2011 Balandžio 19

Konfliktas Libijoje

Planuoja sausumos pajėgų misiją

BNS

Europos Sąjunga (ES) parengė preliminarų planą, pagal kurį Bendrijos šalių sausumos pajėgos gali būti pasiųstos į Libijos režimo pajėgų apsiaustą Misratos miestą, siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos siuntų saugumą, jeigu to paprašytų Jungtinės Tautos (JT), pirmadienį pranešė ES pareigūnai.

27 šalių blokas šio mėnesio pradžioje nutarė galintis surengti tokią misiją JT prašymu, tačiau tarptautinė organizacija tokios pagalbos dar nesikreipė.

“Dabar 27 (šalys) vienbalsiai priėmė šių operacijų koncepciją”, – sakė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovas spaudai Michael Mannas (Maiklas Manas), pridūręs, jog dėl šių planų buvo susitarta praeitą ketvirtadienį.

“Tačiau tai nėra detalus veiksmų planas – tik dar vienas žingsnis, o mes bet kokias detales imtumės svarstyti tik tuo atveju ir tik tada, kai to paprašytų JT”, – pabrėžė jis.

C.Ashton balandžio 8 dieną išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui), sakydama, kad Europos Sąjunga pasiruošusi veikti, siekiant palengvinti Libijos vakarinio Misratos miesto gyventojų padėtį.

Manoma, kad jau septynias savaites režimo pajėgų atakuojamoje Misratoje žuvo šimtai taikių gyventojų, o iš šio miesto evakuoti žmonės pasakojo, kad padėtis ten sparčiai blogėja.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro vadovė Valerie Amos (Valeri Eimos) atsakydama C.Ashton nurodė, jog ji pirmiausiai linkusi išnagrinėti taikių priemonių galimybę, nes karinių pajėgų panaudojimas gali duoti priešingų rezultatų, sakė vienas ES pareigūnas.

Pirmadienį V.Amos pareiškė esanti nepaprastai susirūpinusi dėl padėties Misratoje.

“Niekas nesuvokia tenykščių įvykių gylio ir masto”, – sakė ji.

Bet kokioje ES misijoje tikriausiai dalyvautų šimtai karių, kuriems būtų pavesta apsaugoti tiesioginį humanitarinės pagalbos siuntų gabenimą į Libiją, ypač į Misratą.

Kariai taip pat galėtų padėti tiekti maistą, prieglobstį ir vykdyti kitas užduotis pabėgėlių stovyklose Tuniso ir Egipto pasienio srityse, kuriose prisiglaudė žmonės, pasitraukę nuo smurto Libijoje.

Planuojamos ES pajėgų misijos kariai nevykdytų kovinių užduočių, išskyrus humanitarinės misijos apsaugą. Tačiau analitikai sako, jog šis žingsnis būtų svarbus, nes šie kariai būtų pirmosios Vakarų šalių sausumo pajėgos, pasiųstos į Libiją, kurią dabartinė krizė yra apėmusi nuo vasario.

Kovo pabaigoje NATO perėmė vadovavimą oro patruliavimo Libijoje misijai, kurią pradėjo koalicija, vadovaujama Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Jeigu ES gautų JT sutikimą vykdyti sausumos pajėgų misiją, joje galėtų dalyvauti Vokietijos kariai. Vokietija yra viena iš šalių, kurios kariai šių metų pirmojoje pusėje dalyvauja vienoje iš dviejų Bendrijos “kovinių grupių”.

Šiose pajėgose taip pat dalyvauja Nyderlandų, Suomijos, Austrijos, Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Estijos ir Airijos kariai.

Vokietija priešinosi intervencijai į Libiją ir susilaikė per JT Saugumo Tarybos balsavimą, atvėrusį kelią dabartinei NATO misijai. Tačiau Berlynas nurodė, jog prisidėtų prie ES humanitarinės misijos.

Tuo tarpu Švedija, Suomija, Austrija ir Airija yra neutralios šalys, nepriklausančios NATO.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...