2012 Spalio 25

Po ketverių metų pertraukos vėl gresia pavojingai didelė infliacija

veidas.lt


Pinigų spausdinimo mašinos paleidimas Europai atsilieps smarkiai padidėsiančiu infliacijos rodikliu.

Lygiai prieš ketverius metus Lietuvos degalinėse litras benzino kainavo eurą. Tada kaina atrodė tokia didelė, kad nemaža dalis vairuotojų aiškino lipsią į visuomeninį transportą ir automobilių neliesią tol, kol kainos vėl sugrįš į normalias vėžes.
Tą rudenį atrodė, kad taip ir bus: keliaujant po kitas Europos šalis, akis badė daug mažesnės degalų kainos, tad nebuvo abejonių, jog Lietuvoje išsipūtusios kainos anksčiau ar vėliau bus bent jau tokios, kaip, tarkim, Ispanijos pasienyje, kur litrą benzino tuo metu galėjai nusipirkti už 0,87 euro.
Dabar tokia degalų kaina skamba kaip mielas prisiminimas, o vairuotojai tikriausiai pradeda rengtis laikams, kai už litrą benzino teks mokėti ir šešis ar net septynis litus. “Benzinas jau niekuomet nebepigs, tik brangs”, – aiškina ekonomistai, ir jų sakomą tiesą priimame kaip savaime suprantamą.
Nesinori tikėti nebent tuo, kad niekada nebeatpigs, o dar ir gerokai pabrangs Lietuvoje siuvami drabužiai, pačių pasigaminama elektros energija arba rekordiniais derliais stebinantys grūdai. Baigiame apsiprasti, kad tai, kas dabar atrodo brangu, po pusmečio ar metų atrodys pigu. Ir ši taisyklė tinka daugumai prekių bei paslaugų.
Tikriausiai daugelio skaitytojų nešokiruos ir naujojo Vokietijos banko “Deutsche Bank” vadovo Anshu Jaino perspėjimas, kad infliacijos didėjimą pajusime visi. Vokiečiai – taip pat.

Statistika neguodžia

Iš tiesų net ir oficialiai skelbiama rugsėjo infliacija gali sukelti lengvą šoką ne vien vokiečiui, bet ir lietuviui. Štai rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 0,7 proc., o metinė infliacija pasiekė 3,4 proc. Panašiomis, vis didesnes kainas žadančiomis žinutėmis mirga daugelio Europos šalių žiniasklaida. Pranešama, kad rugsėjį metinė infliacija vien euro zonos valstybėse netikėtai išaugo iki 2,7 proc., nors vadinamoji Europos centrinio banko (ECB) komforto zona yra 2 proc.
Šios ribos neperžengia vos kelios euro zonos šalys ir tik nedaugelis valstybių, neįsivedusių euro. Nuo etalonu laikomos Vokietijos, kurioje infliacija kaip tik tokia, bei dar mažesnę 1,9 proc. infliaciją fiksavusios Prancūzijos nedaug atsilieka Didžioji Britanija, Airija, Nyderlandai. Kitur kainos tik nuolat stiebiasi: teigiama, jog kol kas – dėl degalų brangimo. Štai “Eurostato” duomenimis, metinė degalų kainų infliacija euro zonoje rugsėjį buvo 9,2, rugpjūtį – 8,9 proc.
Lietuvoje degalai brango šiek tiek mažiau, bet irgi juntamai: per metus 4 proc. pabrango suskystintos automobilinės dujos, 2,5 proc. – benzinas, 2 proc. – dyzeliniai degalai. Visa tai lėmė, kad drauge su degalais brango ir prekės bei paslaugos, – pradedant avalyne, baigiant pienu, mėsa ar šokoladiniais saldainiais.
Ekonomistai perspėja, kad prie kainų kilimo prisideda vis daugiau veiksnių. Tarkim, Ispanijos infliacija vos per mėnesį 3,5 proc. šoktelėjo padidinus pridėtinės vertės mokestį. Dar labiau ji išaugs, kai į šalies ekonomiką bus pradėti pumpuoti lengvi pinigai – ECB ims neribotais kiekiais supirkinėti prasiskolinusių valstybių obligacijas. Nors ECB atstovai labai nemėgsta termino “pinigų spausdinimas” ir lyginimo su JAV, kitaip pavadinti to nelabai išeina.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...