėjoje buvusio “Merkurijaus” vietoje statomas naujas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas.
Bet daugiausia kranų, kaip žinoma, Vilniuje. Čia jau baigtos verslo parko “Gariūnai” A korpuso statybos. Vilniaus Pilaitės mikrorajone statomas “Maximos” prekybos centras. Panašaus dydžio “Maximos” prekybos centras statomas ir Žirmūnuose (buvusios “Žalgirio” parduotuvės vietoje). O Žemuosiuose Paneriuose šiuo metu kyla logistikos centras.

Tuo tarpu Klaipėdoje duris netrukus atvers naujas prekybos centras “Liepa”, kuriame didžiąją dalį užims naujos koncepcijos parduotuvė “Norfa”. Panevėžyje statomas naujas statybinių ir apdailos medžiagų prekybos centras. O Druskininkuose jau visiškai įsibėgėjusios Laisvalakio centro – uždarų slidinėjimo trasų statybos.

Pamatuota devynis kartus

Žinoma, statybų galėtų būti dar daugiau, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pabrėžia, kad įmonių investicinius planus stipriai pakoregavo ne tik pasikeitusi situacija rinkoje, bet ir komerciniai bankai, kurie daugumą įmonių investicinių projektų sustabdė arba atidėjo neribotam laikui. Todėl absoliuti dauguma naujų sienų kilo tik dėl užsienio investicijų ir su ES fondų pagalba. “Yra toks visiems suprantamas ekonominis teiginys, nereikalaujantis jokių įrodymų – gerai investuoti pinigai šiandien yra vertingesni nei planuojami investuoti po dvejų ar trejų metų. Neabejojama, kad šiuo metu kylančios naujos gamyklos ir statomi nauji įrenginiai yra stipriai ekonomiškai pasverti. Juk riziką vertina pačios įmonės, ES paramą skirstančios agentūros, bankai ir investuotojai. Galima sakyti, pamatuota devynis kartus”, – teigia G.Rainys.

Su juo sutinka ir “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. “Jei rinka perpildyta neužpildytų patalpų, dar nereiškia, kad geroje geografinėje vietoje negali atsirasti nauja gamykla ar parduotuvė. Esą šiuo metu statomi objektai jau turi savo savininkus arba nuomininkus, jie nestatomi į ateitį kaip anksčiau. Tiesa, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis nelinkęs manyti, kad naujų komercinių objektų statybas jau galima sieti su atsigavimu kokiame nors segmente. “Tai daugiau optimistiniai pabandymai negu tvirtas įsitikinimas”, – mano jis.

Pasak G.Rainio, šiuo metu įgyvendinami projektai vertintini arba kaip išties naujos perspektyvios nišos, arba kaip didelės ambicijos nukariauti importą ir užkariauti vietos rinką, arba kaip pamatuotos galimybės didinti eksportą. O turėdamos mažiau galimybių sunkmečiu investuoti į naujas sienas, įmonės bandė atsinaujinti su ES parama, skirta gamybai modernizuoti. Tai patvirtina pramonės technikos pardavimo ir priežiūros kompanijos “Lintera” technikos direktorius Rimantas Činčys.

“Palyginę situaciją su praėjusiais metais ir šių metų pirmuoju pusmečiu pastebime gamybos technikos atnaujinimo suaktyvėjimą. Verslininkai kuria projektus, klausia, kiek kas kainuoja, viena kitą įrengimą nuperka. Sujudimą itin jaučiame tose srityse, kur svarbi gaminamo gaminio kokybė ir ją reikia gerinti, nes pirkėjai pradeda reikšti pretenzijas”, – pastebi R.Činčys. Pasak jo, gamybos atnaujinimą daugiausia nulemia tam tikros lengvatinės sąlygos. Pasinaudojusios ES parama šiuo metu į gamybos atnaujinimą, modernizavimą ir naujų linijų diegimą investuoja apie 100 šalyje veikiančių įvairių sektorių kompanijų.

Eiti prieš srovę nelengva

Bendrovės “Šilutės durpės” vadovas Kazimietas Kaminskas neslepia, kad prieš porą metų teko prisimti didelę riziką, bet tai esą buvo strateginis sprendimas. “Kartais veikti anticikliškai taip pat išeina į naudą. Mintis statyti naują durpių substratų gamyklą buvo brandinama gerus porą metų, o užklupus krizei kartu su savininkais nusprendėme investicijų nestabdyti ir statybas tęsti. Ir nesuklydome”, – teigia K.Kaminskas.

O štai bendrovės “Luido keramika” vadovas Ričardas Dapkus to teigti negali, nes jų planus sugriovė Vyriausybės sprendimai. “Luido keramika” jau prieš dvejus metus planavo pradėti statyti mineralinės vatos gamyklą Didžiasalyje.

“Šios gamyklos poreikis buvo numatytas įvertinus pastatų renovavimo programos įtaką. Mat, pasirodo, mineralinę statybinę vatą galima gaminti ir iš Lietuvoje esančių išteklių – molio. Ir nors bendrovė yra gavusi 15 mln. Lt ES paramą, reikia turėti dar 40 mln. Lt savų pinigų. Projektu susidomėjusių investuotojų turėjome ne vietą, tačiau įvertinę, kad Lietuvoje daugiabučių namų renovacijos programa merdi – jie pasitraukė. Tuo tarpu skandinaviškiems bankams mūsų šalies ekonomika nerūpi, jie šio projekto finansuoti nesutinka”, – liūdnai pasakoja R.Dapkus.
Tiesa, jis atskleidžia, kad vėl atsirado užsienio investuotojas, ir viliasi, esą jeigu kitąmet būtų pradėta statyti gamykla, tai gamybą būtų galima pradėti 2013 m., kartu su ekonomikos pakilimu. Geresnių laikų seniai suplanuotos intraveninių tirpalų gamyklos laukia ir bendrovės “BC Factory” vadovas Mindaugas Ragaišis. “Plėtrai nuo pamatų laikotarpis vis dar yra netinkamas”, – konstatuoja jis.

Saulės elementų tyrimų ir gamybos centras Vilniuje

  • Jame įsikurs kompanijos “Baltic Solar Energy” ir “Baltic Solar Solution”, kurios atliks saulės elementų technologijų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o bendrovė “ViaSolis” užtikrins elementų surinkimą ir paruoš naudoti energetinius modulius. Naujame saulės technologijų klasteryje veiks didžiausios pasaulyje saulės elementams gaminti skirtos įrangos bendrovės “Centrotherm Photovoltaics” tyrimų centras, – tokių pasaulyje tėra keturi.
  • Planuojama statybų pabaiga 2012 m.

Verslo parkas “Gariūnai” Vilniuje

  • Praktiškai jau baigtos verslo parko “Gariūnai” pirmo etapo statybos. Naujas statinys bus suskirstytas į A ir B korpusus – pirmajame jau šį rudenį įsikūrė dalis turgaus prekiautojų, iki šiol prekiavusių lauke. Iškėlus prekiautojus ir išvežus metalinius kioskus, atsilaisvinančiose teritorijose numatoma pradėti antrą statybų etapą – pastatyti B korpusą. Ir čia po nauju stogu įsikurs ne tik prekeiviai, bet ir maitinimo įstaigos.
  • Planuojama statybų pabaiga 2011 m.

Prekybos centras “Banginis” Kaune

  • Didžiausią prekybos plotą Kauno “Banginyje” užims jau dabar jo  vietoje veikianti parduotuvė “Senukai”. Šalia “Senukų” statomas “Prismos” didcentris ir kitos mažesnės parduotuvės sudarys naująjį prekybos parką. Bendrovės “BalticRED” prekybos centrai “Banginis” jau veikia Vilniuje ir Klaipėdoje, šis bus trečiasis. Pirmuosius pirkėjus Kauno “Banginis” planuoja pakviesti šių metų gruodį.
  • Atidarymas 2010 m. gruodžio mėn.

“SNORAS Snow Arena” Druskininkuose

  • Kompleksą sudarys dvi pagrindinės slidinėjimo trasos: viena – uždara, kita – lauko, bendras jų ilgis sieks 1,1 km. Į didžiausių pasaulio uždarų slidinėjimo kurortų penketuką patekti pretenduojančio objekto statytojai pasiryžę uždaroje sniego arenoje sukurti tikrų kalnų žiemos vaizdus ir įspūdį: pramogų komplekso interjeras atkartoja kalnų miestelio gatvę, kuria eidami visi pateks ant kalno. Tikrovės įspūdį sustiprins ir sniegas, beveik nesiskirsiantis nuo natūralaus.
  • Planuojama statybų pabaiga 2011 m. kovo mėn.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...