2011 Sausio 10

Politika

Po Strasbūro teismo sprendimo R.Pakso byloje reikia keisti Konstituciją, sako KT

BNS

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) paskelbus sprendimą pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Konstitucijos sargų teigimu, EŽTT konstatavus, jog Lietuvos teisėje įtvirtintas “nuolatinis ir negrįžtamas draudimas” asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į laisvus rinkimus, atsirado nesuderinamumas tarp pagrindinio šalies įstatymo ir minėtos konvencijos.

“Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas (…) turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Konstitucijos pataisos”, – rašo KT.

Vyriausybė pirmadienį pranešė ketinanti sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs, kokius Lietuvos teisės aktus reikia keisti dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais, KT pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal KT išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Arūnas Arūnas rašo:

    KT sukūrė šį absurdą, tai tegu KT dabar ir krapštosi iš to kaip nori, tik tegu nesugalvoja kaitalioti Konstitucijos kaip pirštinių, nes tokie dalykai gali būti sprendžiami tik referendumu. Jei taip nebus – nekalbėkime apie demokratiją daugiau …

  2. Arūnas Arūnas rašo:

    Išrinkau pačius artimiausius Konstitucijos straipsnius, susijusius su seimo nario rinkimu ir jo mandato panaikinimu. Konstitucija nieko nesako apie tai, kad atėmus seimo nario (ir ne tik jo)mandatą, kitą kartą jis jau negali kandidatuoti.
    Kodėl mus laiko idiotais? Kodėl kalbant per TV bei rašant spaudoje nepasakoma, koks konkretus Konstitucijos straipsnis turėtų būti keičiamas, bei kodėl jis nėra tiesiog perskaitomas, kad patys žmonės galėtų susidaryti savo nuomonę?
    Pareikiu kopijas trijų labiausiai susijusių Konstitucijos straipsnių (patys susidarykite savo nuomonę):
    56 straipsnis
    Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
    Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
    63 straipsnis
    Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
    1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;
    2) jis miršta;
    3) atsistatydina;
    4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
    5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
    6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
    7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
    8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
    74 straipsnis
    Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

  3. ar tikrai cia KT nuomone? ar tikrai cia KT nuomone? rašo:

    I viesaja erdve buvo ismestas KT spaudos pranesimas ir ziniasklaida uzkibo,- lyg tai but KT nuomone. Bet tai nera KT nuomone, nes pranesimas spaudai negali buti traktauojamas kaip KT pasisakymas. Ir stai kodel. Lietuvos Respublikos istatymai numato, kad KT pasisako, isleisdamas KT nutarimus, kurie turi istatymo galia (dar yra Seimo prasymu daromi isaiskinimai, bet cia jau visai kita istorija). Cia gi joks ne nutarimas.

    Be to KT nutarimo priemime turi davyvauti ne maziau nei 2/3 KT teiseju, is kuriu ne maziau kaip puse turi balsuoti “uz”. Teisejai, dalyvave balsavime, turi pasirasyti nutarima taip, kaip balsavo: “uz” ar “pries”. Tik toks teises aktas, priimtas pagal tokia procedura, isreiskia Konstitucinio Teismo poziuri. Tik tada sakome – KT nutare. Toks yra Konstitucinio Teismo dalyvavimo valstybes gyvenime reglamentavimas.

    Cia gi matome anonimini spaudos pranesima, kuris, jei remsimes LR Konstitucija ar KT istatymu, yra jokios teisnes reiksmes neturintis dokumentas, t.y. jis neisreiskia jokios KT nuomones. Todel yra visai nesuprantama kokia sio pranesimo reiksme teises poziuriu. Kadangio priimant spaudos pranesima yra nenumatyta proceduram lieka neaisku ir kas yra pareiskimo autorius: pirmininkas, 2/3 teiseju, spaudos tarnyba?

    Pagaliau, kad ir kas bebutu sio spaudos ptanesimo autorius, yra aisku tik viena – demokratineje valstybeje teismu sprendimai nera priimami spaudos pranesimo budu. Belieka viltis, kad tai nesusipratimas ir musu valstybes neprades valdyti spaudos pranesimais. O Pax niekas ir taip nerinks. Bet tam, kad sitai nusprestu, zmonems nereiketu tap ikyriai brukti KT pagalbos. Sitai pastebejo ir Europos Zmogaus Teisiu Teismas.

  4. Paulius Paulius rašo:

    Gerbiamieji, Lietuvoj demokartija yra tik neigivendinama svajone. Musu salis skelbiasi demokratine , taciau visa tai yra netiesa. Apzvelgus visa nepriklausomybes laikotarpi, galima teigti, kad paskutinieji 5 metai yra patys absurdiskiausi ir labiausiai darantys geda Lietuvai. Deja as niekaip nesuprantu, kodel musu tauta elgiasi taip neatsakingai. Istikruju tikslinga kaltinti valdzia, taciau ir mes patys esame kalti del visos sios painiavos. Juk mes isrinkome netikusia valdzia, todel atsakomybe tenka mums. Pakso byla, tai tik dar vienas eilinis gedingas ivykis Lietuvoje, parodantis, kad musu Valstybes valdzia ir teisine sistema yra sukirmijus iki pat saknu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...