2010 Spalio 12

SPAUDOS AKTUALIJA

Po gaisro kelte – šimtamilijoniniai nuostoliai

veidas.lt

“Dar tebeskaičiuojami nuostoliai ir renkama informacija apie patirtą žalą, o kada nukentėjusieji jau galėtų tikėtis nuostolių atlyginimo, kol kas nėra žinoma. Bendrovė “DFDS Seaways” jau dairosi ir naujo laivo, kuris pakeistų sudegusįjį.”

Scanpix

Šios bendrovės Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio teigimu, apie išmokas bus galima kalbėti tada, kai bus surinkta ir įvertinta informacija apie patirtą žalą. Tam “LISCO Gloria” keleiviams buvo išdalyti patirtos žalos registravimo lapai, kuriuos nukentėjusieji turi užpildyti ir pateikti “DFDS Seaways”.

Pats keltas, pirktas 2003 metais už 42 mln. JAV dolerių ir rekonstruotas už 8 mln., yra draustas Danijos draudimo bendrovėje. Apdrausta ir civilinė laivo savininko atsakomybė – laivų savininkų grupės savitarpio draudimo klube “West of England” P&I.

Draudimo bendrovė “ERGO Lietuva” vakar pranešė jau reguliuojanti klientų žalas, patirtas dėl kelte kilusio gaisro. Pirmadienį iki pietų buvo gauti 8 pranešimai dėl šių žalų. Vien už krovinius būsimiems mokėjimams bendrovė rezervavo apie 500 tūkst. litų. Pranešama, kad dar apie 300 tūkst. litų žalą patyrė du vilkikų savininkai.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Kas sukėlė gaisrą „Lisco Gloria” kelte? Dar neaišku. Bet išvadų neramiai laukia ne tik jo savininkai, bet ir vežėjai. Jei gaisras kilo dėl nesutvarkytų vilkikų, tai reikštų mirties nuosprendį įmonei.

Vos išvykęs iš Kylio (Vokietija), „DFDS Lisco” keltas „Lisco Gloria” naktį į šeštadienį užsiliepsnojo taip, kad gaisras buvo gesinamas net 30 valandų. Laimei, žmonių aukų išvengti pavyko. Tačiau nuostoliai skaičiuojami šimtais milijonų litų. O kas turės juos atlyginti, iki šiol tebėra neaišku.

Pirminiais duomenimis, keltas, gabenęs ir keleivius, ir vilkikus su kroviniais, galėjo užsidegti nuo nesutvarkytos vieno refrižeratorių įrangos. Tačiau galutinių išvadų teks gerokai palūkėti.

Vakar popietę „DFDS Lisco” atstovas Vaidas Klumbys aiškino, jog laivas dar neatvėsęs po gaisro, kad jį galėtų deramai apžiūrėti specialistai.

„Vokietijos policija skelbia tik išankstinę priežastį – refrižeratoriaus gedimą. Ar užteks laivą apžiūrėti jūroje, ar teks jį tempti į sausumą, kol kas neįsivaizduojame”, – aiškino V.Klumbys.

„DFDS Lisco” savo laivą skelbiasi apdraudusi vienoje iš Danijos bendrovių, o civilinę atsakomybę – „West of England”.

Tuo tarpu šalies vežėjai jau įvardijo patirtus nuostolius.

Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, kelte sudegė 79 vilkikai ir 144 puspriekabės bei šaldytuvai. Apie 80 proc. šios technikos priklausė Lietuvos įmonėms.

„Manome, kad mūsų šalies vežėjai neteko technikos, kurios vertė – mažiausiai 50 mln. litų. Kiek kainavo jų gabenti kroviniai, dar teks pasiaiškinti tiek su siuntėjais, tiek su gavėjais”, – sakė A.Kondrusevičius.

Bene daugiausia nuostolių patyrusios transporto įmonės savininkas Antanas Gricius teigė praradęs kone dešimtadalį visos technikos – sudegė 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų.

„Nuostoliai, įskaičiavus prarastus krovinius, sieks 7–10 milijonų litų. Žiūrėsime, kaip seksis tartis su draudikais. Manau, čia bus ilga giesmelė”, – prognozavo A.Gricius.

Jis džiaugėsi tik tuo, kad įmonė beveik nepasiėmusi paskolų iš bankų ar išperkamosios nuomos bendrovių.

„Lietuvos draudimas” vakar iki 14 valandos jau buvo gavęs 12 pranešimų dėl gaisro kelte. Išmokoms rezervuota 1,1 mln. litų. Bendrovė „PZU Lietuva” vakar gavo 9 pranešimus – išmokos gali siekti 0,9 mln. litų. „Ergo Lietuva” sužinojo apie 8 atvejus, rezervuota pusė milijono litų

„Visos aplinkybės aiškios, nuostoliai – irgi, todėl išmokos jau pajudėjo. Dabar priklauso tik nuo bankų, kada jos pasieks mūsų klientus”, – užtikrino „Lietuvos draudimo” atstovė Ernesta Dapkienė.

Patys vežėjai pripažįsta, kad atgauti pinigus už sudegusius vilkikus nebus sudėtinga.

Tačiau kas atsakys už krovinius, dar neaišku.

Paprastai kone visi kroviniai draudžiami vadinamuoju CMR draudimu pagal tarptautinę konvenciją, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

Tačiau įdomiausia, kad šios konvencijos nuostatos galioja tik gabenant krovinius sausumos transportu.

Be to, numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, jei tai įvyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

„Visa tai kertasi su jūrų teise. Ieškome specialistų, kurie galėtų mums padėti, nes prarasta krovinių, kurių vertė siekia milžiniškas sumas”, – aiškino „Linavos” vadovas A.Kondrusevičius.

Vis dėlto daugiausia nerimo kelia įtarimai, kad „Lisco Gloria” galėjo užsidegti dėl nesutvarkyto refrižeratoriaus.

Tuomet jo savininkui grėstų toks ieškinys, kokį jis vargu ar pajėgtų išmokėti per visą savo gyvenimą.

„Ten, kur sustatomi vilkikai, niekas vairuotojų neįleidžia. Jei kelto įgula prijungė vilkiką prie elektros tinklo, turi prisiimti ir atsakomybę”, – munduro garbę gynė A.Kondrusevičius.

Tuo tarpu vienos iš nukentėjusių įmonių vadovas, nepanoręs sakyti savo pavardės, buvo įsitikinęs, kad „DFDS Lisco” siekia visus šunis sukarti būtent ant vežėjų sprando.

„Ir mano įmonės, ir kitų kompanijų vairuotojai buvo kartu.

Visi kalba apie prieš gaisrą pasklidusį dujų kvapą, tad kuo čia koks nors refrižeratorius gali būti dėtas?” – stebėjosi anonimas.

Nuostolių patyrę sudegusio kelto „Lisco Gloria” keleiviai iki šiol taip pat nežino, kaip ir kada jiems bus kompensuojama patirta žala.

Į Lietuvą grįžusiems keleiviams „DFDS Lisco” kompanija dalijo turto žalos pranešimo formas, tačiau taip ir nepaaiškino, kaip jas užpildyti.

„Man pasakė, kad užpildytą formą aš į kompaniją turiu atsiųsti elektroniniu paštu.

Tačiau aš neturiu kompiuterio, nemoku juo naudotis”, – pečiais gūžčiojo 49 metų Virginijus Sungaila.

Anglijoje įsikūręs vyras savo krovininiu mikroautobusu į Lietuvą gabendavo antikvarinius baldus.

Lemtinguoju kelto reisu jis vežė įvairiuose Anglijos turguose nupirktas tris senovines indaujas, stalą su kėdėmis, keturis paveikslus, antikvarinius servizus. Vienas jų buvo paauksuotas ir itin vertingas.

Už šiuos pirkinius jis sumokėjo apie 20 tūkstančių litų.

Sudegęs mikroautobusas su nameliu ant ratų buvo apdraustas Anglijos draudimo bendrovėje, todėl kompensaciją už transportą buvęs kretingiškis tikisi atgauti.

Tačiau V.Sungailai neaišku, kaip jam už patirtą žalą atlygins „DFDS Lisco”.

„Verslo žinios“ rašo:

„Šeštadienio naktį kilęs gaisras kelte „Lisco Goria“ kai kuriose vežėjų įmonėse gerokai praretino transporto priemonių parkus per patį darbymečio įkarštį. Vežėjai skaičiuoja patirtus milžiniškus nuostolius ir vilasi, kad draudikai juos atlygins. Transporto bendrovės bando suktis, kad dėl šios nelaimės neprarastų ir dalies klientų.

Labiausiai dėl gaisro nukentėjo viena stambiausių Vakarų Lietuvos vežėjų – UAB „Vlantana“, praradusi daugiau kaip 30 transporto priemonių, ir A. Griciaus autotransporto įmonė, supleškėjo jos 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų su kroviniais. Pastaroji skaičiuoja, kad vieno krovinio šaldytuve vertė sudaro apie 50.000–60.000 EUR.

Šaldytuvuose buvo gabenama apie 400 t mėsos.

„Trys nauji mūsų vilkikai išvažiavo į pirmą reisą ir sutirpo, planavome jų dar daugiau prieš Naujuosius metus įsigyti, dabar reikės taupyti apyvartines lėšas. Pats sezonas prasidėjo, įkainiai sukilo, normalus darbas buvo prasidėjęs, o štai kas dabar išėjo. Reikia žiūrėti, kaip išsilaikyti“, – kad ši nelaimė didžiulis smūgis įmonei, sako Antanas Gricius, A.Griciaus autotransporto įmonės savininkas.

Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad vien jos narių nuostoliai gali siekti nuo dešimčių milijonų iki 100 mln. Lt.

„Rugsėjis–gruodis vežėjams yra pagrindinis pragyvenimo kąsnis, pats darbymetis, o dalis pajėgumų iškrenta. Tai bus negautos pajamos, jos nemažos. Įmonės, kurios prarado transporto priemones, negalės atlikti savo įsipareigojimų klientams“, – padėtį apibūdina Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Vežėjai sako bandantys suktis, kad neprarastų klientų. Anot p. Griciaus, išsinuomoti papildomų transporto priemonių šiuo metu nebūtų galimybių, tad įmonė verčiasi savomis pajėgomis ir džiaugiasi, kad bent neturi daug įsipareigojimų bankams.

„Nuo transporto priemonių nuomos ar pirkimo reikia susilaikyti, nes daugelis krovinių gavėjų mūsų pinigėlius dabar įšaldys dėl to sudegusio krovinio, kol išsispręs draudimo reikalai“, – nuogąstauja p. Gricius.

„Turime vadinamąją žaliąją kortą sausumos keliams, o šis įvykis buvo jūroje – neaišku, kaip bus. Dėl krovinio lyg turėtų atsakyti „DFDS Lisco“. Čia taip paprasta nebus, viskas gali užsitęsti“, – kaip ir daugumą vežėjų, nežinia kol kas kamuoja ir p. Gricių.

Kokius nuostolius patyrė pati bendrovė „DFDS Lisco“, jos atstovai pasakyti negali, nes kelto „Lisco Gloria“ iki vakar vakaro ekspertai dar nebuvo apžiūrėję, laivas dar buvo aušinamas.

Po kelto „Lisco Gloria“ gaisro Klaipėda–Kylis linijoje lieka vienintelis keltas „Lisco Maxima“, tad kroviniai perskirstomi ir kitomis kryptimis, kad nesusidarytų sankaupų. Vaclovo Grigalausko, Jūrų perkėlos terminalo direktoriaus, teigimu, kroviniai kreipiami ir į Zasnico liniją, čia keltas dabar yra visiškai išnaudojamas, o iki šiol būdavo kraunamas iki 50%. Taip pat kroviniai kreipiami į keltą, plaukiantį Danijos kryptimi.

„Kol suras antrą keltą, visi darbai išsimuš iš tempo, o mes turime įsipareigojimų paimti ir vežti krovinius. Mes irgi negalime prarasti klientų, paskui bus sunku juos sunku bus susigrąžinti. Per Zasnicą vykti blogiau, reikia nemažą atstumą važiuoti miesteliais, bet toje linijoje bilietai pigesni, ką daryti“, – kalba p. Gricius.
„DFDS Lisco“ atstovas patikino, kad bendrovė ieško galimybių linija į Kylį paleisti dar vieną keltą, tačiau dar negalėjo pasakyti, kiek ilgai užtruks šio klausimo sprendimas.

Vaidotas Pranys, UAB „Medva“ direktorius, vakar dar neturėjo konkrečių duomenų apie tai, kas liko iš kelto ir juo gabentų transporto priemonių. Jame buvo mėsos gaminius bei vaisius vežančios 6 „Medvos“ transporto priemonės – 3 vilkikai ir 3 puspriekabės.

Įmonės, kurios naudojasi keltų paslaugomis, liniją Klaipėda–Kylis vadina patogiausia, ji laikoma ypač svarbia Vakarų ir Rytų koridoriaus dalimi.

„Vilniaus diena“ praneša:

„Matai, kaip dega tavo mašina, ir nieko negali padaryti. Nieko neliko. Viskas sudegė. Mašina, kroviniai, dokumentai, asmeniniai daiktai. Ugnis išplito labai greitai – per 15 minučių. Išėjome kaip stovime – basi ar su šlepetėmis“, – tvirtino užvakar grįžę vairuotojai.

Tarp sudegusių 180 krovininių transporto priemonių buvo ir priklausančios Klaipėdoje įsikūrusiai Antano Griciaus autotransporto įmonei. Liepsnos pasiglemžė 10 bendrovės vilkikų ir 20 šaldytuvų.

Tarp sudegusių įmonei priklausančių vilkikų buvo ir trys nauji, kurie į reisą išvažiavo pirmą kartą. Įmonės savininkas A.Gricius tvirtino, jog tikslūs nuostoliai dar nėra aiškūs.

Anot A.Griciaus, jo bendrovė ir įmonė „Vlantana“ – pagrindiniai „DFDS Lisco“ klientai. Pastarajai priklausančių vilkikų kelte buvo net 30.

A.Griciaus teigimu, svarbiausia, kad sveiki ir gyvi grįžo vairuotojai: „Klausiau, gal jau bijos keltais plaukti, bet jie tikino, kad ne. Problemų kyla dėl dokumentų. Jie daugumos vairuotojų sudegė. Kol gaus naujus, užtruks laiko, o dabar pats darbymetis. Išleidome žmones atostogų“

Nors bendrovių kroviniai buvo apdrausti, vežėjai nerimauja, kad gali negauti draudimo kompensacijų už krovinį. Paprastai pats vilkikas būna apdraustas KASKO draudimu, o krovinys CMR.

Keltas „Lisco Gloria“ yra apdraustas Danijos draudimo bendrovėje. Civilinę atsakomybę Klaipėdos įmonė draudžia „West of England“ apsaugos ir žalos atlyginimo (P&I) klube.

„Respublika“ rašo:

Po savaitgalį “Lisco Gloria” sunaikinusio gaisro garsiai prakalbta apie vis didesnį pavojų, kuris kyla keltais keliaujantiems žmonėms ir jų gabenamiems kroviniams. “Respublika” domėjosi, ar iš tiesų bendrovė “DFDS Lisco” taupo mažindama keltų įgulos narių skaičių.

Vakar “Respublikos” kalbinti specialistai, puikiai išmanantys darbo keltuose specifiką, tvirtina, kad tokia nelaimė buvo užprogramuota. Ir jos buvo galima išvengti.

“Dabar visi bando kuo labiau taupyti. Ne mažindami gelbėjimo valčių ar liemenių skaičių, o atleisdami iš darbo žmones”, – teigė klaipėdietis.

Kelte “Lisco Gloria” dirbo 32 įgulos nariai. Esą tiek yra per mažai norit užtikrinti šimtaprocentį saugumą. Tuo labiau kad tiesiogiai saugumu rūpinasi vos keletas įgulos narių.

“Keltų denius budintis jūreivis apžiūri kas keturias valandas ir tai tikrai per ilgas laiko tarpas. Per jį kilęs mažytis gaisras gali baigtis didžiule nelaime. Kaip ir nutiko “Lisco Gloria”, – tokių keltų saugumo spragų įžvelgia pašnekovas.

Visai neseniai gaisras buvo kilęs ir antrajame, iš Klaipėdos į Kylį plaukiojančiame “DFDS Lisco” kelte “Lisco Maxima”. Paryčiui užsidegė denyje stovintis refrižeratorius. Neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, jei atsitiktinai dūmų nebūtų pastebėjęs vienas iš įgulos narių.

Spėjama, kad gaisras “Lisco Gloria” kilo taip pat dėl užsidegusio refrižeratoriaus. Kadangi deniuose vilkikai ar jų priekabos stovi labai arti vieni kitų, liepsnoms įsiplieksti sąlygos palankios. O laiku pastebėjus gaisrą, tai įrodė “Lisco Maxima” pavyzdys, didesnės nelaimės galima išvengti.

Paklaustas, ar savaitgalį įvykusi nelaimė privers bendrovės vadovus skirti didesnį dėmesį keleivių ir krovinių saugumui, “DFDS Lisco” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys tikino, kad ir taip laikomasi griežtų saugumo reikalavimų.

“DFDS Lisco” keltai yra vertinami kaip itin saugūs. Mes laikomės visų saugumo reikalavimų, kurie jūroje yra labai griežti. Visi bendrovės keltai yra baltajame sąraše. Juos dažnai tikrina tiek Lietuvos, tiek Vokietijos atsakingos institucijos. Visi iki vieno išgelbėti “Lisco Gloria” keleiviai tai puikiai įrodo”, – sakė V.Klumbys.

Jis patikino, kad jei po net kelių šalių saugios laivybos institucijų vykdomo įvykio tyrimo bus nustatyti papildomi reikalavimai, jie nedelsiant bus įgyvendinti.

Reaguojant į gaisrą “Lisco Gloria” vakar Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų. Jį pavesta atlikti Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriui.

Prokurorų teigimu, tyrimą būtina atlikti siekiant nustatyti gaisro priežastis, išsiaiškinti, ar kelte laikytasi darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, specialių elgesio saugumo laivuose taisyklių.

Po “Lisco Gloria” sunaikinusio gaisro uostamiestyje prakalbta apie “DFDS Lisco” persekiojančius lemtingus sutapimus. Lygiai prieš metus (spalio 9 d. vakarą) nemažą išgąstį patyrė ir “Lisco Maxima” keleiviai bei įgula. Keltas pateko į uraganui prilygstančią audrą. Baltijos jūroje tada vėjo greitis siekė 36 metrus per sekundę.

Didžiulės bangos išdaužė priekinius laivo kajučių iliuminatorius, restorano langų stiklus (šie sužeidė viena keleivį), pro juos į vidų pateko vanduo, aplamdė kelto korpusą.

Savaitgalį prisiminta ir tai, kad krikštijant “Lisco Maxima” šampano butelį į šio kelto bortą pavyko sudaužyti tik iš antrojo karto. O tai jūrininkai laiko blogu ženklu. Naujo vardo “Lisco Gloria” suteikimo ritualas dėl stipraus vėjo apskritai neatliktas.

„Vakarų ekspresas“ informuoja:

“Sunku prognozuoti, kokie bus mūsų bendrovėje apsidraudusių ir keltu plaukusių žmonių bei įmonių, kurių turtas sudegė, nuostoliai, nes dar ne visi klientai kreipėsi į mus. Tikėtina, kad žalų suma visose draudimo rūšyse gali siekti ir kelis milijonus litų”, – teigia “ERGO Lietuva” Turto draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius.

“ERGO Lietuva” draudimo istorijoje jau yra pasitaikęs atvejis, kai didelę žalą dėl gaisro ne sausumoje patyrė keli draudimo bendrovės klientai.

“2006 metais Indijos vandenyne įvykus sprogimui laive “Hyundai Fortune”, gabenusiame konteinerius su kroviniais, kilo gaisras. Net septyni konteineriai, kuriais gabentas batų krovinys ir elektrotechnikos prekės, buvo apdrausti “ERGO Lietuva”. Tuomet atlyginome apie 150 tūkstančių litų žalą klientams”, – sakė T. Nenartavičius.

Penkių bendrovės klientų kroviniams žala, siekianti 1 mln. litų, buvo padaryta ir pernai, kai Šiaurės jūroje susidūrė du laivai.

Intensyviai darbas šiuo metu verda ir vežėjų, gabenusių krovinius lemtinguoju reisu, įmonėse.

Vakar pranešta, kad darbą laive pradėjo trys gaisrų ekspertai, kurie turėjo apžiūrėti, ar laive, tebesančiame nelaimės vietoje, dar yra gaisro židinių. Ekspertai taip pat turėjo ieškoti būdų, kaip patekti į apatinius denius, kad iš laivo būtų galima išpumpuoti vandenį.

Beje, Vokietijos policija vakar patikslino, kad iš degančio Lietuvos kelto buvo išgelbėti 236 žmonės. Pradžioje buvo skelbta, kad išgelbėti 249 keleiviai ir įgulos nariai. Sudarant išgelbėtų asmenų sąrašą kai kurių pavardės greičiausiai buvo įrašytos po du kartus.

Žiniasklaidoje pasirodė ir kaltinimų, mestų laivui bei jo įgulai dėl neva seniai į vandenį neleistų gelbėjimo valčių, uždažytų lynų bei trapų ir pan. Tačiau “Vakarų ekspreso” kalbintas vienas iš buvusių “LISCO Gloria” įgulos narių, dirbusių šiame kelte ne vienerius metus, tokius kaltinimus vadina nesąmonėmis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. J. Gerrad J. Gerrad rašo:

    Mes teikiame finansinę paramą tiems, kuriems reikia paskolos, ir suteikti paskolą, kai palūkanų norma yra 2% per metus. Mes turime kredito sekančiose kategorijose: automobilių paskolos, mokykloje paskolas, būsto paskolos, verslo paskolos ir asmeninės paskolos. Jei Jus domina, galite susisiekti su mumis elektroniniu paštu cashierslenders@gmail.com ir grįžti į mus su išsamia informacija yra keičiamas taip:

    vardas:
    adresas:
    statusas:
    valstybė:
    Reikalinga suma:
    Ilgis paskolą:
    Tikslas paskolos:

    Taigi, mes norime, kad grįžti pas mus dabar, kad galėtume tęsti savo paskolos pervedimo, taip pat.
    maloningai

    J. Gerrad


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...