2010 Spalio 11

Spaudos aktualija

Kelionė keltu lietuviams baigėsi gaisre

veidas.lt

Lisco Gloria

Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte “Lisco Gloria” kilus gaisrui, evakuoti visi keleiviai ir įgulos nariai. Prie degančio kelto greitai atskubėjo vokiečių keltas “Deutschland” ir policijos laivas, kurie puolė gelbėti keleivius, plaukiančius vandenyje arba įsikibusius į gelbėjimo plaustus. Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro, iš viso gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Naujienų agentūros “Reuters” teigimu, keletas žmonių buvo sužeista, trys iš jų į ligoninę išgabenti sraigtasparniu. Kiti vokiečių keltu nugabenti į Kylį. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp kitų kelto keleivių rimtai sužeistų nėra.

Lietuvos rytas“ rašo:

„Daugelis kelto „Lisco Gloria”, užsiliepsnojusio prie Vokietijos krantų, keleivių vakar į Lietuvą grįžo be daiktų. Bet kai kurie atsivežė gelbėjimosi liemenių, priminsiančių kraupią kelionę.

Vakar rytą Palangoje nusileido lėktuvas, parskraidinęs pirmuosius iš laivybos kompanijos „DFDS Lisco” kelto „Lisco Gloria” išgelbėtus keleivius. Oro uoste specialiai užsakyto aviakompanijos „Small Planet Airlines” orlaivio laukiantys keleivių artimieji neslėpė jaudulio.

Didžiausias būrys buvo šilutiškių – ašarą vis braukiantys tėvai pasitiko Šilutės Vydūno gimnazijos dešimtokus, plaukusius keltu. Daugelis tėvų rankose laikė antklodes, nes jau žinojo, kad jų vaikų šilti rūbai liko degančiame laive.

Pirmuoju reisu iš Vokietijos į Lietuvą grįžo 70 keleivių, tarp jų buvo šeimų su vaikais, Šilutės gimnazistų grupė. Dar 16 keleivių, 67 vilkikų vairuotojai ir 30 „Lisco Gloria” įgulos narių vakar vėlai vakare į Klaipėdą parplaukė kitu kompanijos keltu. Likę keleiviai, kurie po gaisro apsinuodijo smalkėmis ir buvo paguldyti į Vokietijos ligonines, į Palangą parskraidinti sekmadienį po pietų.

„DFDS Lisco” kompanijos atstovas Vaidas Klumbys sakė, kad keleiviams buvo leista patiems pasirinkti, kaip sugrįžti namo – daugelis nusprendė skristi lėktuvu, o ne plaukti keltu. Kartu su 32 įgulos nariais iš degančio kelto buvo evakuoti 249 žmonės. V.Klumbys pasidžiaugė, kad tokios didelės nelaimės metu pavyko išgelbėti visus. Niekas nežuvo ir nepatyrė rimtų sužalojimų.

Nelaimę tiriantys Vokietijos pareigūnai mano, jog gaisras naktį į šeštadienį, apie 1 valandą Lietuvos laiku, kilo viršutiniame denyje, kur užsiliepsnojo vienas vilkikas. Įtariama, kad galėjo užsidegti nuolat veikiantis techniškai netvarkingas šaldytuvas refrižeratorius.

Vienas pirmųjų gaisrą pajuto tuo metu į denį parūkyti išėjęs 49 metų kretingiškis Virginijus Songaila. Du kartus per mėnesį jis savo mikroautobusu iš Anglijos į Lietuvą gabena baldus, buitinę techniką.

„Nespėjau nė cigaretės užsidegti, kai pajutau dūmus. Iš pradžių pamaniau, kad juos į denį vėjas neša nuo kelto kamino, nors anksčiau to niekada nebuvo. Priėjęs arčiau prie kamino pamačiau, kad denyje tirštėjantys juodi dūmai – ne iš ten. Pajutęs svylančios gumos smarvę supratau, kad laive kažkas užsidegė”, – apie gaisro pradžią pasakojo kretingiškis.

Tada V.Songaila laipteliais pasileido į kelto apačią ieškoti gelbėjimosi liemenės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jos yra sukrautos valtyse. Sutiktam kelto saugos darbuotojui kretingiškis pasakė, jog kilo gaisras, bet jis nepatikėjo. Tuo metu laivo viduje dūmų kvapo dar nebuvo justi, tad nieko neįtariantys keleiviai salone žiūrėjo televizorių, linksminosi prie baro.

Kai dūmai ėmė veržtis į keleivių saloną ir kajutes, visi suprato, kad laive kilo gaisras. Visą pavojaus rimtumą žmonės įvertino, kai išbėgę į denį pamatė atvira liepsna degančias mašinas. Netrukus pasigirdo sprogimai – į orą išmesdami liepsnų fakelus sproginėjo mašinų degalų bakai, garsiai pokšėjo degančios padangos. Nors atmosfera buvo kraupi, išsigelbėję keleiviai gyrė kelto įgulos veiksmus. Iš kajučių evakuojami keleiviai skubiai buvo skirstomi į grupes, sodinami į gelbėjimo valtis.

„Didelės panikos nebuvo. Kai žmonės valtimis buvo nuleidžiami ant vandens, liepsnos buvo dar toli”, – pasakojo V.Songaila.

Bet kuo toliau, tuo darėsi baisiau. Pajutę sparčiai kaistančias denio grindis keleiviai suprato, kad ugnis jau siautėja kelto apačioje.

„Buvo baisu, kad perdegs denio grindys ir nukrisime į pragarą apačioje. Tada supratau, kad baisi tragedija – šalia”, – pasakojo sukrėstas vyras.

V.Songaila kartu su dar keliolika žmonių įsėdo į guminę valtį, į kurią bortu nusileido virvinėmis kopėčiomis.

„Kol paruošėme irklus, bangos valtį blaškė į įkaitusį laivo bortą, už kurio buvo girdėti sprogimai. Norėjosi kuo greičiau atsistumti nuo laivo, nes atrodė, kad degančios mašinos pralauš bortą ir užkris ant mūsų valties”, – paskutines išsigelbėjimo akimirkas prisiminė V.Songaila.

Laimė, jūra tą naktį buvo rami. Kretingiškio manymu, jeigu bangos būtų buvusios didesnės, išvengti žmonių aukų būtų buvę sudėtinga. Paskutine gumine valtimi iš degančio laivo išsigelbėjo kelto kapitonas ir įgulos nariai. Kiek atokiau nuplaukę nuo kelto keleiviai po 15 minučių su siaubu pamatė, kad ugnis apėmė tą vietą, iš kurios jie nulipo virvinėmis kopėčiomis.

Du kelto mašinų skyriuje dirbusius įgulos narius ugnis jau buvo atkirtusi nuo nusileidimo vietos, todėl jiems teko šokti už borto. Kelte likęs V.Songailos mikroautobusas ir namelis ant ratų sudegė su visomis į Lietuvą gabentomis prekėmis.

„Kaip dabar reikės gyventi? Kitą trečiadienį vėl turėjau važiuoti į Angliją atsivežti naujos baldų siuntos”, – liūdnai kalbėjo kretingiškis.

Akimirksniu visą savo verslą praradęs V.Songaila sakė patyręs daugiau nei 50 tūkstančių litų nuostolį.

„Į pirmąją valtį lipa moterys ir vaikai”, – ši įsakmi kažkurio įgulos nario frazė Nidos savivaldybės administracijos biudžeto skyriaus vedėjai Janinai Kobozevai priminė filmo „Titanikas” sceną.

Neringiškė su vyru Genadijumi ir 8 metų dukterimi namo vyko po viešnagės pas Liubeke gyvenančią pusseserę. Kai į kajutę ėmė skverbtis dūmai, mergaitė jau miegojo. Pažadinta aštuonmetė nuo dūmų pradėjo dusti, todėl skubiai aprengę dukterį sutuoktiniai išbėgo ant denio palikę kajutėje visus savo daiktus.

„Viršuje pamatėme klaikų vaizdą. Liepsnojo visos ant denio buvusios mašinos. Sprogstantys degalų bakai vilkikus net pametėdavo į viršų”, – tvyrojusį siaubą prisiminė moteris.

Anglijoje penkerius metus gyvenantis 28 metų Arūnas Gvazdauskas iš Skuodo kartu su broliu, jo žmona ir 8 mėnesių kūdikiu į Lietuvą vyko atostogų.

„Vilkėdamas tik sportinį kostiumą išėjau ant denio parūkyti. Pajutęs degėsių kvapą iš pradžių pamaniau, kad kažkas nevykusiai užgesino cigaretę.

Įgulos nariai mane nuramino, kad nieko baisaus neįvyko, ir pasiūlė nueiti į kavinę. Bet netrukus dūmai ėmė veržtis į vidų ir sugrįžti į kajutę buvo neįmanoma. Taip ir išsigelbėjau vilkėdamas vien sportinį kostiumą. Laimė, turėjau pasiėmęs piniginę su asmens dokumentu. Brolis spėjo pasigriebti tik pasą”, – pasakojo A.Gvazdauskas.

Jis matė, kaip sraigtasparniais nuo denio buvo nukelti trys keleiviai. Užsikirtus durų užraktui vieną žmogų teko traukti per išdaužtą kajutės iliuminatorių. Skuodiškio brolis su šeima dar liko Vokietijoje, nes ligoninėje paguldyto jų kūdikio plaučiuose vokiečių medikai aptiko smalkių. A.Gvazdauskas neteko kelte buvusio ketverių metų senumo automobilio „Saab”, kuriame buvo visi asmeniniai jo ir brolio šeimos daiktai.

Naudotais automobiliais prekiaujantis 38 metų kėdainiškis Vaidas Berankis į Vokietiją ir atgal keltais plaukioja 10 metų.

„Iki šiol aš maniau, kad keltai – saugiausia susisiekimo priemonė. Po nelaimės, kai pasiūlė į Klaipėdą grįžti kitu keltu, atsisakiau. Nežinau, kiek turės praeiti laiko, kol vėl išdrįsiu lipti į keltą”, – tramdydamas jaudulį kalbėjo V.Berankis.

Kai kilo gaisras, kėdainiškis jau miegojo. Kol suprato, kas įvyko, kol skubiai apsirengė, iš uždūmintos kajutės vyrui teko bėgti palikus asmeninius daiktus. Vien tik sportiniu kostiumu vilkintis vyras džiaugiasi, kad Vokietijoje nupirkti automobiliai į Lietuvą buvo gabenami sausuma.

„DFDS Lisco” atstovui V.Klumbiui teko pasirūpinti ir pirmuoju reisu į Palangą atskridusių šešių vilkikų vairuotojų iš Latvijos grįžimu namo. Kaimyninės šalies gyventojai kelte prarado visus daiktus, supleškėjo jų vilkikai su kroviniu. Naktį išgirdę pranešimą apie pavojų latviai pakilo į viršų norėdami išsiaiškinti, kas įvyko. Kai jie suprato, kad laive – gaisras, į kajutes sugrįžti buvo neįmanoma. Viskas skendėjo dūmuose. Kajutėse liko visų latvių asmeniniai dokumentai, kompiuteriai.

Kelte sudegė latvio Alvio Ustinovo prieš 4 metus už beveik 130 tūkst. litų pirktas vilkikas „Scania”. Juo gabendamas krovinius vyras išlaikė savo šeimą.

„Jei tai būtų atsitikę Vokietijos keltui, greičiausiai jau kitą savaitę būtų sutvarkyti reikalingi dokumentai, o man suteiktas naujas vilkikas.

Jeigu patirtus nuostolius kompensuos tik po pusmečio – liks tik pasikarti”, – nevilties neslėpė A.Ustinovas.

Sugrįžusius keleivius V.Klumbys ramino, kad laivybos kompanija apsiima kompensuoti visus keleivių patirtus nuostolius.

„Bus atlyginta ne tik už prarastus asmeninius daiktus, bet ir už kelte sudegusius keleivių automobilius.

Kompensacijų sulauks ir asmeninius daiktus praradę vilkikų vairuotojai. Pagal teisės aktus ir draudimo sąlygas, bus sprendžiamas kompensavimo klausimas už kelte gabentus vilkikus ir krovinį.

Laivybos kompanija „DFDS Lisco” savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi laivų savininkų savitarpio draudimo klube „West of England Pend I”, – teigė „DFDS Lisco” atstovas.

Iš viso keltu „Lisco Gloria” buvo gabenama apie 180 krovininio transporto priemonių ir apie 40 lengvųjų automobilių.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste sekmadienio rytą atskridusius kelto „Lisco Gloria” keleivius buvo nesunku atpažinti. Iš minios jie išsiskyrė tuo, kad nebuvo apsikrovę lagaminais ar kitais daiktais. Keleivių rankose – tiktai maišeliai su būtiniausiais daiktais, drabužiais. Visa kita liko nelaimę patyrusiame kelte.

Vilniečio Juozo Korsako rankose – ir ryškiaspalvė gelbėjimosi liemenė, ant kurios kelto pavadinimas – „Lisco Gloria”.

„Žinoma, kad pasiliksiu liemenę atminimui. Juk tai mano likimo ženklas”, – traukdamas liemenę iš maišelio tarė J.Korsakas. Atsidusęs jis pridūrė nelinkįs niekam to patirti.

Tėvas ir sūnus Korsakai namo plaukė kelto kajutėje, kurioje – tik sėdimosios vietos. Keleiviai uždarė duris ir jau snūduriavo. Iš pradžių pasklidęs dūmų kvapas jiems didelio nerimo nekėlė. Baimė atsirado, kai kažkas ėmė šaukti: „Degam!”

„Atsimenu, pasakiau, kad negalima šitaip pokštauti. Bet netrukus pro langelį savo akimis išvydome liepsną”, – dalijosi prisiminimais J.Korsakas. Jo sūnus Vytis stvėrė dokumentus, suspėjo pačiupti kelis daiktus.

Išbėgęs į koridorių V.Korsakas didelės panikos ženklų neišvydo, nors buvo nejauku. Kelto varikliai tai išsijungdavo, tai vėl imdavo veikti. Pro vieną langą sušmėžavo ir liepsnų liežuviai. Bet kelto įgula įtikinėjo, kad viskas kontroliuojama. Įgula gelbėtis nuo gaisro keleiviams įsakė kelto bare septintajame denyje.

Patekęs į barą Vytis paskambino artimiesiems į Lietuvą ir pranešė apie nelaimę: „Žinoma, neprašiau, kad mus gelbėtų. Bet norėjau paskelbti, kad mus ištiko nelaimė, kad kelto gaisras sukeltų ir tarptautinį atgarsį. Įgula vis bandė sudaryti įspūdį, kad gaisras nedidelis ir netrukus bus užgesintas. Tačiau dūmų vis daugėjo, teko net atsitūpti ant žemės – kitaip nebuvo kuo kvėpuoti.”

J.Korsakas mano, kad keleivių gelbėjimo organizavimas buvo prastas: „Bet mus išgelbėjo žmonių vienybė.”

Prieš sėdant į gelbėjimo valtį kažkas iš keleivių susiprotėjo suplėšyti sudrėkintą paklodę. Gelbėdamiesi nuo aitrių dūmų audeklo gabalėliais žmonės dengė burną ir nosį. J.Korsakui įsiminė momentas, kai buvo dalijamos gelbėjimosi liemenės. Vieno šalia stovėjusio vyro jis paklausė, kaip ja naudotis. Šis parodė ir pridūrė, kad taip pats nusprendė.

Tuo tarpu įgula nė nepaaiškino, kaip įjungti prie liemenių pritvirtintas lemputes, kokiu atveju naudoti švilpukus.

„Jei būtų kilusi panika, iš baro būtume neišėję. Bet tarp žmonių buvo susikalbėjimas. Tai mus išgelbėjo”, – įsitikinęs V.Korsakas.

Po 10–15 minučių gavę leidimą lipti ant denio Korsakai pastebėjo, kad keleiviai patys pila vandenį, nes jau darėsi karšta. Eidami deniu tėvas ir sūnus susikibo rankomis. Karštis buvo toks, kad J.Korsakas netgi nusidegino koją. Tuo tarpu jo sūnus sušlapo kojas.

„Susikaupiau, sutelkiau mintis – chaosui nebuvo laiko. Tikrąjį tos nakties baisumą įvertinau tiktai kitą dieną per televiziją žiūrėdamas reportažus. O būdamas avarijos vietoje galvojau: „Negalima, kad į Lietuvą grįžtų dvi urnos”, – prisiminė V.Korsakas.

Išgelbėjo daugiau, nei turėjo būti

* Kelte „Lisco Gloria” kilęs gaisras laivybos kompanijai „DFDS Lisco” užminė netikėtą mįslę.

* Vokiečiai iš laivo išgelbėjo 249 keleivius ir laivo įgulos narius. Tačiau pagal užregistruotų keleivių sąrašą laivu turėjo plaukti 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai – 236 žmonės.

* Laivybos kompanija linkusi manyti, kad vokiečių policijos pateiktas išgelbėtų žmonių skaičius yra teisingas.

* Kaip kelte atsirado 13 žmonių daugiau, „DFDS Lisco” atstovai kol kas paaiškinti negali.

* Vokiečių policija spėja, kad kai kurie vairuotojai vilkikuose paslėpę gabeno prostitutes.

* Neatmetama ir dar viena versija, kad į keltą priimdami nelegalius keleivius šitaip galėjo uždarbiauti įgulos nariai.

Verslo žinios“ praneša:

„Gaisrą patyrusio kelto „Lisco Gloria“ keleiviai bei įgulos nariai išgelbėti ir grįžo į Lietuvą. Liepsna pasiglemžė vilkikus ir krovinius – juos vežėjai šią nelaimę vadina tragedija Vakarų Lietuvos transportui.

Šeštadienį keltui plaukiant iš Kylio į Klaipėdą kilusio gaisro priežastys dar tiriamos. Kelto savininkė – AB „DFDS Lisco“ teigia apie priežastis oficialių pranešimų iš pareigūnų dar negavo. Manoma, kad gaisro priežastimi galėjo tapti įsiplieskusi ugnis ir įvykęs sprogimas viename krovininiame automobilyje. Iš kelte plaukusių apie 250 keleivių ir įgulos narių nesunkiai nukentėjo 28 žmonės, kuriems buvo suteikta pagalba. 178 keltu plaukę keleiviai – Lietuvos piliečiai, vakar vėlai vakare turėjo grįžti į Lietuvą – keliais lėktuvais arba kitu AB „DFDS Lisco“ keltu „Lisco Maxima“ Vaidas Klumbys, AB „DFDS Lisco“ komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas patikino, kad visus keleivių patirtus nuostolius kompensuos bendrovė.
Įvertinti transporto bendrovių nuostolius įvardyti bus sunkiau, kai kurie vežėjai šį gaisrą vakar vadino tragedija visam Vakarų Lietuvos krovinių gabenimo verslui.

„Šiame kelte buvo tik viena mūsų transporto priemonė, kurios vertė apie 80.000 EUR, o sudegusio krovinio vertė siekia apie 60.000 EUR“,– skaičiuoja Vidas Augaitis, UAB „Vitransa“ generalinis direktorius. Transporto priemonė ir kroviniai, jo teigimu, buvo drausti, tad tikimasi, kad visi nuostoliai bus atlyginti. Vienas stambiausių Vakarų Lietuvos vežėjų – UAB „Vlantana“ neteko daugiau kaip 30 transporto priemonių su kroviniu.

„Komentuoti nuostolius dar anksti, bet viskas sutriko ne man vienam, o visam kelių transportu gabenamam krovinių srautui, ypač Klaipėdos krašte. Dabar ne tas rūpi su kokiu keltu plauksime, kai mašinos sudegė“, – sako Antanas Stončius, UAB „Vlantana“ direktorius.

„Įvardyti nuostolius dar anksti, reikia užbaigti gebėjimo darbus ir tada bus įvertinta, žinosime, ar keltas dar bus remontuotinas. Kadangi kompanija draudžia savo civilinės atsakomybės draudimu, visi klausimai dėl krovinių bus sprendžiami pagal teisės aktus ir draudimo sąlygas“,– aiškina p. Klumbys. Anot jo, kelte buvo apie 180 krovininio transporto vienetų.

Vežėjai sako, kad linija Klaipėda-Kylis yra ekonomiškiausia ir populiariausia, joje dirbo du keltai, reisai buvo vykdomi kasdien. Dabar kol kas linijoje lieka vienas keltas „Lisco Maxima“, kursuojantis kas antrą dieną. Šiandien Jūrų perkėlos terminalas ketina svarstyti, kaip perskirstyti krovinių srautus, kad būtų išvengta jų sankaupų.

„Kol kas pas mus jokių sankaupų nėra, dabar tie kroviniai kreipiami ir į Zasnicą bei Danijos kryptimi. Turbūt ilgai tokia situacija nesitęs, per savaitę dvi bus antras keltas į Kylį“,– žada Vaclovas Grigalauskas, Jūrų perkėlos terminalo direktorius.

„DFDS Lisco“ vakar dar negalėjo pasakyti, ar numatoma įdarbinti kitą keltą vietoj avariją patyrusio „Lisco Gloria“ ir kada tai būtų galima padaryti.

Vakarų ekspresas“ rašo:

„Vakar rytą Palangos oro uoste artimieji, atėję pasitikti parskraidintų pirmųjų iš degančio kelto “LISCO Gloria” išgelbėtų keleivių, verkė džiaugsmo ašaromis. Keltu plaukę žmonės neteko savo daiktų, automobilių, dokumentų, patyrė stresą, pasijuto tarsi “Titanike”. Nelaimės nuostoliai skaičiuojami milijonais, tačiau po šios didžiulės katastrofos nebuvo nė vieno žuvusiojo, nė vieno dingusio be žinios, o tai – pati tikriausia laimė.

Sekmadienį ryte Palangos oro uoste nusileidęs lėktuvas parskraidino apie 70 pirmųjų keleivių, tarp kurių 24 Šilutės gimnazijos moksleiviai, prieš dvi savaites išplaukę į Vokietiją keltu. Keleivius pasitiko “Krantas Travel” agentūros darbuotojai, kurie rūpinosi, kad kiekvienas atsidurtų ten, kur jam reikia.

Vakar po pietų antruoju lėktuvo reisu turėjo parskristi ir kiti keleiviai, tarp jų ir tie, kurie buvo atsidūrę ligoninėje ir išleisti iš jos tik sekmadienį. Ligoninėje buvo paliktas ir 8 mėnesių kūdikis, kuris buvo plukdomas į Lietuvą krikštyti.

Tikslaus skaičiaus, kiek ligoninėje buvo atsidūrę keleivių, kompanija “DFDS Seaways”, kuriai priklauso keltas “LISCO Gloria”, vakar dar neturėjo. Manyta, kad apie 18 žmonių. Dauguma jų buvo apsinuodiję smalkėmis.

“Keleiviams, be jokių abejonių, visa patirta žala bus atlyginta”, – teigė AB “DFDS Seaways” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Pasak jo, kompanija sudarė sąlygas keleiviams rinktis, kaip jie nori vykti į Lietuvą – ar lėktuvu, ar laivu. Su keltu “LISCO Maxima” sekmadienį 22 val. turėjo parplaukti 30 “LISCO Gloria” įgulos narių, 67 vairuotojai ir 16 keleivių.

Kompanijos duomenimis, laive buvo 236 žmonės, tiek jų pargabenama į Lietuvą. Vokietijos policija iš pradžių buvo priskaičiavusi, jog išgelbėta 13 žmonių daugiau nei kad buvo laivo sąrašuose, tačiau vakar vakare paaiškėjo, jog tiek laivo, tiek policijos sąrašai jau sutampa.

Keltas “LISCO Gloria” praėjusį penktadienį išplaukė iš Vokietijos Kylio uosto apie 24 val. Lietuvos laiku. Jame buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, jis plukdė 180 krovininio transporto vienetų ir apie 40 lengvųjų automobilių. 1.30 val. jau buvo gauti pirmi pranešimai, kad laive kilo gaisras, pradėjo skambinti laive buvusių žmonių artimieji.

Kai prasidėjo gelbėjimo operacija, “LISCO Gloria” buvo nuplaukusi apie 26 jūrmyles (apie 48 km) nuo Kylio. Operacijai vadovavo Vokietijos Brėmeno jūrų gelbėjimo koordinacinis centras. Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešimo, operaciją koordinuoti padėjo ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, palaikęs ryšį su Brėmeno centru ir Lietuvos institucijomis.

Žmonės buvo susodinti į gelbėjimosi valtis ir plaustus, o paskui sulaipinti į Vokietijos keltą “Deutschland”, kuris juos parplukdė atgal į Kylį. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.

Vakar apie 17 val. kompanijos atstovai teigė, kad laivo “LISCO Gloria” būklė stabili – liepsnos nebėra, bet dūmai dar veržiasi. Ketinta, jeigu bus gautas atitinkamų Vokietijos tarnybų leidimas, kelte išlaipinti specialiąją vokiečių komandą. Kadangi keltą ilgą laiką buvo bandoma gesinti, jame prisirinko daug vandens. Vakar vakare gelbėtojai bandė išpumpuoti vandenį, kad laivas nenuskęstų. Kelte buvo 200 tonų degalų, tačiau į jūrą, nepaisant sprogimų, jie neišsiliejo.

Tikslios gaisro priežastys iki šiol nėra žinomos. Vokiečiai paneigė, kad tai galėjęs būti teroro aktas. V. Klumbys vakar teigė, kad kompanija dar nėra gavusi oficialių pranešimų.

“Tikslių priežasčių negaliu pasakyti. Kiek man žinoma, Vokietijos tyrėjai įtaria, kad gaisras kilo dėl neva netvarkingos vienos iš viršutiniame krovinių denyje buvusios krovininių automobilių techninės būklės. Duomenys dar tikslinami. Mes negalėtume 100 procentų teigti, kad gaisro priežastis yra ta mašina”, – sakė jis.

Paklaustas, ar tiesa, kad nebuvo galima užgesinti gaisro pačioje jo pradžioje, nes neveikė gaisrinės žarnos siurblys, kad vienos gelbėjimo valties nebuvo galima nuleisti, kompanijos atstovas atsakė: “Spekuliacijų esant streso situacijai gali būti įvairių. Tyrimą atlieka visos oficialiosios Vokietijos tarnybos – ir pasieniečiai, ir gelbėtojai, ir policininkai. Be abejo, tyrimo duomenys bus pateikti kompanijai. Pastaroji irgi savo ruožtu tirs, analizuos, kaip ir kodėl vyko toks procesas, kol kas nieko daugiau negaliu pasakyti.”

Apie tai, kokių nuostolių patyrė kompanija, pasak V. Klumbio, dar anksti kalbėti. Paklaustas, ar iš laivo “LISCO Gloria” dar kas nors liko, ar jis dar bus remontuojamas, V. Klumbys sekmadienį dar negalėjo atsakyti.

2003-iaisiais, kai į Klaipėdą buvo parplukdytas šis laivas, kompanija teigė, kad už jį buvo sumokėjusi 42 mln. JAV dolerių. Dar apie 8 mln. dolerių planuota investuoti į jo pertvarkymą.

Milijonais litų nuostolius skaičiuoja ir Vakarų Lietuvos vežėjai, nuolat plukdantys savo transportą iš Kylio ir į jį.

A. Griciaus transporto įmonės vadovas Antanas Gricius “Vakarų ekspresui” sakė, jog šiame kelto reise buvo 20 įmonės šaldytų ir 10 vilkikų.

“Svarbiausia, kad visi žmonės gyvi ir sveiki – jie nusprendė parplaukti su kitu keltu. Mūsų draudimas galioja keliuose, o čia jau jūriniai reikalai. Kalbėsime su jūrinės teisės juristais. Rašysime prašymus klientams, kad jie pateiktų savo krovinių vertes. Skaičiuojame, kad nuostoliai gali siekti nuo 7 iki 10 milijonų litų”, – teigė A. Gricius.

Anot jo, tai pirma tokia nelaimė per dvidešimt darbo metų transporto srityje.

“Tikriausiai ne vienas, plaukęs šiais keltais, yra pastebėjęs, jog labai jau tankiai sustato tas transporto priemones, taip, kad gal net prasilenkiama su saugumo reikalavimais. Jei iš tikrųjų kilo gaisras kurioje nors mašinoje, tai vargu ar įmanoma iki jos prieiti ir gesinti”, – kalbėjo A. Gricius.

Dar daugiau nuostolių patyrė transporto įmonė “Vlantana”. Pasak jos komercijos direktoriaus Vlado Stončiaus, šiame reise buvo 9 bendrovės vilkikai ir 29 puspriekabės, tarp kurių buvo keletas visiškai naujų, tik ką įsigytų.

“Nuostoliai paaiškės pirmadienį, tačiau jau aišku, kad jie skaičiuojami milijonais eurų. Esame bene didžiausias DFDS Kylio linijos klientas – per mėnesį ja pergabename apie 1 100 transporto priemonių. Aišku, dėl šios nelaimės reikės perstyguoti įmonės veiklą, nors mūsų parkas gana didelis – iki nelaimės buvo apie 450 puspriekabių ir apie 350 vilkikų”, – sakė V. Stončius.

Anot jo, technika apdrausta KASCO draudimu, tad dabar reikės sulaukti pažymų apie jos netektį ir bus kreipiamasi į draudikus.

“Kroviniai apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, bet dabar jie bus pražuvę ne dėl mūsų kaltės, tad turės vykti visai kitokios procedūros. Tačiau gyvename civilizuotoje šalyje, todėl tikiu, kad viskas išsispręs”, – sakė V. Stončius, džiaugęsis, jog visi 10 įmonės darbuotojų, plaukę “LISCO Gloria”, liko sveiki. Vienas iš jų nusprendė grįžti lėktuvu, kiti pasirinko keltą.

Vakar kalbinti į Palangą parskraidinti pirmieji keleiviai apie kraupų įvykį pasakojo skirtingai. Vieniems atrodė, kad panika laive buvo, kiekvienas gelbėjosi kaip išmanė, kiti gyrė ir dėkojo laivo įgulos nariams, kurie dirbo šauniai.

Prieš dvi savaites Šilutės Vydūno gimnazijos antrokai, visa klasė, per audrą išplaukė keltu į Vokietiją, kur mokėsi pagal moksleivių mainų programą. Šeštadienį išsiilgę tėvai laukė jų parplaukiant keltu į Klaipėdą, kurioje turėjo pasitikti autobusas ir parvežti į Šilutę.

Tačiau šeštadienio naktį vienas iš tėvų sulaukė sūnaus SMS žinutės, kurioje buvo prašoma paskambinti. Vaikas pranešė, kad yra evakuotas į kitą keltą ir plaukia atgal į Vokietiją. Paklaustas, ar tada ramiau pasidarė, tėvas atsakė: “Iki tol buvo ramu, o paskui… Iš balso supratau, kad vaikai išsigandę. Kai pagalvoji, kas galėjo nutikti…”, – sakė ponas Jonas.

Palangos oro uoste tėvai laukė vaikų sunerimę, buvo nekalbūs. Šilutės gimnazijos mokytoja, kurios dukra buvo kelte, pasakė tik tiek: “Laiminga nelaimė”.

Kai lėktuvas pradėjo leistis, laukusieji, prilipę prie tvoros, pradėjo ploti. Ir tik tada, kai glėbiuose spaudė savo atžalas, patikėjo, kad pavojus praėjo.

Žinia, į Vokietiją vaikai buvo suruošti, nupirkti nauji rūbai, o grįžo be nieko, išsigandę. Viena moteris sakė, kad kai paskambino dukrai, ji nesuvokė, kas vyksta, kur esanti, kur jie plaukia.

“Jokio aliarmo signalo nebuvo. Užuodę kvapą žmonės išbėgo į koridorių. Paskui pasirodė liepsnos, pamačiau, kad liepsnoja mašinos. Nebežinojau, ką daryti. Visi puola ir vienur, ir kitur. Paskui mus nuleido su gelbėjimo valtimi, bet vos neužsimušėm beleidžiant. Tai buvo baisus košmaras”, – pasakojo ponia Janina.

Ji sakė, kad niekas nežiūrėjo, ar žmonės su vaikais, ar be vaikų, kilo panika, prasidėjo košmaras. Moters vyro teigimu, jų mažametė dukra taip nieko ir nesuprato, kas vyksta.

“Aš buvau kajutėje, miegojau. Aliarmo neprisimenu. Buvo baisu, išsijungė šviesos. Žiūriu pro iliuminatorių, o ten kažkas raudona – dega “furos”. Apsirengiau ir išėjau pažiūrėti. Ne, panikos didelės nebuvo, įgulos nariai šaunuoliai, viską organizavo normaliai. Netiesa, kad žmonės per bortus šokinėjo, sėdėjo visi kateriuose. Sodino į valtis iš vieno borto, kitame buvo labai tiršti dūmai. Gaisras buvo labai didelis, jeigu gelbėti būtų pradėta 15 minučių vėliau, gal ir nebūtų spėta… Mano viskas – ir daiktai, ir automobilis sudegė”, – pasakojo Jevgenijus.

“Žinokit, sprogimo nebuvo, pradėjo degti. Su “triusikais” išėjau į koridorių, matau – dūmų daug. Kažkas pravėrė duris į denį, plūstelėjo dar daugiau dūmų. Supratau, kad jas reikia gerai uždaryti. Buvau pasiėmęs kuprinę su draugų dokumentais, kol duris uždariau, pamečiau tą kuprinę. Visi ėjom į laivo priekį. Didžioji dalis žmonių buvo restorane. Leido gelbėjimosi valtis, paskui paskutiniu momentu buvo gelbėjami žmonės plaustais. Nulipom kopėčiom”, – pasakojo 55 metų šiaulietis Anicetas Porakis.

Jis dabar gyvena Anglijoje, buvo susiruošęs su šeima paatostogauti Lietuvoje. Plaukė laivu, nes turėjo lengvąjį automobilį su nameliu. Kiti šeimos nariai turėjo atskristi į Lietuvą lėktuvu.

Pasak šio vyro, įgulos nariai gana darniai dirbo. Jo manymu, panikos nebuvo todėl, kad vairuotojai yra žmonės, gyvenime visko matę. Viskas esą vyko labai sklandžiai, žmonės padėjo vieni kitiems, vilkosi gelbėjimosi liemenes.

“Nesijaučiu antrą kartą gimęs. 1980 metais esu leidęsis lėktuvu Irkutsko oro uoste į sniegą, esu patyręs automobilio avariją, patekau į gaisrą laive, dabar man liko tik miegančiam numirti. Prieš pusantrų metų operuotas krūtinės vėžys, bet jaučiuosi gerai. Per gaisrą laive buvau šiek tiek apsinuodijęs, nuvažiavau į ligoninę, pastatė lašinę, gulėjau kokias 4-5 valandas. Mano vaistai, kuriuos turiu gerti kiekvieną dieną, sudegė. Viena moteris nesutiko važiuoti į medicinos punktą, užtat dabar vargsta visą laiką. Ką veiksiu dabar? Po savaitės grįšiu į Angliją. Ką gi, atostogų jau nebebus, nes nėra nei pinigų, nei daiktų, viskas buvo palikta mašinoje”, – kalbėjo Anicetas.

“Viskas prasidėjo pasibaigus futbolo rungtynėms. Iš baro visi išėjo, kas gulti, kas jau buvo pagėręs. O aš visada prieš miegą einu parūkyti. Išėjau, nė vieno žmogaus, užuodžiau dūmus. Pasakiau apsaugininkui, tas sakė, kad nieko baisaus. Užlipau į patį viršų, žiūriu – juoda lyg kas smalą virtų, tokie juodi dūmai ėjo. Bėgom nulėkiau į apačią, sakau, apsaugininkui, kad blogai. Nespėjau į savo kajutę daiktų pasiimti, puoliau ieškoti gelbėjimosi liemenės. Dar keliems žmonėms pasakiau, kad degam. Laivas buvo netvarkingas, nes nebuvo aliarmo signalo. Dūmų buvo pilnas baras, o niekas nepyptelėjo. Aš dažnai plaukiu keltais – du kartus per mėnesį. Ir Vokietijos policijai, kai mus apklausė, pasakiau, kad signalo nebuvo.

Visas tas įvykis galėjo liūdnai baigtis. Gelbėjimosi valtys seniai neleistos į vandenį, visi lynai, trapai uždažyti. Kaip tas valtis nuleido, niekas nežino. Mus su paskutine gumine valtimi nuleido į vandenį, ir kokias 20 minučių negalėjome atsistumti nuo laivo, kurio viduje viskas sproginėjo. Gerai, kad nebuvo didelių bangų, kad neprakiuro laivo šonas, tada degančios “furos” būtų kritusios ant mūsų. Valtyje negalėjome rasti peilio, kad galėtume nupjauti susipainiojusį lyną. Su mumis buvo moteris iš baro, ji sakė, kad peilis privalo būti. Pagaliau suradom peiliuką, nupjovėm lyną. Danų kateris laukė už 100 metrų, neplaukė prie mūsų, nes bijojo, kad laivas gali sprogti”, – pasakojo kretingiškis Virginijus Sungaila, dabar gyvenantis Anglijoje.

Jo toks darbas, kad perka prekes, gabena į Lietuvą ir parduoda. Po katastrofos vyras nebeturi nei autobusiuko, nei prekių, kurių daug gabeno. Patirtus nuostolius jis skaičiuoja iki 100 tūkst. Lt. Iš lėktuvo išėjęs vyras rankose laikė tik nedidelį maišelį. Paklaustas, ar čia tai, kad jam liko, atsakė: “Ir tai ne mano – maišelis iš vokiečių su pusryčių ir vakarienės likučiais. Ir striukė DFDS, nes buvau šlapias kaip žiurkė. Turiu tik pasą ir vairuotojo pažymėjimą, nes juos laikau pasikabinęs ant kaklo, mat dirbu tokį darbą ir jau esu visko patyręs.”

V. Sungaila pasakojo, kad kai keltas “Deutschland” juos atplukdė atgal į Kylį, žmonės buvo nuvesti į kareivines. Prie jų korespondentai nebuvo prileisti, saugojo policija. O paskui, jau po pietų, visi jie buvo nuvežti į viešbutį.

“Ne, už borto niekas nešoko. Nors buvom pasiruošę, turėjom tokią mintį. Kas mums beliko – arba prasmengame į tą degantį pragarą, nes po 15 minučių pradėjo griūti lubos, arba šokam už borto. Bet nešokome, dar tikėjomės. Laivo virėją traukė per iliuminatorių, nes jos durys užsiblokavo. Žmonės padėjo vieni kitiems, buvo patariama klauptis ir kvėpuoti prie grindų, nes dūmų garai kyla į viršų. Žodžiu, pasijutome kaip laive “Titanikas”, – prisiminimais dalijosi kretingiškis.

“LISCO Gloria” Klaipėdoje pirmą kartą prisišvartavo 2003-ųjų birželį.
Tada džiaugtasi, jog jo dėka Kylį iš Klaipėdos bus galima pasiekti ne per 26, o per 19 valandų.

Laivo krikštamotė tapo tuometinio Lietuvos prezidento žmona Laima Paksienė. Ji laivui, kurio pavadinimas anksčiau buvo “Dana Gloria”, suteikė naują “LISCO Gloria” vardą.

“DFDS Tor Line” viceprezidentas Pederis Gelertas Pedersenas iškilmingoje laivo inauguracijos ceremonijoje tada sakė, tokio laivo krikštynos neeilinis įvykis ir DFDS, ir tuometinei “LISCO Baltic Service” (LBS). Tuometinis generalinis direktorius Artūras Gedgaudas tvirtino, jog šis įvykis reikšmingas ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Jis pavadino “LISCO Gloria” didžiuoju baltuoju svajonių laivu.

“LISCO Gloria” buvo nupirktas už 42 mln. JAV dolerių. Į šio ro-pax tipo laivo pertvarkymą įrengiant papildomas kajutes dar buvo numatyta investuoti 8 mln. dolerių.

ISTORIJA. 2003-iųjų birželis. Laivui vardą “LISCO Gloria” iškilmingos ceremonijos metu Klaipėdoje suteikia tuometinio prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksienė.“

Respublika“ skelbia:

„Sekmadienį Tarptautiniame Palangos oro uoste nuo paties ryto ašaras keitė palengvėjimo atodūsiai. Artimieji neslėpė emocijų pasitikdami dviem reisais iš Vokietijos parskraidintus iš šeštadienio naktį užsidegusio kelto “Lisco Gloria” išsigelbėjusius keleivius ir įgulos narius. Drąsiausieji į Klaipėdą vakar vakare parplaukė kitu bendrovės “DFDS Seaways” keltu “Lisco Maxima”.

Pirmuoju užsakomuoju reisu iš Hamburgo į Palangą parskrido 70 žmonių, tarp jų ir Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivių grupė, kuriai vykstant į namus suteikta pirmumo teisė. Iš kurorto dešimt žmonių kiek vėliau nuskraidinti į Vilnių.

Pasak “DFDS Seaways” Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, lėktuvais grįžo tie, kurie atsisakė namo plaukti keltu “Lisco Maxima”. Juo vakar vėlai vakare parplaukė 30 “Lisco Gloria” įgulos narių, 67 vairuotojai ir 16 keleivių.

Iš viso iš sudegusio kelto į netoli esantį Vokietijos keltą “Deutschland” evakuoti 249 žmonės. Vokiečiai iš karto sukėlė skandalą: esą oficialiai juo žmonių turėjo plaukti mažiau – 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai.

Žinant pastaruoju metu dėl terorizmo pavojaus visoje Europoje ypač sugriežtintus saugumo reikalavimus, šis faktas “DFDS Seaways” galėtų pridaryti labai didelių nemalonumų.

Tačiau vakar vakare “DFDS Seaways” atstovai “Respublikai” pranešė, kad Vokietijos pareigūnai skaičiuodami suklydo. Esą jie kompanijos atstovams apie klaidą jau pranešė: žmonių laive buvo tiek, kiek nurodyta kelionės žurnaluose.

Per kilusį gaisrą nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, šeši iš jų – lietuviai. Beveik visi jie apsinuodijo dūmais.

“Truputį apsinuodijau smalkėmis. Pargabenę į krantą, paguldė į ligoninę ir sulašino lašelinę. Apie penkias valandas joje išbuvau ir dabar viskas gerai. Viena moteris atsisakė medikų pagalbos, tad dabar jaučiasi nekaip. Sunku patikėti, kad gali užsidegti ir sudegti toks laivas”, – tvirtino Anglijoje gyvenantis ir į gimtuosius Šiaulius atostogauti vykęs 55 metų Anicetas Porakis.

Kelis žmones iš kelto gelbėtojai iškėlė sraigtasparniu. Tarp jų ir tik aštuonių mėnesių kūdikį, kurį tėvai vežė į Lietuvą pakrikštyti.

Vakar Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kylio ligoninėje medikai prižiūri tris Lietuvos piliečius. Du jų su likusia keleivių grupe autobusu nuvežti į Sionderborgo oro uostą Pietų Danijoje ir po pietų išskraidinti į Lietuvą. Vienas asmuo liko gydytis toliau.

Tai – Šilutės Vydūno gimnazijos dešimtokas iš Juknaičių. Jo medikai neišleido, nes dauždamas kajutės stiklą, susipjaustė ranką. Vaikinukas gelbėjo savo ir draugų gyvybes.

Iš viso į Vokietiją plaukė 26 gimnazistai ir dvi pedagogės, jie dalyvauja ES moksleivių mainų programoje. Lyg susitarę visi keleiviai ir jų artimieji kartojo, jog pasisekė, kad nelaimė įvyko netoli Vokietijos krantų.

“Ačiū Dievui, kad prie Vokietijos. Jei gaisras būtų kilęs prie Lenkijos ar Lietuvos, visiems būtų “šakės”, – neabejojo vieno iš “DFDS Lisco” įgulos nario žmona Daiva Budzinskienė.

“Normalu, kad visi žmonės išsigando. Tačiau panikos požymių buvo tik iš pat pradžių. Vėliau vieni kitus ramino ir viskas baigėsi gerai. Visi sėkmingai evakuoti. Tačiau likome taip, kaip stovime”, – sakė automobilio ir visų daiktų netekęs Danijoje besimokantis Edmundas Špakovas.

Kalbinti kelto keleiviai pabrėžė, kad kritinėje situacijoje puikiai savo darbą atliko įgula. “Lisco Gloria” kapitonas jį paliko paskutinis. Liudytojų teigimu, du paskutiniai įgulos nariai iš kelto šoko jau tiesiai į vandenį. Daugumai įstrigo tai, kad nebuvo girdėti apie pavojų skelbiančios sirenos.

“Jei būtume pavėlavę kokias penkiolika minučių, viskas būtų galėję baigtis daug liūdniau. Pažiūrėjęs pro liuką pamačiau, kad kažkas raudonuoja. Žiūriu, vilkikas dega. Dar norėjau eiti pažiūrėti iš arčiau, bet supratau, kad reikia ne spoksoti, o gelbėtis”, – pasakojo tik piniginę spėjęs pagriebti klaipėdietis Jevgenijus.

Anglijoje uždarbiaujantis kretingiškis Virginijus Sungaila patirtą žalą įvertino apie 100 tūkst. litų.

“Aš prieš miegą visada einu parūkyti. Išėjęs į lauką pamačiau dūmus ir pasakiau kažkam iš įgulos narių. Tas dar mane nuramino, kad čia nieko baisaus. Nuėjau į barą, o šis jau pilnas dūmų. Puoliau į apačią ieškoti gelbėjimo liemenės. Sudegė mano autobusiukas su prekėmis, kurias planavau parduoti Lietuvoje, taip pat ir tempiamas namelis su ratais. Aš išsigelbėjau su paskutine gumine valtimi. Dar kokios 15 minučių, ir būtų tekę rinktis – šokti į degantį pragarą arba į vandenį. Išgyvenome tikrą “Titaniką”. Apie dvidešimt minučių vargome, kol radome peilį, kad galėtume nupjauti virvę. Vis daužėmės į kelto bortą ir bijojome, kad tik valtis neprakiurtų ar keltas nepradėtų skęsti ir svirti, nes tada vilkikai būtų kritę ant mūsų. Danijos gelbėtojų kateris stovėjo už šimto metrų ir laukė, kol mes iki jų atplauksime, patys dėl saugumo prie kelto arčiau neplaukė”, – prisiminė nakties įvykius V.Sungaila, kuriam nelaimę primins kaip suvenyras pasiimta gelbėjimo liemenė.

Kaip pasakojo kretingiškis, iš pradžių jie buvo apgyvendinti kareivinėse ir tik paskui perkelti į viešbutį. Vokiečių pareigūnai neleido lietuviams bendrauti su žiniasklaida.
“DFDS Seaways” pažadėjo daiktus praradusiems keleiviams kompensuoti patirtus nuostolius.

Gaisras iš Kylio (Vokietija) į Klaipėdą plaukiančiame kelte “Lisco Gloria” kilo spalio 9 d., netrukus po vidurnakčio. Tuo metu jis buvo šiauriau Fėmarno salos, Danijos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse. Pirminiais duomenimis, jį sukėlė dėl techninio gedimo užsidegęs vienas iš viršutiniame krovininiame denyje stovinčių refrižeratorių. Iš viso kelto deniuose buvo apie 180 vilkikų bei priekabų ir apie 40 lengvųjų automobilių.

Teigiama, kad vienas įgulos narys pats nesėkmingai mėgino likviduoti pastebėto gaisro židinį, o vėliau apie incidentą pranešė kapitonui. Tuo metu liepsna jau pasiekė degalų baką ir nugriaudėjo sprogimas. Po antro sprogimo gaisras išsiplėtė. Specialiosios tarnybos atmetė galimybę, kad buvo įvykdytas teroro aktas.“

Kauno diena“ informuoja:

„Dešimt šeštadienį po vidurnakčio užsidegusio kompanijos „DFDS Lisco“ kelto „Lisco Gloria“ keleivių sekmadienį apie 11 val. nusileido Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

“Linkiu niekam to nepatirti”, – sakė vienas iš kelto keleivių Juozas Korsakas. Kelte, iš Kylio plaukusiame į Klaipėdą, jis buvo su 28 m. sūnumi Vyčiu Korsaku. Abu vyrai džiaugėsi sveiki ir gyvi grįžę namo. “Mus išgelbėjo žmonių vienybė”, – neabejojo V.Korsakas.

Gaisras kelte kilo apie 01.30 val. nakties. Dauguma keleivių tuo metu buvo besumingantys. “Ruošiesi pailsėti, o čia netikėtai pajunti dūmelių kvapą. Iš pradžių tai jokių įtarimų nesukėlė. Tačiau kažkas pradėjo šaukti, kad degame. Dar sudrausminau, kad taip juokauti nevalia. Tačiau netrukus pro langelį savo akimis išvydome liepsną”, – pasakojo J.Korsakas.

Vyriškio sūnus čiupo, ką galėjo. Pirmiausia – dokumentus. Tačiau kompiuteris ir kuprinė liko kajutėje. Laiko susirinkti visus daiktus – pritrūko.

“Organizacija buvo, atleiskite, prasta. Kap kas išmanė, taip tas tvarkėsi”, – kalbėjo J.Korsakas.

Vyrai teigė garso sirenos negirdėję. Esą aliarmą ėmė kelti patys žmonės. Tuo metu kelto įgula įtikinėjo, kad situacija kontroliuojama. “Buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad gaisras lokalus ir kad jis netrukus bus užgesintas. Tačiau man pasirodė be galo keista, kad niekas negriebia gesintuvų. Dūmų daugėjo akimirksniu, jų buvo tiek daug, kad atsitūpėme ant žemės – kitaip nebuvo kuo kvėpuoti. Iš pradžių įgula mums liepė likti savo vietose. Trūko oro, todėl vyrai jau norėjo pradėti daužyti langus, bet kaip tik tada gavome leidimą lipti ant denio”, – prisiminimais dalijosi V.Korsakas.

Visiems keleiviams buvo išdalytos gelbėjimosi liemenės, paskubomis suteiktas instruktažas. Tačiau daugelis liemenę rankose laikė pirmą kartą ir nesuprato, nei kaip ją apsivilkti, nei kaip įjungti lemputes.

Šiuo atveju vieni kitiems į pagalbą suskubo patys žmonės.

“Buvo labai didelis susikalbėjimas, tarpusavio pagalba. Vieno vyro klausiau – ar jūs mokate elgtis su liemene? Jis atsakė, kad ne, bet supranta, kaip viskas turėtų veikti. Kažkas patarė suplėšyti antklodes ir sudrėkintus skudurėlius dėti prie burnos ir nosies. Kažkas ant denio pylė vandenį, nes jau darėsi karšta. Tėtis nusidegino koją. Trys žmonės iššoko per bortą, nes laivo grindys nuo karščio susmego į apačią. Jiems neliko kitos išeities, kaip šokti per turėklus į vandenį. Kiek žinau, juos ištraukė vokiečiai su sraigtasparniais”, – pasakojo V.Korsakas.

Pirmiausia į valtį buvo susodinti moterys ir vaikai. “Niekas nelipo per galvas. Jei vaikai, tai vaikai – nebuvo brovimosi, prieštaravimų. Vienam keleivis buvo 3-4 mėn. kūdikis. Jį suvyniojo į striukę. Kiek teko girdėti, nei mama, nei vaikas nenukentėjo”, – sakė degusiame kelte plaukęs vaikinas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pats valčių leidimo į vandenį procesas toli gražu nebuvo sklandus.

“Pirmoje valtyje buvę žmonės net bijojo, kad beleidžiant ji perlūš, nes svirduliavo į visas puses ir bent tris kartus atsidaužė į laivo bortą. Taip atsitiko dėl to, kad grandinės buvo ne atleistos, kaip kad turi išsivynioti lynas, bet nukirstos. Antroji valtis leidosi sėkmingiau, bet ir tai su pačių keleivių pagalba. Vienas vyriškis prie valties prijungė mašinos akumuliatorių”, – keleivių darbą petys petin nušvietė V.Korsakas.

Nuo gaisro pradžios iki žmonių evakuacijos praėjo apie 30 min. Kol buvo laive, žmonės sprogimo negirdėjo, nors žinojo, kad įgulos vadintas lokalus gaisras išplito – degė sunkvežimiai, mašinos, net kuro talpyklos.

Supleškėjo ir Korsakų automobilis su jame buvusiomis itališkomis prekėmis. Vyrai pasakojo išgyvenę košmarišką naktį, tačiau būnant įvykių epicentre to nejautė. “Susikaupi, sutelki mintis ir chaosui nėra laiko. Tikrąjį nakties siaubą įvertinau tik kitą dieną per televiziją žiūrėdamas reportažus. Būdamas avarijos vietoje galvojau: “Negaliu leisti, kad į Lietuvą grįžtų dvi urnos”", – prisipažino V.Korsakas.

Iš kelto keleiviai pirmiausia buvo nugabenti į sporto salę, kur ir pernakvojo. Kitą dieną jie buvo perkelti į viešbutį. “Maitino be pertraukų”, – šypsojosi V.Korsakas.

“Vokiečių gelbėtojai dirbo labai profesionaliai. Kelto įgulai turime priekaištų, tačiau juk visi keleiviai gyvi, todėl, matyt, ne viskas buvo blogai. Tiesiog įgulai reikėjo žmonių išjudinimo, pastūmimo į priekį”, – kalbėjo V.Korsakas.

Vilniaus oro uoste sutiktas Valerijus Podlipskis buvo nekalbus. Kiek nuostolių per gaisrą patyrė, vyriškis sakė dar neskaičiavęs. Tačiau sudegė jo vairuojamas sunkvežimis su “Philip Morris” prekėmis, visa navigacija, kompiuteriu.

“Užuodėme dūmus, išėjome į koridorių, pamatėme bėgančius žmones. Visi šaukė, kad gaisras. Iš pradžių galvojome, kad nieko ypatingo, bet po to paaiškėjo, kad situacija rimta. Pradžioje kilo panika, bet po to žmonėms išdalijo liemenes, moterys ir vaikai sėdo į pirmą valtį, kiti keleiviai – į antrą”, – sakė V.Podlipskis.

Vyrai pasidžiaugė, kad gaisras kelte kilo ne toli atviroje jūroje, o netoli Danijos. “Kitaip nežinia, kuo viskas būtų baigęsi”, – svarstė J.Korsakas.

Gaisras, kuris ilgiau nei 30 valandų siautėjo su Lietuvos vėliava plaukiojančiame automobilių kelte, šiuo metu stovinčiame Danijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, sekmadienį buvo praktiškai numalšintas, pranešė Danijos karo laivyno pareigūnai.

“Laive nebesimato liepsnų, tik kyla dūmai, kurių daug mažiau nei vakar”, – Danijos jūrų pajėgų operatyvinės vadavietės budintis karininkas sakė naujienų agentūrai AFP.

Kelte “Lisco Gloria”, kuriame yra 200 tonų degalų, vėliau sekmadienį apsilankys ugniagesiai, patikrinsiantys, ar jo viduje niekas nebeliepsnoja, taip pat išpumpuosiantys viduje susikaupusį vandenį, siekiant stabilizuoti laivą ir užtikrinti jo plūdrumą.

“Ši operacija nebėra paieškos ir gelbėjimo – dabar tai aplinkos apsaugos operacija”, – aiškino kariškis.

Danijos pareigūnai šeštadienį pranešė, jog degalai iš Lietuvos kelto neišsiliejo.

Kilus gaisrui, dreifuojantis laivas pasiekė Danijos vandenis ir išmetė inkarą už maždaug trijų kilometrų nuo šiai šaliai priklausančios Langelando salos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Audra Audra rašo:

    žiauruuu


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...