2010 Rugsėjo 24

Santaupos

Pinigus laikyti bankuose – jau nuostolinga

veidas.lt

Rugpjūčio mėnesį metinei infliacijai pasiekus 1,8 proc. ir pralenkus didžiausių Lietuvos bankų siūlomas iki 1,7 proc. tesudarančias metų trukmės terminuotųjų indėlių palūkanas, kyla klausimas, kaip apsaugoti ir neprarasti santaupų, o gal net rasti tinkamą būdą užsidirbti. Taigi ką daryti gyventojams, savo sąskaitose sukaupusiems 10 tūkst., 50 tūkst. ar 100 tūkst. litų?

Nors indėlių Lietuvos bankuose vis daugėja, šį taupymo būdą pasirinkę Lietuvos gyventojai savo santaupų tikrai nedidina ir netgi pro truputį praranda, nes infliacija indėlių palūkanas jau dabar viršija, o metų pabaigoje viršys gana stipriai. Ką daryti?

Pasak finansų ekspertų, prieš priimdamas sprendimą, kur investuoti, kiekvienas turi nuspręsti, kuriam laikui ir kokiam tikslui tuos pinigus investuoja. Klasikinis patarimas: nori investuoti ilgam laikotarpiui ir užsidirbti daugiau pelno, rinktis agresyvųjį investavimą. Sieki išsaugoti turimus pinigus (jų vertę) – investuok konservatyviai.

“Swedbank” asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė primena, kad prieš pradedant galvoti apie investavimą pirmiausia reikia pasirūpinti pinigų juodai dienai, t.y. atsidėti lėšų nenumatytiems atvejams. Toks rezervas turėtų sudaryti bent šešis mėnesinius asmens darbo užmokesčius, nes tiek įprastomis ekonominėmis sąlygomis trunka naujo darbo paieška. Tačiau padėtis darbo rinkoje rodo, kad šiuo metu darbo paieškos gali užtrukti gerokai ilgiau, todėl ir pinigų rezervą patariama sukaupti didesnį.

Jei turite 10 tūkst. litų

Jeigu rezervas jau yra ir sukaupėte bent 10 tūkst. Lt, pats metas pagalvoti apie šiokį tokį savo pinigų įdarbinimą. Tiesa, 10 tūkst. Lt – gana menka suma, tad dauguma ją turinčiųjų nesivargina sukti galvos ir padeda šiuos pinigus kaip indėlį banke.

Štai Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorakienė sako, kad turėdama 10 tūkst. Lt net iš banko sąskaitos jų neimanti, nes tų pinigų bet kada gali prireikti. “Juk niekada nežinai, kada ir kas gali nutikti: ar kokia nelaimė įvyks, ar šeimos narys susirgs, ar kokiam kitam reikalui greitai pinigų prireiks”, – asmeniniu finansų valdymo receptu dalijasi Z.Sorakienė.

Pasak jos, turint tiek santaupų apie verslą, nors ir labai smulkų, turėtų galvoti tik darbo netekęs ir kito pragyvenimo šaltinio negalintis rasti asmuo. “10 tūkst. Lt – labai vargani pinigai, bet išsinuomoti patalpas ir užsiimti, pavyzdžiui, siuvimo, batų taisymo, vertimo paslaugomis ar labai nedidelės apimties prekyba jau galima. Tačiau tokia veikla – tik sunkus bandymas išgyventi”, – mano pašnekovė.

Dar viena banko indėlių alternatyva – aukso luitai. Pasak jais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios “Auksinės širdelės” direktorės Jovitos Keršanskienės, aukso kaina pastaruoju metu tik kyla. “Prieš metus gramą aukso buvo galima nusipirkti už 100–110 Lt, o šiuo metu tas pats gramas kainuoja 120–130 Lt. Taigi prieš metus į auksą investavę žmonės jau dabar gali skaičiuoti pelną”, – sako ji.

Auksas – ilgalaikė investicija, tad jo kaina ir kartu pelnas ar nuostolis priklauso nuo nuotaikų biržoje. Tačiau prireikus aukso luitą visuomet galima parduoti ar užstatyti lombarde. Minėta “Auksinė širdelė” parduoda 3, 5, 10 ir 20 gramų aukso luitus, bet norintiesiems įsigyti didelį aukso luitą gali pagaminti pagal specialų užsakymą.

Daugiau turi, daugiau gali

50 tūkst. Lt santaupos jau suteikia kur kas didesnę investavimo laivę. Tiesa, SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė primena, kad net ir investavus grėsmė neišsaugoti pinigų vertės vis dėlto išlieka, ypač jei rizika bus valdoma netinkamai. “Vienas populiariausių rizikos valdymo būdų – lėšų paskirstymas, t.y. nesudėjimas visų pinigų į vieną krepšį. Kuo didesnę sumą turime, tuo svarbiau šio principo laikytis”, – pataria J.Varanauskienė.

Pasak “Ober-Haus” gyvenamojo nekilnojamojo turto eksperto Mariaus Čiulados, turint 50 tūkst. Lt jau galima pradėti galvoti ir apie investicijas į šiokį tokį nekilnojamąjį turtą. Pirmiausia ekspertas siūlo pasidairyti į 50 tūkst. Lt vertės žemės sklypus atokiau nuo didmiesčių.

“Tačiau investuotojai privalo suprasti, kad žemės kaina greitai nekyla ir savaime jokių pajamų neduoda. Antra, žemės nėra paprasta įsigyti, o ir parduoti nelengva”, – įspėja M.Čiulada. Jo teigimu, žemės pirkėjų nėra daug, o pati žemė turi savo specifiką – būna miško, dirbamosios, namų valdos paskirties. “Nors iš spekuliaciniais tikslais pirktos žemės galima uždirbti daugiau nei iš kito nekilnojamojo turto, reikia apsispręsti, ar gali ilgam investuoti. Daugiausiai pelno žemė duoda, jei vadovaujiesi tokia taisykle: nusipirkai ir užmiršai”, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertas. Beje, metas pirkti nekilnojamojo turto dabar kur kas palankesnis nei prieš dvejus metus, bet metus dar galima ir palaukti, nes žemės ir butų kainos dar gali šiek tiek kristi.

Natūralu, kad investavus į žemę uždarbio gali tekti ilgai laukti, o štai įsigijus gyvenamąjį būstą šiokių tokių pajamų jau galima tikėtis kas mėnesį. “Pavyzdžiui, Vilniuje už 50 tūkst. Lt galima įsigyti bendrabučio kambarį arčiau miesto centro arba labai mažą vieno kambario butą Naujojoje Vilnioje, Grigiškėse ar kituose miesto pakraščiuose”, – paaiškina M.Čiulada.

Šiuo metu grąža iš būsto nuomos Lietuvoje siekia apie 5 proc. įsigyto būsto vertės, nors pasaulyje šis rodiklis sudaro 10 proc. Taigi įsigijus bendrabučio tipo kambarį arba vieno kambario butą Vilniaus pakraščiuose iš nuomos galima gauti apie 100–200 Lt kas mėnesį. Be to, pasak eksperto, atsigavus ekonomikai bendrabučio ar buto kaina turėtų pakilti ir šį turtą bus galima parduoti brangiau, nei jis buvo pirktas. “Infliacija pinigus “valgo”, santaupų perkamoji vertė nuolat mažėja, o įsigytas turtas visuomet lieka turtas”, – dėsto pašnekovas.

Z.Sorakienė pabrėžia, kad turint 50 tūkst. Lt jau galima pradėti ir smulkųjį verslą. “Pagal verslo liudijimą galima atidaryti prekybos įmonę. Galima nusipirkti prekių, išsinuomoti verslui reikalingas patalpas. Taip pat už tokią sumą galima atidaryti mažą šeimos įmonę, kuri teiktų paslaugas”, – verslo galimybes vardija Z.Sorakienė.

Dar pašnekovė pataria prieš imantis verslo gerai paruošti namų darbus ir viską suskaičiuoti, o verslo šaką rinktis pagal profesiją – ateityje bus lengviau dirbti. Reikėtų nuodugniai ištirti numatomos teikti paslaugos ar prekės paklausą, atidžiai rinktis prekybos patalpas, išstudijuoti pirkėjų srautą. “Ir svarbiausia – iš pradžių nesitikėti didelio uždarbio. Pelnas, jei tokio bus, atsiras tik po kurio laiko”, – perspėja moteris ir priduria, kad viską gerai apgalvojus ir suskaičiavus net ir sunkmečiu pradėtas verslas gali išgyventi.

Z.Sorakienė patikina, kad jei pati turėtų 50 tūkst. Lt santaupų, juos skirtų vieno iš savo trijų vaikų verslui pradėti. Ponios Zitos vyras – verslininkas, pagal verslo liudijimą prekiaujantis užuolaidomis, patalyne ir kitomis namų apyvokos prekėmis, todėl jis būtų pradedamo verslo konsultantas. Ir 100 tūkst. Lt santaupų ji nedvejodama skirtų kitam vaiko verslui pradėti. “Tik pradėjus verslą matau perspektyvą uždirbti, tačiau tam reikia skirti daug pastangų ir jėgų”, – sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.

Butas, žemės sklypas, sodyba, verslas

Tiems, kurie turi 100 tūkst. Lt santaupų, ponia Zita pataria dairytis verslo šakos, prie kurios būtų galima prisidėti partnerystės pagrindais. “O susijungus jau būtų galima ir ES paramos prašyti bei taip verslą plėsti”, – priduria ji.
Šiuo metu pelningiausia pagal turimas sutartis gaminti prekes eksportui. Ir taip bus dar ilgai. “Svarbiausia – pinigų neinvestuoti aklai. Tai būtų didžiulė klaida ir dažnai dideli praradimai”, – perspėja Z.Sorakienė.

M.Čiulada tvirtina, kad turint 100 tūkst. Lt galima tikėtis neblogų investavimo rezultatų ir nekilnojamojo turto srityje. Net Vilniuje už tiek galima nusipirkti vieno ar pusantro kambario butą, o ką jau kalbėti apie kitus regionus. “Už tokią sumą nusipirktą būstą galima lengvai išnuomoti už 400–600 Lt per mėnesį. Be to, nebūtų jokių sunkumų jį parduoti”, – tikina M.Čiulada. Kaip investiciją į nekilnojamąjį turtą ekspertas siūlo rinktis butą iki 60 kv. m – tokį ir išnuomoti, ir parduoti nesunku. Be to, už 100 tūkst. Lt jau galima įsigyti neblogą namų valdos žemės sklypą su komunikacijomis arba brandaus miško ar žemės ūkio paskirties sklypą. Taip pat galima investuoti į sodybą prie ežero ar kitoje gražioje vietoje.

Minimalus noras rizikuoti

O.Bložienė atkreipia dėmesį, kad svarstant, kur investuoti, nereikia apsiriboti viena investicijų priemone, pavyzdžiui, tik idėja pirkti nekilnojamąjį turtą. Tikslinga įvertinti kuo platesnį investicinių objektų spektrą – nuo vertybinių popierių iki meno dirbinių.

Tiesa, investicijos į vertybinius popierius – akcijas ir obligacijas šiuo metu laikomos ne itin patraukliu būdu užsidirbti, nes nemažai į juos investavusiųjų nudegė per pastaruosius dvejus metus. Be to, dabar skolos vertybiniai popieriai (obligacijos, ypač vyriausybių) šiuo metu ne ką pelningesni negu bankų indėliai arba ne ką mažiau rizikingesni negu įmonių akcijos.

Tad nieko keista, kad investicijos į vertybinius popierius Lietuvoje darosi vis labiau nepopuliarios. Dauguma žmonių susitaiko su šiokiais tokiais praradimais ir pinigus laiko bankuose, o ne eksperimentuoja. Lietuvos gyventojai dabar minimaliai nori rizikuoti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. koks koks rašo:

    lnfliacija padarys mažiau nuostolio nei nemokšiškas investavimas su didelėm banko marzm. galvokit savo galvom!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...